Įkurta kaipLietuviškoji socialdemokratų partija 1896 m. gegužės 1 d. dr.Andriaus Domaševičiaus bute vykusiame Vilniaus irKauno socialdemokratinių grupių vadovų susirinkime, kuris vėliau pavadintas I LSDP suvažiavimu. Suvažiavime dalyvavo ir grupėvarpininkų, su kuriaissocialdemokratai glaudžiai bendradarbiavo ir iki tol, ir vėliau. PriimtaAlfonso Moravskio irA. Domaševičiaus parengtaLietuviškosios socialdemokratų partijos programa pritaikėSPDErfurto irLenkijos socialistų partijos (PPS) programų nuostatas Lietuvos sąlygoms. Nuo kitų tuo metu Lietuvos teritorijoje veikiančių socialdemokratinių lenkų,rusų,žydų organizacijų lietuviškoji skyrėsi visų pirma tuo, kad siekė atkurti nepriklausomą demokratinę Lietuvos Respubliką, laisvu noru įeinančią į federaciją su kaimynais, buvusiaisLietuvos Didžiojoje kunigaikštystėje irAbiejų Tautų Respublikoje. Tai buvo pirmoji lietuvių politinė partija.
1896 m. pasirodė ir pirmasis LSDP laikraštis „Robotnik Litewski“. Gydytojo varpininkoK. Griniaus iniciatyva jis buvo išverstas ir1896 m. išėjolietuvių kalba pavadinimu „Lietuvos darbininkas“. Partijos atsiradimas suaktyvino darbininkų kovą už savo teises. LSDP stengėsi derinti savo veiklą su kitomis giminingomis organizacijomis. Nuo pat žydų socialdemokratų organizacijos įsisteigimo1897 m., LSDP siekė glaudžiai bendradarbiauti suBundu, tačiau derybos nepavyko, nes LSDP reikalavo pripažinti Lietuvos teritorinęautonomiją, o Bundo vadovaiRusiją matė vieningą ir nedalomą. Nuolat buvo kalbamasi suLenkijos socialistų partija (PPS) Lietuvos organizacija,J. Pilsudskio įkurta kaip atsvaras LSDP. Aktyvią partijos veiklą pastebėjo ir caro žandarai.1899 m. kovo buvo suimta apie 40 darbininkų ir daugelis partijos vadovų, tarpe jų ir A. Domaševičius. A. Moravskis išvyko į užsienį.
1905 m.sausio 9 d. policijaiapšaudžius darbininkų demonstracijąPetrapilyje, savo solidarumą pareiškė ir lietuviai. Jausausio 24 d. į protesto streiką išėjo Vilniaus,Kauno irŠiaulių darbininkai, o LSDP paskelbė Manifestą, reikalaudama baigti karą, įgyvendinti demokratines laisves ir pripažinti visų tautų teises.Vasario 27 d.Kupiškyje surengtame mitinge socialdemokratai ragino žmones susitelkti ir nuversti caro valdžią, reikalavo laisvos demokratinės Lietuvos valstybės su seimu Vilniuje įsteigimo. Vasarą ši akcija išplito visoje Lietuvoje. Agitacijai nebuvo gailima nei laiko, nei lėšų. Vien1905 m. LSDP išleido per 420 000 egz. atsišaukimų lietuvių kalba ir apie 27 000 lenkiškai, apie 98 000 egz. knygelių aktualiais klausimais.
1905 m. liepos mėn. partija pavadintaLietuvos socialdemokratų partija, tuo pabrėžiant ne tik teritorinį klasinį, bet ir valstybinį jos pobūdį.1905 m. buvo išspręsti nesutarimai su PPS, į partiją priimtaVinco Mickevičiaus-Kapsuko vadovaujama„Draugo“ organizacija.
Po Lietuvą buvo išplatintas „Lietuvos socialdemokratų partijos Manifestas“, padaręs žymią įtaką žmonių nuostatoms atkurti Lietuvos valstybingumą, patiems tvarkyti savo krašto gyvenimą. Ši veikla nulėmė, kadDidžiajam Vilniaus Seime Steponas Kairys, atstovaujantis LSDP, tapo pagrindiniu vicepirmininku – dr.J. Basanavičiaus pavaduotoju, pasukusiu Seimo eigą principine kryptimi: atkurti Lietuvos valstybingumą su Seimu Vilniuje.
1906 m. vasarą prasidėjo dvarų darbininkų streikaiSuvalkų, Kauno, Vilniaus gubernijose, kuriuose buvo pasiekta ir nemažai pergalių. Buvo 25 % pakelti atlyginimai ir ordinarijos. Vilniuje pradėtas leisti savaitraštis„Naujoji Gadynė“, vėliau „Skardas“,„Žarija“,„Echo“, „Topor“. Pamatę LSDP įtakos sustiprėjimą, prie jos prisijungė ir PPS lenkai. Apjungtoji partija apėmėKauno irGardino gubernijas, 5Suvalkų gubernijos apskritis irVilniaus guberniją be Dysnos ir Vileikos apskričių.
1907 m. įvyko LSDP VII suvažiavimas, suderinęs visų partijos grupių veiklą. Tuo metu LSDP buvo apie 3000 narių. Nors caro valdžia greitai ėmėsi represijų, bet buvo pradėta daryti ir politinių nuolaidų.1907 m.kovo 15 d. –birželio 15 d vykusiuose rinkimuose į IIValstybės dūmą Kauno gubernijoje buvo išrinkti 5 socialdemokratai –Pranas Gudavičius,Antanas Povylius,Antanas Kupstas,Povilas Kumelis irVladas Stašinskas, kurie sudarė atskirą grupę ir tik autonomiškai įsijungė į jungtinę socialdemokratų frakciją. Tačiau netrukus Dūmą paleidus, už atsišaukimą „Lietuvos darbininkai ir valstiečiai“ visi jie buvo suimti ir nuteisti.
1907 m. už dalyvavimąrevoliucijoje buvo nubaustas 161 asmuo, dar 46 buvo nubausti mirtimi, apie 6000 žmonių buvo ištremta žandarų sprendimu be teismo. Kairieji socialdemokratai, pasinaudodami proga, kad daugelis partijos vadovų buvo suimti arba priversti emigruoti,1909 m. surengtame „šeimyniniame“ VIII suvažiavime nutarė įjungti partiją į RSDDP. Tačiau ši tuometinio CK pirmininkoP. Eidukevičiaus afera nepavyko, jo nepalaikė partijos dauguma. 1911 m.Feliksas Dzeržinskis, Vincas Kapsukas,Z. Aleksa-Angarietis, įtikėję pasauline bolševikine revoliucija, perėjo į Rusijos socialdemokratų darbininkų (bolševikų) partiją. Tokiu būdu, jie, išdavę nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo idealą, pasirinkorevoliucinį visuomenės vystymosi kelią, Europos socialdemokratų pasmerktą dar1876 m. Antrasis Internacionalas1898 m.liepos 14 d. pripažino tik evoliucinį visuomenės vystymosi kelią ir griežtai uždraudė savo partijoms revoliucinius kovos metodus.
PrasidėjusPirmajam pasauliniam karui, daugelis socialdemokratų ėmėsi organizuoti pagalbos teikimą pafrontės gyventojams ir į Rusiją pasitraukusiems tremtiniams, kai kurie jų aktyviai dalyvavoVasario revoliucijoje. Lietuvoje1917 m. lapkričio mėn. pradėtas legaliai leisti „Darbo balsas“ (red. S. Kairys, tiražas siekė 5000 egz.), nelegaliai buvo leidžiami atsišaukimai prieš vokiečių okupaciją.1917 m.rugsėjo 18 – 22 d. LSDP nariai Andrius Domaševičius, Pranas Eidukevičius,Juozas Paknys,Mykolas Biržiška ir Steponas Kairys buvo išrinkti į Lietuvių konferenciją, joje S. Kairys ir M. Biržiška tapoLietuvos Tarybos nariais. Jie priešinosi dešiniųjų partijų atstovų siekiui Lietuvą padaryti Vokietijos protektoratu ir būtent jų, bei demokratųJono Vileišio beiStasio Narutavičiaus pasiūlytos redakcijosLietuvos nepriklausomybės aktas buvo priimtas1918 m.vasario 16 d.
Šiaulių partizanai
Demokratinė santvarka yra ten, kur darbo žmonės turės palankiausias sąlygas ginti savo reikalus. Tautinė vienybė reikalinga ir galima tik kuriant nepriklausomą Lietuvą. Sukūrus ją vienybė nebeįmanoma, nes neišvengiama klasių kova, bet ji turės vykti civilizuotai. Ateities kelią rodys ne Rusijos, o Vokietijos proletariatas, rašė tuomet „Darbo balsas“ .
1918 m.lapkričio 9 d. Vokietija kapituliavo, tačiau į besitraukiančių visais frontais vokiečių vietą atėjo bolševikų daliniai, o kartu su jais ir buvusio socialdemokrato V. Kapsuko vyriausybė. Netrukus Lietuvą užplūdoP. Avalovo-Bermonto gaujos, į kovą prieš kurias pirmiausia stojo partizanai, kurių būrius Šiaurės Lietuvoje organizavo socialdemokratai.
1921 m. programoje lietuvių socialdemokratai vadovavosi tipiška Vakarų Europos socialdemokratine doktrina –demokratiniu socializmu. Teorinė programos dalis nuosekli, tačiau kartu priimta veikimo programa, kurioje yra ir revoliucinių nuotaikų. Akcentuojama savivaldos plėtra.
Socialdemokratai pirmieji pradėjo steigti Lietuvoje demokratinessavivaldybes Šiauliuose,Rokiškyje,Kupiškyje,Utenoje ir kituose miestuose.1919 m.spalio 3 d. LSDP veikla buvo legalizuota. Partijos atstovai įėjo į laikinąsias vyriausybes.1920 m. balandžio mėn. išrinktameSteigiamajame Seime LSDP iš 112 vietų turėjo 12 atstovų, išrinktų keturiose rinkimų apygardose. 1921 m. LSDP turėjo 17 teritorinių organizacijų, kuriose buvo apie 600 narių.1922 m.spalio 10 – 11 d. išrinktame 78 nariųI Seime LSDP turėjo 10 atstovų,II Seime – 8 savo narius.
1923 m. LSDP tapoSocialistų darbininkų internacionalo nare.1925 m. LSDP turėjo 145 vietines organizacijas, apie 2000 narių. Be to, socialdemokratų organizuotas Lietuvos darbininkų ir tarnautojų profesinių sąjungų centro biuras jungė 19 486 narius. Buvo įkurta socialdemokratinio jaunimo sąjunga „Žiežirba“,1925 m.gegužės 22 d. – Akademinio jaunimo sąjunga „Žaizdras“,1925 m.liepos 25 d. įsteigtas fondas socialdemokratinei moksleivijai remti.
1926 m.gegužės 8-10 d. vykusius rinkimus įIII Seimą laimėjovalstiečiai liaudininkai, gavę 22 mandatus ir socialdemokratai, gavę 15 mandatų iš 85. Į jų koalicijos sudarytą vyriausybę nuo LSDP įėjo vidaus reikalų ministrasVladas Požela ir švietimo ministrasVincas Čepinskis. Buvo priimtas ligos draudimo įstatymas, skirta lėšų viešiesiems darbams, numatyta nemažai demokratinių reformų. Tačiau dešinieji neleido kairiųjų vyriausybei ilgai dirbti.
Po1926 m.gruodžio 26 d. valstybės perversmo ir ypač po1927 m.rugpjūčio 9 d. kairiosios LSDP dalies, vadovaujamosJ. Plečkaičio,J. Markelio irJ. Paplausko organizuoto, tačiau pralaimėjusio pučo, daug LSDP narių teko emigruoti, kiti pasitraukė iš politinės veiklos, nutraukė veiklą daug partijos kuopų.1928 m. kovo mėn. LSDP liko tik apie 700 narių 28 skyriuose.
1929 m.gegužės 6 d. administracijos nutarimu LSDP buvo uždaryta, betgruodžio 3 d. teismas tą draudimą panaikino. Tačiau1931 m.spalio 31 d.-lapkričio 2 d. vykęs LSDP XIII suvažiavimas tapo paskutiniu Nepriklausomos Lietuvos istorijoje. Buvo priimta paskutinė programa, kurioje jaučiamaaustrų socialdemokratų įtaka. Teorinėje programos dalyje toliau kalbama apie privačios nuosavybės blogį.
1936 m.vasario 6 d. partijų veikla Lietuvoje buvo uždrausta ir socialdemokratams prieinamas liko tik kultūrinis darbas. Kartu nustojo ėjęs ir paskutinis legalus LSDP organas „Darbo visuomenė“. Tik1939 m. vasario mėn. buvo gautas leidimas mėnraščiui„Mintis“. Abu juos redagavoOna Leonaitė Kairienė. Pagrindinė politinė veikla socialdemokratams liko savivaldybėse. Socialdemokratinė taryba Šiauliuose, vadovaujama tarybos pirmininkoK. Venclauskio ir burmistroJ. Sondeckio, išsilaikė net iki1931 m., kol buvo priimti nauji antidemokratiniai rinkimų įstatymai.
1940 m.birželio 15 d. Lietuvą užėmus Sovietų sąjungos karinėms pajėgoms, kai kurie socialdemokratai susitaikė su okupacija ir nuėjo dirbti į sovietines institucijas, kai kuriuos palietė represijos. 1941 m. Lietuvą okupavus hitlerininkams, LSDP vėl pakilo į kovą už tautos laisvę.1942 m. LSDP atnaujino savo veiklą Naujosios Lietuvos vardu ir netrukus išleido atsišaukimą „Susiorientuokime“. Pogrindyje buvo leidžiami laikraščiai „Naujoji Lietuva“ ir „Lietuvos kelias“, atsišaukimai su partijos gairėmis.
1943 m. socialdemokratai S. Kairys,K. Bielinis ir kiti inicijavoVyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto sudarymą ir dirbo jame, organizuodami pasipriešinimą visiems okupantams tiek būdami Lietuvoje, tiek užsienyje.1944 m.balandžio 30 d. vokiečiai pradėjo suiminėti VLIK’o narius ir bendradarbius. Tik daliai vadovų pavyko pasislėpti, bet, artėjant frontui, daugelis socialdemokratų pasitraukė į Vokietiją, kur sudarė LSDP organizaciją tremtyje.1945 m.rugsėjo 24 d. LSDP delegatūra socialistinių partijų vadovybėms išsiuntinėjo memorandumą apie padėtį Lietuvoje rusų ir vokiečių okupacijų metais.
1947 m.rugsėjo 13-15 d. Priene (Bavarija) įvyko LSDPVokietijos organizacijos suvažiavimas ir Socialdemokratinio jaunimo suvažiavimas, sudarę naujus partijos ir sąjungos vadovaujančius organus. Dar kartą buvo patvirtinta ištikimybėsocializmo doktrinai ir nepriklausomos Lietuvos atkūrimo siekis.
Lietuvoje likę socialdemokratai organizavo neginkluotą pasipriešinimą, tačiau daugelis jų buvo represuota.1948 m. LSDP CK nariai Steponas Kairys, Kipras Bielinis,J. Paknys irV. Sirutavičius įsteigė LSDP Užsienio delegatūrą, partijos veikla buvo atnaujinta trijuose skyriuose –JAV,D. Britanijos ir Vokietijos.
1989 m.rugpjūčio 12 d.Mokslų Akademijos salėje įvykusioje LSDP Atkuriamojoje konferencijoje buvo sudarytas Organizacinis komitetas. 1989 m.gruodžio 2-3 d. vykusiame LSDP XIV suvažiavime, dalyvaujant LSDP UD vadovams, priimtas LSDP Statutas bei Programa. Pirmuoju partijos pirmininku išrinktasK. Antanavičius.1990 m.sausio 17 d. Ministrų Tarybos nutarimu Nr. 8 LSDP buvo legalizuota. 1990 m.spalio 9 d. LSDP tapo tikrąjaSocialistų Internacionalo nare. Tuo metu partijoje buvo apie 600 narių.
1990 m.LTSR Aukščiausioje taryboje LSDP turėjo 9 atstovus, išrinktus vienmandatėse apygardose.1991 m.gegužės 4 – 5 d. LSDP XV suvažiavime partijos pirmininku tapoA. Sakalas.1992 m. LSDP XVI suvažiavime buvo priimta LSDP ir Nuosaikiųjų krikščionių demokratų rinkimų programa „Į pilnutinę demokratiją“, kurioje iškelta daug aktualių uždavinių, tačiau 1992 m. Seimo rinkimuose LSDP gavo tik 8 vietas.
1996 m.gegužės 11 d., minint LSDP 100-metį buvo priimta patobulinta LSDP programa. 1996 m.spalio 20 d. Seimo rinkimuose už LSDP sąrašą balsavo 90 000 rinkėjų, pagal jį buvo išrinkti 7 LSDP atstovai, dar 5 vietas LSDP gavo vienmandatėse apygardose.1998 m. pabaigoje išryškėjo vidiniai nesutarimai požiūryje į bendradarbiavimą su ekskomunistineLietuvos demokratine darbo partija (LDDP). LSDP įsikūrė frakcija „Socialdemokratija 2000“. Tačiau žymiai kritus partijos reitingui visuomenėje ir1999 m.gegužės 29-30 d. vykusiame suvažiavime LSDP pirmininku išrinkusVytenį Andriukaitį, prasidėjo suartėjimo suLDDP derybos. Iš LSDP pasitraukė šiam susijungimui nepritariantys socialdemokratai, kurie 1999 m.gruodžio 18 d. įsteigė Lietuvos partiją „Socialdemokratija 2000“ (dabar –Lietuvos socialdemokratų sąjunga).
2000 m. gegužės mėn. buvo sudarytaA. Brazausko socialdemokratinė koalicija, kuri 2000 m.spalio 8 d. vykusiuose Seimo rinkimuose gavo 31,15 % rinkėjų balsų ir 51 vietą Seime (iš jų 23 buvo laimėtos vienmandatėse apygardose) ir tapo didžiausia Seimo frakcija. Iki2001 m. vasaros ji buvo opozicijoje, o iširus „naujosios politikos“ koalicijai, socialdemokratai sudarė koaliciją suNaująja sąjunga ir patvirtino A. Brazausko vadovaujamą vyriausybę. 2001 m.sausio 27 d. įvykusiame LSDP Jungiamajame suvažiavime LSDP ir LDDP susijungė, sudarydamos per visą socialdemokratinio judėjimo Lietuvoje istoriją didžiausią politinę partiją – susijungimo metu naujojoje Lietuvos socialdemokratų partijoje buvo 6000 narių. Po susijungimo partija dar labiau išaugo.2006 m. partijoje buvo per 16 000 narių.
2004 m. Europos parlamento rinkimuose LSDP gavo 14,43 % balsų ir dvi vietas – EP nariais tapoJustas Vincas Paleckis ir Aloyzas Sakalas. 2004 m. Seimo rinkimuose su Naująja sąjunga buvo sudaryta A. Brazausko irA. Paulausko koalicija „Už darbą Lietuvai“, kuri gavo 20,65 % balsų ir 16 vietų parlamente, iš jų 9 – LSDP. Dar 3 LSDP atstovai buvo išrinkti vienmandatėse apygardose I rate ir 9 II rate. Nors LSDP pozicijos ir susilpnėjo, sudarius koaliciją su politinės patirties neturėjusiaDarbo partija pirmą kartą Lietuvos istorijoje sudaryta antroji to paties ministro pirmininko vadovaujama vyriausybė.
Tačiau2006 m. pradžioje valdančiojoje koalicijoje prasidėjo trintis. Ją paliko bendrame sąraše išrinkti socialliberalai, po kelių korupcinių skandalų suskilo Darbo partija, todėl Algirdas Brazauskas paskelbė atsistatydinąs. Laikinuoju Ministru pirmininku paskirtasZigmantas Balčytis Seime nesulaukė paramos, todėl pirmą kartą Lietuvos istorijoje buvo sudaryta mažumos vyriausybė, kuriai vadovauti ėmėsiGediminas Kirkilas.2008 m. sausį europarlamentaras, buvęsLSDP lyderisAloyzas Sakalas parašė kreipimąsi partijos prezidiumui. Laiške pastebima, jog partijos vykdoma politika nukrypsta nuo „tradicinės“ socialdemokratinės ideologijos ir atstovauja įtakingiausias verslo struktūras, o ne mažas ir vidutines pajamas gaunančius visuomenės sluoksnius.[3] LSDP neteko visuomenės pasitikėjimo – nors prasidėjusios pasaulinės finansinės krizės sąlygomis2008 m. Seimo rinkimuose partija gavo daugiau vietų, bet to nepakako suformuoti vyriausybę.2009 m.kovo 7 d. įvykusiame partijos suvažiavime 329 balsais partijos pirmininku išrinktas senosios LSDP atstovasAlgirdas Butkevičius. Su juo varžęsi Zigmantas Balčytis surinko 242, Vytenis Andriukaitis – 26 balsus.
LSDP nariu gali būti kiekvienas 18 metų amžiaus sulaukęs Lietuvos Respublikos pilietis, pripažįstantis LSDP programą ir statutą, dalyvaujantis partijos veikloje, mokantis nario mokestį. LSDP narys negali būti kitos partijos nariu.
Partijos organizacinį pagrindą sudaro partijos grupės, kuriamos teritoriniu principu. Partijos grupes gali sudaryti ne mažiau kaip 3 nariai, jos registruojamos skyriaus taryboje. Miestų Seimo rinkimų apygardose, seniūnijose, kur yra keletas partijos grupių, jų veiklai koordinuoti partijos skyriaus taryba (prezidiumas) gali sudaryti koordinacinę tarybą. Grupė dalyvauja visų lygių rinkimų kampanijose, parenka ir pasiūlo skyriaus tarybai atstovus į rinkimų (referendumų) komisijas.
LSDP skyriai yra visose 60 Lietuvossavivaldybių. Vienojesavivaldybėje veikia tik vienas partijos skyrius. Partijos skyrių gali sudaryti ne mažiau kaip 15 partijos narių. Skyrius veikia pagal savo nuostatus ir yra savarankiškas nustatant savivaldybės politiką, keliant kandidatus į savivaldybės tarybą bei sudarant savivaldybės vykdomuosius organus. Skyriui vadovauja konferencijoje arba visuotiniame susirinkime renkami skyriaus pirmininkas, jo pavaduotojai ir taryba. Veiklai tarp apskrities skyrių koordinuoti sudaroma apskrities koordinacinė taryba.
Aukščiausias partijos organas yra suvažiavimas. Jį šaukia LSDP taryba savo iniciatyva arba reikalaujant 1/3 partijos skyrių. Suvažiavimas teisėtas, jeigu jame dalyvauja 2/3 delegatų. Delegatai renkami partijos skyrių susirinkimuose (konferencijose) pagal LSDP tarybos nustatytą atstovavimo normą. Suvažiavime priimama ar keičiama LSDP programa ir statutas, renkami LSDP pirmininkas, LSDP taryba, finansų bei etikos ir procedūrų komisija. LSDP pirmininką renka suvažiavimas kas dveji metai.LSDP taryba renkama LSDP suvažiavime kas dveji metai. Ji renka prezidiumą ir LSDP pirmininko teikimu tvirtina atsakingąjį sekretorių, numato ir organizuoja partijos veiklą tarp suvažiavimų, aptaria ir nukreipia partijos frakcijos veiklą Seime, talkina partijos remiamiems Lietuvos Respublikos Seimo nariams, išklauso jų ataskaitas, priima sprendimus dėl koalicijų su kitomis partijomis ir politinėmis organizacijomis sudarymo.