| Lietuvos karinės jūrų pajėgos | |
|---|---|
Karinių jūrų pajėgų emblema | |
| Veikimo laikas | 1935 -1939, 1992 - dabar |
| Valstybė | |
| Pavaldus | Lietuvos ginkluotosios pajėgos |
| Rūšis | Karinės jūrų pajėgos |
| Paskirtis | Stebi, kontroliuoja ir gina Lietuvos teritorinę jūrą, ekonominę zoną ir kontinentinį šelfą |
| Dydis | Daugiau nei 600 profesionaliosios karo tarnybos karių ir civilių tarnautojų Daugiau nei 10 laivų |
| Būstinė | Naujoji uosto 24, LT-92244Klaipėda |
| Sukaktuvės | 1992 m. liepos 4 d. 1935 rugsėjo 1 d. |
| Vadovybė | |
| Karinių jūrų pajėgų vadas | Jūrų kapitonasTadas Jablonskis |
| Karinių jūrų pajėgų štabo viršininkas | Jūrų kapitonasTomas Skurdenis |
| Karinių jūrų pajėgų vyriausiasis puskarininkis | Vyresnysis laivūnasAndrius Riauka |
| Simbolika | |
| Karinių jūrų pajėgų vėliava | |
| Karinių jūrų pajėgų tvirtovės vėliava (giuisas)[1] | |
| Pilotė | |
Lietuvos Karinės jūrų pajėgos (toliauLKJP) – taiLietuvos Respublikos kariuomenės dalis, kuri stebi, kontroliuoja ir gina Lietuvosteritorinę jūrą, ekonominę zoną ir kontinentinįšelfą. LKJP taip pat vykdo tokius veiksmus kaip povandeninės ir viršvandeninės aplinkos stebėjimą ir kontrolę, išminavimo jūroje bei antiteroristines operacijas, laivybos apsaugą ir kontrolę, paieškos ir gelbėjimo darbus bei kitas specialiąsias užduotis. LKJP bendradarbiauja su kitomis valstybinėmis institucijomis ekstremalių situacijų atveju.
Nors LKJP istorija skaičiuojama nuotarpukario, tačiau šios institucijos ištakų galima ieškoti daug giliau. Nuo seniausių laikų gyvenusios prieBaltijos jūrosaisčių gentys mokėjo statytilaivus, kuriuos naudojo ne tikprekybai, bet ir karybai. Be to, metraščiuose rašoma, kadXIII a.Rygos irKlaipėdos pilis bandę sugriautikuršiai iržemaičiai buvo atplaukę laivais. Yra žinių ir apie lietuvių pergalę laivų mūšyje NemuneVytenio laikais. Tačiau besikurianti Lietuvos valstybė nutolo nuo jūros. Tai sulėtino ir jūrų karybos plėtojimąsi mūsų šalyje.
Vienintelis jūrų uostas –Klaipėda – per miesto gyvavimo istoriją didesnį laiko tarpą priklausė ne Lietuvai.Tarpukariu veikęLietuvos jūrų skautai padėjo kertinį akmenį Karinių jūrų pajėgų atsiradimui.Povilas Julius Labanauskas buvo vienas aktyviausių Lietuvos jūrų skautų narių.1924–1927 m. jis buvo išrinktas šios organizacijos vadu. Baigęs karo jūrų mokslus Italijoje P. Labanauskas tapo kone pirmuoju Lietuvos Respublikos diplomuotu jūrų karininku.
1923 m. sausį Lietuvaprisijungė Klaipėdą. Tais pačiais metais buvo įsteigta pakrančių apsauga, kuri priklausė Vidaus reikalų ministerijai. Pakrančių apsauga naudojosi tik nedideliais laivais „Savanoriu“, „Lietuvaite“ ir „Šauliu“.1923 m. buvo įsteigta irLietuvos jūrininkų sąjunga, kuri aktyviai skatino vyriausybę ir verslininkus steigti laivyną bei įkurti jūrininkų mokyklą, rengiančią Lietuvos jūrininkus.

1935 m.rugpjūčio 1 d.kariuomenės vado generoloStasio Raštikio įsakymu buvo įsteigtas Lietuvos karinis laivynas. Ši data yra laikoma oficialia Lietuvos Karinių jūrų pajėgų įkūrimo data. Pirmasis karo laivas buvo „Prezidentas Smetona“, kurį1927 m.Lietuvos Vyriausybė nupirko išVokietijos. Karo laivo vadu buvo paskirtasjūrų kpt.Antanas Kaškelis, artilerijos karininku –ltn.Povilas Labanauskas, inžinieriumi-mechaniku –Antanas Darginavičius, o navigacijos karininku –Vytautas Kuisinas.
1939 m.kovo 22 d.Klaipėdos kraštas atiteko Vokietijai. Jau kitą dieną vieninteliam Lietuvos karo laivui, šešiems pakrančių apsaugos laivams ir prekiniams laivams teko išplaukti iš uosto. Laivas „Prezidentas Smetona“ buvo nuplukdytas įLiepojos uostą, nesŠventosios uostas nebuvo pritaikytas tokio dydžio laivams.
1939 m.gruodžio 1 d. jūrų kapitonas A. Kaškelis, sulaukęs 60 metų, buvo atleistas iš tarnybos karo laive. Laikinu vadu buvos paskirtaskpt. ltn.Povilas Julius Labanauskas.
Po1940 m.Lietuvos okupacijosSSRS karinė vadovybė pareikalavo, kad karo laivas „Prezidentas Smetona“ su visa įgula taptų jai pavaldus, pakeistų pavadinimą ir iškeltų raudoną vėliavą. Kpt. ltn. P. Labanauskas ir įgulos nariai V. Kuizinas beiRičardas Nakas tokiam okupantų sprendimui nepakluso. Jie nuleido Lietuvos karo laivyno vėliavą ir nakties metu jachta išplaukė į užsienį. Tai buvo vienintelis atvejis, kai Lietuvos karinis dalinys parodė pasipriešinimą sovietų okupacijai.
Sovietmečiu karo laivas „Prezidentas Smetona“ (vėliau „Pirmūnas“), buvo pervadintas „Korall“ vardu ir atiduotas tarybiniamBaltijos laivynui.Antrojo Pasaulinio karo metu laivas dalyvavo kovose Baltijos jūroje suVokietijos karo laivynu, kol1945 m.sausio 11 d. užplaukęs ant minos nuskendoSuomių įlankoje.

1990 m.kovo 11 d. paskelbtas Lietuvos nepriklausomybės atkūrimas. Tuo metu pagrindiniai valstybės tikslai buvo jossuvereniteto įtvirtinimas ir krašto apsaugos aparato formavimas.Balandžio 25 d. buvo įkurtasKrašto apsaugos departamentas (KAD), kurio generaliniu direktoriumi tapoAudrius Butkevičius. Svarbiausias KAD uždavinys – krašto apsaugos sistemos kūrimas. Po truputį buvo formuojami Lietuvos kariuomenės padaliniai, tarp jų ir Karinės jūrų pajėgos.1992 m.liepos 4 d. visiškai atkurtos Lietuvos KJP, kurių vadu tapoJuozapas Algis Leišis.
1992 m.rugsėjo 29 d. Krašto apsaugos ministerijos įsakymu nurodyta Jungtiniam štabui išvesti išPakrančių apsaugos rinktinės sudėties Atskirą laivų divizioną ir jo bazėje sukurti Karinių jūrų pajėgų flotilę. Nuo tada Lietuvos karinis laivynas tapo savarankiška Lietuvos ginkluotųjų pajėgų rūšimi.
1992 m.spalio 29 d. LKJP flotilė papildyta išRusijos įsigytomis dvejomis lengvosiomis fregatomis: „Žemaitis“ (F11) ir „Aukštaitis“ (F12). Jau kitų metų birželio 5 – 12 d. šios fregatos dalyvavo tarptautiniuose mokymuose Baltijos jūroje „US BALTOPS 93” su Lietuvos Respublikos vėliava. Nuo tada prasidėjo Lietuvos KJP tarptautinis bendradarbiavimas.
2004 m.balandžio 1 d. Lietuva buvo priimta įNATO organizaciją. Tai turėjo reikšmingos įtakos tolimesnei valstybės Karinių jūrų pajėgų plėtrai, buvo patikslintos pajėgų vykdomos funkcijos.
Pagrindinės Lietuvos karinių jūrų pajėgų funkcijos:

Lietuvos karines jūrų pajėgas sudaro:
| Pavadinimas | Nuotrauka | Kilmės šalis | Klasė | Paskirtis | Pastatytas | LKJP naudojamas nuo | Pastabos |
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Priešmininių laivų divizionas (suformuotas 1999 m. gegužės mėn.) | |||||||
| N42 „Jotvingis“ | Vidar klasės minų traleris | Minų traleris | 1977 | 2006 | Buvęs Norvegijos KJP laivas N52Vidar | ||
| M53 „Skalvis“ | Hunt klasė | Priešmininis laivas | 1982 | 2011 | Buvęs Jungtinės Karalystės KJP laivas M32Cottesmore. | ||
| M54 „Kuršis“ | Hunt klasė | Priešmininis laivas | 1982 | 2011 | Buvęs Jungtinės Karalystės KJP laivas M35Dulverton. | ||
| M55 | Hunt klasė | Priešmininis laivas / SAR | 1988 | Planuose 2023 | Buvęs Jungtinės Karalystės KJP laivas M41Quorn. Parduotas Lietuvai 2020m. Vyksta modernizavimas, pritaikant laiva SAR(Paieškos ir gelbėjimo) operacijoms. | ||
| Patrulinių laivų divizionas (suformuotas 1999 m. gegužės mėn.) | |||||||
| P11 „Žemaitis“ | Flyvefisken klasės patrulinis laivas | Daugiafunkcinis karinis laivas | 1985 | 2008 | |||
| P12 „Dzūkas“ | Flyvefisken klasės patrulinis laivas | Daugiafunkcinis karinis laivas | 1988 | 2009 | |||
| P14 „Aukštaitis“ | Flyvefisken klasės patrulinis laivas | Daugiafunkcinis karinis laivas | 1994 | 2010 | Danijos Karališkajame karo laivyne – P559 „Lommen“. | ||
| P15 „Sėlis“ | Flyvefisken klasės patrulinis laivas | Daugiafunkcinis karinis laivas | 1988 | 2017[2] | Danijos Karališkajame karo laivyne – P552 „Havkatten“ (liet.Vilkžuvė). | ||
| Pagalbinių laivų ir katerių divizionas (suformuotas 2009 m. vasario mėn.) | |||||||
| PGL „Šakiai“ | Paieškos ir gelbėjimo operacijų laivas | 1986 | 2009 | ||||
| H21 „Vilnelė“ | Uosto kateris | 1983 | 1992 | 1992 m. gautas iš Lietuvos hidrometeorologijos centro. Naudojamas kaip aprūpinimo laivas. | |||
| H22 „Atlas“ | Uosto vilkikas | 1955 | 2000 | Gali būti naudojamas kaip uosto ledlaužis. | |||
| H24 „Lokys“ | ASD 3010 | Uosto vilkikas | 2025 | 2025 | [3] | ||
Vikiteka: Lietuvos Karinės jūrų pajėgos – vaizdinė ir garsinė medžiaga |
| ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||