Apskritis (istoriškai dar vadintapavietu, ujezdu) – Lietuvos istorinis administracinis vienetas, egzistavęs nuo XIV a. Kaip administracinis vienetas su pertraukomis egzistavo iki 2010 m. Dabar Lietuvos teritorija suskirstyta į 10 apskričių, kurios yra tik teritorinis, bet ne administracinis vienetas.
LDK apskritys ėmė kurtis naikinant dalines ir sritines kunigaikštystes, sudarantvaivadijas, stiprėjantbajorų luomams. Apskritys buvo sudaromos pagalLenkijos administracinio suskirstymo pavyzdį. Iki1564–1566 m. reformų apskritys buvo nestabilus teritorinis vienetas, jų ribos sutapo su valdovo skirta valstybės pareigūno feodaline valda.
Pagal lenkišką apskrities pavadinimąpowiat,LDK apskritys vadintospavietais. Pirmąkart šis terminas minimas1388 m.Vytauto privilegijojeBrestožydams, tačiau pavieto statusas dar nebuvo aiškiai suformuluotas, dokumentuose jis vadintas tai apskritimi, tai valsčiumi.1495 m. jau minimaKauno apskritis, o1496 m. –Trakų apskritis. XVI a. pradžioje žinomos tokios LDK apskritys:
Apskritys buvo stambūs administraciniai vienetai: pačios mažiausios apėmė bent 5000 km². Dabartinės Lietuvos teritorijoje buvo 5 apskritys ir 1 seniūnija.
Gubernijos buvo suskirstytos į apskritis, kurių teritorijos dalinai atitiko senąsiasLDK apskritis. Tačiau didalė dalis jų buvo susmulkintos. Dabartinės Lietuvos teritorijoje buvo 14 apskričių. Pačios mažiausios (Užnemunėje) savo dydžiais buvo vos didesnės nei 1000 km², o didžiausios (pvz.Vilniaus apskritis) išlaikė senąjį dydį.1843–1914 m. lietuviškas apskritis žr.čia (1843 m.) irčia (1867–1914 m.).
Caro laikais apskritis buvo sudaroma vadovaujantis gyventojų policinės priežiūros, kurią vykdėispravnikas, ir mokesčių rinkimo kriterijais. Po1861 m. apskritys suskirstytos įvalsčius.
Oberosto apskritys 1917 m.Lietuvos Respublikos apskritys
Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, Lietuvos teritorija1915–1918 m. priklausėVokietijos imperijai. Lietuvos apskritys sudarė didesniąjąOberosto teritorijos dalį. Vokiečių administracija naikino senąsias Rusijos apskritis (ujezdus) ir jas smulkino, kurdama naujas (kreise). Dauguma senųjų apskričių buvo padalintos į 2-3 dalis. Per keletą metų buvo atliktos kelios administracinės reformos, kurių metu apskritys buvo keletą kartų skaidomos ir jungiamos.1919 m. pradžioje Lietuvoje buvo 31 apskritis (išsamiaučia).
Lietuvai paskelbus nepriklausomybę, apskritys tapo jos svarbiausiu administraciniu vienetu. Jas formuojant buvo didele dalimi remiamasi Vokietijos atliktu administraciniu suskirstymu, tačiau dalis jų buvo naikinamos ir stambinamos.1919 m.sausio 16 d. išleistas cirkuliaras Nr. 1 „Dėl savivaldybių Lietuvoje“, kuris skelbė, kad visa Lietuva dalijama į apskritis, suformuojant 20 apskričių. Tarpukariu apskrities statusą taip pat turėjo 5 miestai.
1930 m. buvo 23 apskritys (kartu su 3 Klaipėdos krašto apskritimis, išsamiaučia). Apskritys buvo labai nevienodo dydžio, pvz.,Seinų buvo 1100 km² ir 41 tūkst. gyventojų, tuo tarpuŠiaulių – 4780 km² ir 191 tūkst. gyventojų. Apskritys suskirstytos įvalsčius.Kauno miestas,Klaipėdos miestas,Panevėžio miestas,Šiaulių miestas irUkmergės miestas taip pat turėjo atskirų apskričių statusą.[1] Apskritį valdė apskrities viršininkas, vietos savivaldos organai – taryba ir apskrities valdyba, apskritis turėjo savo agronomą, žemėtvarkininką, akušerę, felčerį, gydytoją.
Po karoVilniaus kraštas atitekoLenkijai, ir ten buvo įvesta Lenkijos administracija. Vilniaus vaivadija irgi buvo skirstoma į apskritis, kurios buvo suformuotos vokiškųjų apskričių pagrindu.
KuometKlaipėdos kraštas perėjoLietuvai, ten suformuotos 3 apskritys:Klaipėdos,Pagėgių irŠilutės. 1939 m. susigrąžinus Vilniaus kraštą, dalis jo apskričių perėjo Lietuvos administracijai.1940 m. Lietuvoje buvo 23 apskritys.
Sovietinės ir Trečiojo Reicho apskritys (1940-1950 m.)
1941 m. Lietuvoje prasidėjus Antrajam pasauliniam karui,Trečiasis Reichas rėmėsi iki tol buvusia administracija, tik grupavo apskritis į didesnes krašto apygardas (Lietuvos teritorijoje tokios buvo 4).
1945 m. karui pasibaigus, galutinai suformuota rytinė Lietuvos siena su Baltarusija. Vėl atgavusKlaipėdos kraštą, prijungtos trys tarpukario apskritys. Ankstyvuoju sovietmečiu apskritys buvo išlaikytos, tačiau netrukus pradėtos smulkinti.1946–1947 m. sudaryta 11 naujų apskričių, o1949 m. – dar 4. Tais metaisLSSR iš viso buvo 41 apskritis (išsamiaučia).
1950 m.birželio 20 d.LSSR AT prezidiumo įsaku Lietuvoje įvesta nauja administracinio–teritorinio suskirstymo sistema – apskritys buvo panaikintos, o Lietuva padalinta į 4 sritis:
Lietuvai atgavus nepriklausomybę,1994 m.liepos 19 d. priimtas įstatymas Nr. I-558 „Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymas“. Juo atkurtos apskritys ir Lietuvos teritorija padalinta į 10 apskričių, kuriose buvo 56 savivaldybės. 1994 m.gruodžio 15 d. priimtas Lietuvos Respublikos Apskrities valdymo įstatymas Nr. I-707. 1994 m.gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos Seimas įstatymu Nr. I-711 „Dėl Lietuvos Respublikos apskrities valdymo įstatymo įgyvendinimo“ nustatyta funkcijų ir įgaliojimų perdavimo apskričių valdytojams tvarka.
1995-2010 m. apskritys buvo stambiausiasLietuvoje administracinis vienetas. Apskritis sudarė teritorijos, kurios priklauso 7 miestų, 2 kurortų, 43 rajonų ir 8 naujai –1999 m. pagalsavivaldybių reformą sudarytoms savivaldybėms. Savivaldybių teritorijos suskaidytos įseniūnijas. Miestų savivaldybės (Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus) apėmė tik vieno miesto (Vilnius – su priemiesčiais) teritoriją. Kurortų savivaldybės (Palangos, Neringos) apėmė po kelias viena šalia kitos išsidėsčiusias kurortines gyvenvietes. Rajonai ir savivaldybės apėmė šalies regionus, sudarytus iš daugelio miestelių ir kaimų.
Kiekviena apskritis turėjo Vyriausybės paskirtą viršininką, kurio administracijos pagrindinis uždavinys buvo užtikrinti, kad apskrities teritorijoje būtų laikomasi Konstitucijos bei įstatymų. Apskritys buvo pavaldžios valstybės administracijai.2010 m.liepos 1 d. apskričių viršininkų administracijos buvo panaikintos.[2]
Lietuvos apskritis buvo Lietuvos Respublikos teritorijos aukštesnysis administracinis vienetas, kurio valdymąministerijas bei kitas Vyriausybės institucijas organizavoVyriausybė. Apskrities valdymas buvo sudėtinė valstybės valdymo dalis. Apskrities ribas bei centrą nustatė ir keitė, pavadinimą jam suteikdavo ir keisdavo Lietuvos RespublikosSeimas Vyriausybės teikimu.
įgyvendinti valstybės politiką regioninės plėtros, socialinio aprūpinimo,švietimo,kultūros, sveikatos priežiūros, teritorijos planavimo,paminklotvarkos, žemės naudojimo ir apsaugos,aplinkos apsaugos ir kitose srityse, vykdyti apskrityje valstybines ir tarpregionines programas;
koordinuoti apskrityje esančių ministerijų ir kitų Vyriausybės institucijų struktūrinių padalinių veiklą, taip pat derinti savivaldybių vykdomųjų institucijų veiklą, įgyvendinant regionines programas;
numatyti prioritetines apskrities raidos kryptis ir rengti programas.
Apskrities viršininkas bendradarbiavo su savivaldybių valdymo institucijomis, joms pavaldžiomis valdymo įstaigomis, koordinavo bendras apskrities savivaldybių programas, betsavivaldybės jam nebuvo pavaldžios. Šiems tikslamas apskrities viršininkas inicijuodavo regiono plėtros tarybos sudarymą.