Lietuvių literatūros draugija (vok.Litauische litterarische Gesellschaft) –Mažosios Lietuvos irlietuvių kalbos bičiulių draugija,1879–1923 m. veikusiTilžėje.
Lietuvių literatūros draugija išsiplėtojo iš1873 m. Tilžėje įkurto Lietuvių ratelio (Litauisches Kranzschen). Dar 1879 m. pradžioje dalyvaujant draugijos nariams sukurtas atsišaukimas ir parengtas bendrasis draugijos projektas, kuris išsiuntinėtas į įvairiuslituanistinius irslavistikos leidinius. Apie šį atsišaukimą rašėLondono „Atheneum“. Juo siekta iškelti lietuvybės Rytprūsių žemėse svarbą. Tai kreipimasis į visus, neabejingus lietuviškam žodžiui, įsijungti į tiriamąjį darbą.1897 m. draugija turėjo 115,1903 m. – 198,1908 m. – 228 narius. Draugijai priklausė žymūs vokiečių, lenkų ir rusų kalbininkai, lietuvių kultūros veikėjaiSilvestras Baltramaitis,Antanas Baranauskas,Kristianas Barčas,Jonas Basanavičius,Adalbertas Becenbergeris,Filipas Fortunatovas,Vilius Gaigalaitis,Eduardas Gizevijus,Augustinas Janulaitis,Jonas Karlovičius,Janas Boduenas de Kurtenė,Georgas Neselmanas,Liudvikas Pasargė,Eduardas Volteris,Jurgis Zauerveinas ir kiti.
Draugijos posėdžiuose buvo skaitomi pranešimai lietuvių kalbos, lietuvių raštijos,istorijos,tautosakos,etnografijos klausimais. Draugija turėjo gausius etnografijos, tautodailės, tautosakos,numizmatikos rinkinius. Iki 1923 m.Lietuvių literatūros draugijos biblioteka turėjo apie 2000 tomų (1200 pavadinimų).[1] Joje buvo retų lietuviškų knygų,XVII a. –XIX a. rankraščių. Draugija leido tęstinį leidinį „Mitteilungen der litauischen literarischen Gesellschaft“ (1880–1912 m. išėjo 5 t., 31 sąs.).1905 m. draugijos iniciatyva įsteigtas Tilžės etnografijos muziejus.1925 m. draugija reorganizuota atsisakiusi lituanistinės veiklos.