Libido (išlot. 'potraukis', 'aistra') –psichoanalizėje vartojama sąvoka, apibrėžianti gyvybės (eros) ir mirties (thanatos)instinktų visumą. Ją pirmasis įtraukėZ. Froidas, kurislibido laikėlytinių potraukių, daugiausia nesąmoningų, visuma. Pasak Z. Froido,libido lemiąs žmonių psichoseksualinio vystymosi fazes, kurias apibūdina potraukio objekto kitimas (nuo autoerotizmo iki išorinio objekto). Froido teigimu,libido lemia psichoseksualinės raidos tarpsnius (oralinė stadija, analinė stadija, falinė stadija, latentinė stadija ir genitalinė stadija).Libido slopinimas (sublimacija) sukeliąs įvairių formų patologinę regresiją,neurozę,fiksaciją.[1]
K. G. Jungaslibido suprato kaip bendrą, nekryptingą psichinę energiją. Pasak jo, tai psichinio proceso intensyvumas, psichinė vertė,energija, veikiantipsichėje. Libido skatina visą veiklą (biologinę, kultūrinę, kūrybinę, seksualinę).[2]
