Dabartinės Liberijos teritorijoje žmonės apsigyvenomezolite irneolite.I m. e. tūkstantmetyje vietos gyventojai jau mokėjo apdirbtigeležį. Seniausi krašto gyventojai, manoma, yrakru. Vėliau iš šiaurės rytų atkakomandžiai.
1461 m. dabartinę Liberijos pakrantę pasiekėportugalai ir įkūrė upių žiotyse prekybinius punktus; portugalus daugiausia dominoauksas, vergai, pipirai. Kolonijiniais laikais kraštas buvo žinomas kaipPipirų krantas. XIX a. JAV parengtas planas buvusius vergus grąžinti atgal į Afriką.1822–1892 m. atsikėlė apie 16 400 JAV juodaodžių, vėliau pavadintų Liberijos amerikiečiais, ir apie 5700 afrikiečių vergų, kuriuos išvadavoDidžiosios Britanijos ir JAV laivynai –liberai. Buvo įkurta Liberijos kolonija su sostine Monrovijoje. 1839 m. kolonijos susivienijo į federaciją,1847 m.liepos 26 d. buvo paskelbta Liberijos nepriklausomybė. Vėliau prie jų prisijungėMerilando Respublika. Iškilo nesantaika tarp atvykėlių mažumos ir vietinių gyventojų, neturėjusių pilietinių teisių, daugumos. Nors aplinkinės šalys buvo kolonizuotos, o ekonomika smuko, Liberija sugebėjo išlaikyti nepriklausomybę nuo Europos imperijų.
Po antrojo pasaulinio karo Liberijoje prasidėjo politiniai neramumai, kol 1989 m. prasidėjoLiberijos pilietinis karas. Į valdžią atėjoCharles Taylor, susijęs su prekyba ginklais ir deimantais. Karo metu žuvo daugiau kaip 150 000 žmonių, 450 000 žmonių tapo pabėgėliais, apie 1 mln. žmonių tapo benamiais. Netrukus kilo antra karo banga, po kurios Taylor buvo priverstas atsistatydinti, 2005 m. vėl grįžo taika.
Pagal 1986 m. konstituciją Liberija yra prezidentinė respublika. Valstybės, vyriausybės vadovas ir ginkluotųjų pajėgų vadas –prezidentas, renkamas visuotiniais tiesioginiais rinkimais 6 metams. Įstatymus leidžia dvejų rūmų parlamentas – Nacionalinis Susirinkimas (National Assembly), kurį sudaro Senatas ir Atstovų Rūmai. Senatą sudaro 30 narių, renkamų visuotiniais tiesioginiais rinkimais 9 metams. Atstovų Rūmus sudaro 64 nariai, renkami visuotiniais tiesioginiais rinkimais 6 metams.
Liberijos kranto linija nesmarkiai vingiuota, yra keletas kyšulių (Mesurado,Palmių, Mounto), įsiterpiaPiso ežeras. Pietinę paviršiaus dalį sudaro žemumos, gilyn žemynan paviršius aukštėja į Gvinėjos aukštumas (200–600 m). Pačioje šiaurėje stūkso dalisNimbos kalno, o aukščiausia Liberijos vieta yraVutevės kalnas (1420 m).
Tankiau apgyvendintų pakrančių plotuose gausu miškų, kurie yra daugiausiai sudaryti išmangrovės medžių. Rečiau apgyvendinta šalies teritoriją dengia miškai pereinantys į pievas. Šalies klimatas yraekvatorinis, kuris pasireiškia didelių kritulių kiekiu nuo gegužės iki spalio mėnesių. ĮsteigtasSapo nacionalinis parkas.
Klimatas tropinis jūrinis, labai drėgnas. Pakrantėje vidutinė temperatūra 24–27 °C, Liberijos vidurinėje dalyje – 23–28 °C. Kritulių iškrinta nuo 1800 mm (šiaurės rytuose) iki 4000–5000 mm (pakrantėje) per metus. Daugiausia kritulių iškrinta birželį–liepą ir rugsėjį – spalį, sausasis laikotarpis – gruodį–kovą. Dažnos audros, kalnuose pučiaharmatanas.
Pilietiniai karai (1990–1997; 2001–2003 m.) turėjo labai skaudžių pasekmių šalies ekonomikai, nes verslininkai bėgdavo iš šalies, o sukilėliai perimdavo didelius kiekius aukso, deimantų, medienos. Atradus aukštos kokybėsgeležies rūdos, metalų eksportas yra viena iš pagrindinių šalies ekonomikos šakų. Kasamasauksas,deimantai,distenas. Liberijos valdžia gan didelę dalį pajamų gauna registruodama laivus.
Pagrindiniai eksporto produktai yraguma,mediena, geležies rūda, deimantai, kava, kakava. Pagrindiniai importuojami produktai yra įvairūs mechanizmai, naftos produktai, maisto produktai. Pagrindiniai šalies mainų partneriai yraBelgija,Pietų Korėja,Japonija.
Liberijoje gyvena 16 etninių grupių. Dauguma gyventojų priklausoNigerio–Kordofano šeimai. Apie 50 % Liberijos gyventojų yramandžiai:kpeliai,lomai,manai,mandingai,vajai; daugiausia jie gyvena Liberijos vakaruose ir vidurinėje dalyje. Apie 33 % Liberijos gyventojų priklausokva pogrupiui:kru,grebai,krahnai,geriai; daugiausia jie gyvena Liberijos pietryčiuose ir vidurinėje dalyje. Yraliberų, imigrantų išLibano,Indijos, kitų Vakarų Afrikos valstybių.
_-_LBR_-_UNOCHA.svg)
.jpg)
