![]() | Šiam straipsniui ar jo daliaitrūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdamitinkamas išnašas su šaltiniais. |
Lesoto istorija –Lesoto valstybės ir jos teritorijos istorija nuo seniausių laikų iki dabar.
Manoma, kad senieji Lesoto teritorijos gyventojai buvo giminigichoisanams. Mūsų eros pradžioje iš šiaurėsbantų migracijų laikais teritoriją pasiekėbantai. Ilgainiui Lesote ir didelėse teritorijose į šiaurę nuo jo (dabartinėje Pietų Afrikos RespublikosFristeito valstijoje) formavosibasotų tautybė, kalbantisesoto kalba.
XIX a. I pusėje į pietus nuo Lesoto gyvenusi bantų grupėnguniai pradėjo migracijas ir užkariavimus, vadinamusmfekane. Kurį laiką mfekanei vadovavozulų karaliusŠaka Zulu, sukūręs galingą imperiją. Šių procesų metu basotai, priešiški nguniams, pradėjo pasipriešinimo kovą. 1818 m. karaliusMošoešoe I konsolidavo valdžią visose etninėse basotų žemėse, sukurdamas jų valstybę. Tai buvo dabartinio Lesoto valstybingumo pradžia.
Nepaisant to, kad basotai išsaugojo nepriklausomybę, jų teritorijos zulų ekspansijos metu buvo nusiaubtos ir labai ištuštėjo.
Pasibaigus mfekanei, basutų valstybei kilo nauja grėsmė. IšKapo kolonijos į jų gyvenamas sritis ėmė masiškai migruoti europiečiaibūrai, kurie vykdė krašto kolonizaciją, vadinamąjądidžiuoju treku. 1843 m. basotai sudarė pirmąją sutartį su būrais, tačiau po to jų ekspansija tik sustiprėjo: 1856-68 m. vyko nuolatiniai basotų-būrų karai. Jų metu basotai neteko didesnės dalies savo etninių teritorijų, kurios vadinamos „prarastosiomis žemėmis“ (jos dabar sudaro Pietų Afrikos Frilendo valstiją). Jose įsikūrė būrųLaisvoji Oranžijos Valstybė. Karaliui Mošoešoe I pavyko išlaikyti tik teritorijas kalnuose, kurios ir sudaro dabartinio Lesoto teritoriją.
1868 m. Mošoešoe paprašė britų pagalbos kovoje su būrais. Didžioji Britanija pavertė basotų valstybę savo protektoratu (Basutolandu) ir išsaugojo jos nepriklausomybę nuo būrų.
1870 m. mirus karaliui, britai siekė prijungti Basutolandą prie savo Kapo kolonijos, tačiau kilęs didžiulis basotų pasipriešinimas 1884 m. vedė į atskiros kolonijos sukūrimą. Šalyje buvo išlaikytos vietinės valdžios formos, vietinė dinastija ir tradicijos.
Iki 1910 m. britai užėmė visas būrų valstybes Pietų afrikoje ir iš jų kartu su Keipo kolonija suformavoPietų Afrikos Sąjungą. Basutolandas, atsidūręs šios Sajungos centre, turėjo būti įjungtas į ją. Tačiau basotai aktyviai pasipriešino ir kolonija išlaikė nepriklausomą statusą.
1955 m. Basutolandas paprašė įstatymų leidybos teisės, o 1966 m. tapo nepriklausomas nuo Britų imperijos kaip Lesoto karalystė, valdoma iš Mošoešoe kildinamos valdovų dinastijos.
Pirmojo Ministro pirmininkoLeabua Jonathan metu Lesote iškilo daug politinių krizių, blogėjo santykiai su Pietų Afrikos Respublika dėl to, kad Lesotas rėmė Afrikos Nacionalinį Kongresą. Pietų Afrika izoliavo Lesotą. Tai vedė šalį į 1986 m. karinį perversmą.
Atstačius civilinę valdžią, buvo nutarta atimti iš karaliaus visą vykdomąją valdžią, paverčiant jį tik valstybės simboliu. KaraliuiMošoešoe II atsisakius paklusti, 1992 m. nauju karaliumi išrinktas jo sūnusLetsie III. 1995 m. jis grąžino sostą savo tėvui, bet šiam žuvus automobilio avarijoje, 1996 m. vėl tapo karaliumi (yra juo iki šiol).
Alžyras ·Angola ·Beninas ·Bisau Gvinėja ·Botsvana ·Burkina Fasas ·Burundis ·CAR ·Čadas ·Dramblio Kaulo Krantas ·Džibutis ·Egiptas ·Eritrėja ·Etiopija ·Gabonas ·Gambija ·Gana ·Gvinėja ·Kamerūnas ·Kenija ·Komorai ·Kongas ·Kongo DR ·Lesotas ·Liberija ·Libija ·Madagaskaras ·Malavis ·Malis ·Marokas ·Mauricijus ·Mauritanija ·Mozambikas ·Namibija ·Nigerija ·Nigeris ·Pietų Afrika ·Pietų Sudanas ·Pusiaujo Gvinėja ·Ruanda ·San Tomė ir Prinsipė ·Seišeliai ·Senegalas ·Siera Leonė ·Somalis ·Sudanas ·Svazilandas ·Tanzanija ·Togas ·Tunisas ·Uganda ·Vakarų Sachara ·Zambija ·Zimbabvė ·Žaliasis Kyšulys