Lenkijos valstybė pradėjo formuotisX a., valdant polianų kunigaikščiuiMeškai I (Piastų dinastija), kuris pasikrikštijo 966 m. Jo sūnusBoleslovas I Narsusis buvo pirmasis Lenkijos karalius, karūnuotas 1025 m. Lenkija greitai tapo regiono galia, reguliariai bandanti išsilaisvinti iš Šventosios Romos imperijos įtakos. Lenkijos „aukso amžiumi“ laikomiXV-XVI amžiai, kai Lenkiją valdėJogailaičių dinastija.
Nuo1569 m. Lenkija kartu suLietuva sudarė konfederacinę valstybę –Abiejų Tautų Respubliką, vieną didžiausių Europoje. Po paskutiniojo Jogailaičio mirties (1572 m.) ši respublika tapobajorų ir didikų valstybe, valdoma jų renkamo monarcho (Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio). Bajorams, arba vadinamajai šlėktai nuolat plečiant savąsias laisves, iki XVIII a. vidurio Abiejų Tautų Respublikoje įsigalėjo kone visiška anarchija. Abiejų Tautų Respubliką silpnino ir nuoXVI a. pab. iki XVIII a. pradžios vykę jos karai suUkrainos kazokais,Turkija,Švedija,Rusija bei Brandenburgo valstybe.XVIII a. pradžioje karų nualinta ir efektyvios centrinės valdžios neturinčią respubliką pasidalino Rusijos imperija, Prūsijos karalystė ir Austrijos imperija (ATR padalijimai).
Abiejų Tautų Respublikos padalinimai
Švietėjų idėjos Lenkijoje paskatino patriotinį judėjimą ir siekį sutvarkyti bei sustiprinti svetimšalių kontroliuojamą valstybę. Tačiau XVIII a. 7 dešimtmetyje pradėtą valstybės reformų procesą stabdė, o galiausiai ir nutraukė trysAbiejų Tautų Respublikos padalinimai (1772,1793 ir1795 m.), po kurių etninės Lenkijos teritorija virtoPrūsijos irAustrijos dalimis. Nuo1815 m. didžioji Lenkijos dalis priklausė Rusijai, buvo sudaryta vasalinėLenkijos Kongreso karalystė.
I pasaulinio karo metu Lenkiją buvo okupavusios Vokietija ir Austrija-Vengrija.1918 m.lapkričio 11 d., t. y. netrukus poVokietijos kapituliacijos, Lenkija atgavo nepriklausomybę. Per karus su Vakarų Ukraina, Sovietų Rusija ir Lietuva (1919–1920 m.) Lenkija žymiai išplėtė savo teritoriją, užimdama ir aneksuodama Vakarų Ukrainą, Vakarų Baltarusiją irVilniaus kraštą.1922 m. aukščiausioji šalies valdžia buvo perduota demokratiškai išrinktoms institucijoms, tačiau per1926 m. gegužės pučą autoritariniu valstybės vadovu tapo generolasJuzefas Pilsudskis, 1918–1922 m. buvęs „Lenkijos valstybės viršininku“.
1939 m.rugsėjo 1 d. Lenkiją užpuolė hitlerinė Vokietija, orugsėjo 17 d. prie jos prisijungė irSovietų Sąjunga; to paties mėnesio pabaigoje šios dvi valstybės pasidalino buvusios Lenkijos teritoriją. Per II pasaulinį karą Lenkija patyrė nemažai demografinių (žuvo apie 6 mln. lenkų) ir ekonominių nuostolių.
Po karoSSRS pasiliko beveik visas 1939 m. aneksuotas buv. Lenkijos teritorijas, už kurias kaip kompensaciją karą laimėjusios valstybės1945 m. Lenkijai perdavė didžiulę buv. Vokietijos dalį (Sileziją, RytųPomeraniją, pietinęRytprūsių dalį ir kt.). Lenkija pateko į Sovietų įtakos sferą – 1952 m. buvo oficialiai paskelbta „liaudies respublika“, o1955 m. ji tapo ir karinės SSRS vadovaujamos Varšuvos sutarties organizacijos nare.
XX a. 8 dešimtmečio pab. Lenkijoje kilo galingas opozicinis judėjimas, vadovaujamas profesinių sąjungų susivienijimo „Solidarność“ („Solidarumas“). Daugiausia šis judėjimas (greta bendros vad. „socialistinio bloko“ šalių krizės) ir lėmė1989 m. įvykusį galutinį komunistinio režimo žlugimą. Išsilaisvinusi iš komunistinio bloko Lenkija 1999 m. tapoNATO, o 2004 m.Europos Sąjungos nare.
Šiuo metuLenkijos ekonomika yra viena dinamiškiausių Europoje. Ji buvo vienintelė Europos šalimi, kuri nepatyrė recesijos per 2008 m. pasaulinę ekonominę krizę.
Valdymo forma –parlamentinė respublika. Galioja1997 m. priimta konstitucija. Šalies vadovas –prezidentas. Prezidentas renkamas visuotiniu balsavimu, 5 metų kadencijai. Prezidento mandatas gali būti vieną kartą atnaujintas.
Įstatymų leidžiamoji valdžia yra dvejų rūmųparlamentas – nacionalinė asamblėja (Zgromadzenie Narodowe), sudarytas iš aukštesniųjų – Senato (Senat) (100 vietų, renkami rinkimuose vaivadijose, 4 metų kadencijai) ir žemesniųjų – Seimo (Sejm) (460 vietų nariai renkami visuotiniu balsavimu pagal proporciniųrinkimų sistemą, 4 metų kadencijai).[6]
PrezidentasLechas Kačinskis, išrinktas per2005 m.spalio 23 d. vykusius rinkimus, žuvo2010 m.balandžio 10 d. Kiti rinkimai, paskelbti skubos tvarka dėl žuvusio prezidento, vyko2010 m.birželio 20 d. Antrasis rinkimų turas, kuriame susirungė žuvusio prezidento brolisJaroslavas Kačinskis ir tuometinis Lenkijos parlamento pirmininkasBronislavas Komorovskis. Rinkimus laimėjo B. Komorovskis, surinkęs 53 % rinkėjų balsų. J. Kačinskis surinko 47 % balsų.
Lenkija gynybai skiria 2 % nuoBVP ir iki 2030 m. lėšas žada padidinti iki 2,5 %. 2017 m. gegužės mėn. gynybos ministras patvirtino, kad Lenkijos armijos kontingentas bus padidintas iki 250 000.
Lenkija suskirstyta į 16 vaivadijų, kuriose yra 380 apskričių (pavietai), apskrityse – 2479 valsčiai. Vaivadijos (województwa, vns.województwo; nurodytos sostinės):
Šalies teritorija driekiasi per kelis geografinius regionus tarp 49° ir 55° šiaurėsplatumą bei 14° ir 25° rytųilgumą.
Lenkijos kraštovaizdis kinta nuo mažai raižytos pajūrio lygumos šiaurėje, kurią piečiau keičia lyguma su Baltijos kalvagūbriu, Vidurio Lenkijos lyguma, kurią dar piečiau keičia kalnuotas kraštovaizdis, ties Slovakijos siena pasibaigiantis Sudetų irKarpatams priklausančių Aukštųjų Tatrų kalnais.
Aukščiausia viršūnė –Rysai (Rysy, 2499 m) (yraAukštuosiuose Tatruose. Ilgiausios upės –Vysla (Wisła), pasienyje su Vokietija tekantiOdra (vok. Oderis) irVarta (Warta). Miškai 2015 m. duomenimis sudaro 30,01 % teritorijos (pirmykščiai miškai – 0,17%)[7].
Lenkijos geležinkeliai 1952–1953 m.Ščecinas, jūrų uostas
Lenkija pokomunizmo žlugimo (nuo1990 m.) aktyviai vykdė ekonomikos liberalizavimo politiką, todėl dabar yra viena tarp sėkmingiausių pereinamosios ekonomikos šalių. Nepaisant to, Lenkija susiduria su nemažai problemų, ypač dideliu nedarbo lygiu. Smulkių ir vidutinių valstybei priklausančių įmonių privatizavimas ir palankūs įstatymai kurti naujas bendroves, paskatino tolesnę privačiojo sektoriaus plėtrą, tačiau biurokratijos kliūtys ir korupcija trukdo tolesnei šakos plėtrai.
Lenkijos žemės ūkio sektorius išlaiko darbo jėgos perteklių kartu su smulkiais, dažnai neefektyviais ūkiais, kuriems trūksta investicijų tolesnei veiklai. Gyvybiškai svarbių sektorių (pvz:akmens anglis, plienas, geležinkeliai, energetika) pertvarkymas irprivatizacija buvo pradėti greitai, bet užsitęsė ilgą laiką. Sveikatos apsaugos, švietimo, pensijų ir valstybės administravimo reformos sukėlė didesnių problemų biudžetui nei tikėtasi iš pradžių.
Tolesnė finansų padėtis priklauso nuo nuostolingai dirbančių valstybei priklausančių bendrovių tolimesnių veiksmų, tokių kaip jų veiklos apribojimas ir mokesčių surinkimo griežtinimas, pažabojant šešėlinę ekonomiką, kuri labiausiai paplitusi tarp žemdirbių, nemokančių mokesčių. Vyriausybė sudarė planą, kaip sumažinti jos išlaidas 13,5 mlrd. € iki2007 m. Visgi šie planai dar diskutuojami tarp įstatymų leidėjų. Lenkija2004 m.gegužės 1 d. įstojo į Europos Sąjungą.
Didėjantis eksportas į ES šalis sąlygojo stiprų ekonomikos augimą2004 m, ypač dėl to, kad nukrito Lenkijos zloto vertėeuro atžvilgiu. BVP vienam žmogui panašus kaip ir Baltijos šalyse. Lenkija turėtų gauti apie 10,7 mlrd. € paramos išEuropos Sąjungos biudžeto2006 m. Žemdirbiai jau pradėjo naudotis iš ES gaunamų išmokų nauda.
Lenkija yra svarbusLietuvos prekybos partneris.2002 m. Lenkijos ir Lietuvos tarpusavio prekybinių mainų vertė siekė 1,1 mlrd.JAVdol., iš kurių Lenkijos eksportas į Lietuvą buvo 930 mln. JAV dol., o importas išLietuvos – 190 mln. JAV dol.
2020 m. bendra turizmo pramonės vertė Lenkijoje sudarė 104,3 milijardo PLN, ty 4,5 % Lenkijos BVP[8]. 2021 m. Lenkija užėmė 12 vietą pagal tarptautinių atvykėlių lankomiausią šalį pasaulyje[9].
Šiuo metu dėl emigracijos ir smarkaus gimstamumo sumažėjimo Lenkijos gyventojų skaičius iš lėto mažėja. Šaliai įstojus įEuropos Sąjungą, nemažai lenkų emigravo į vakarų Europos šalis, daugiausiai įJungtinę Karalystę,Vokietiją irAiriją. Kai kurios organizacijos tvirtino, kad emigracija vykusi visų pirma dėl didelio nedarbo lygio, kuris 2007 m. siekė 10,5 %.2018 m. nedarbas Lenkijoje siekė 4,1 % ir buvo vienas mažiausių Europos Sąjungoje. Norsemigracija tęsiasi, vis daugiau žmonių į Lenkiją imigruoja, pvz.,ukrainiečiai.
Anksčiau Lenkijoje buvo daug skirtingų kultūrų, kalbų ir religijų. Ikiantrojo pasaulinio karo ypač didelė buvožydų populiacija, bet dėlholokausto žydų skaičius Lenkijoje smarkiai sumažėjo (nuo 3 milijonų prieš karą iki 300 000 po jo). Dėl teritorinių Lenkijos pokyčių ir deportacijų po karo sumažėjo ir kitų etninių mažumų. Pasak 2002 m. apklausos, 96,74 % šalies gyventojų laiko savelenkais. Didžiausias etnines mažumas sudarosileziečiai (173 153 gyventojai),vokiečiai (152 897; 70 % Lenkijos vokiečių gyvenaOpolės vaivadijoje, 20 % –Silezijos vaivadijoje),baltarusai (48 737),ukrainiečiai (30 957) irčigonai (12 855)[10]. Taip pat, pasak surašymo, šalyje yra 5 639 lietuviai, norsLietuvos ambasada teigia, kad jų yra net 15 000. Daugelis Lenkijos lietuvių gyvena šiaurės rytinėje šalies dalyje, ypačPunske, kur jie sudaro net 80 % gyventojų irSeinų valsčiuje, kur, pasak ambasados, 30-40 % visų gyventojų yra lietuviai[11]. Iš kitų šalių piliečių daugiausiai Lenkijoje yravietnamiečių, taip patgraikų irarmėnų.
Maždaug 20 milijonų[12] lenkų kilmės arba save lenkais laikančių žmonių gyvena už Lenkijos ribų. Daugiausiai jų yraJungtinėse Amerikos Valstijose (~10 mil.)[13],Brazilijoje (1 – 3 mil.),Kanadoje (984 565) irPrancūzijoje (900 000). Lietuvoje 2017 m. lenkų buvo apie 160 000 (5,6 % visų Lietuvos gyventojų)[14].
Henryków knygos fragmentas, iš tikrųjų Liber fundationis claustri sanctae Mariae Virginis Heinrichow, su sakiniu, kuris laikomas seniausiu parašytu lenkų kalba (aplink miestąSilezijos Zombkovicai)
Oficiali šalies kalba yralenkų. Pasak 2002 m. surašymo, ja kalba 97,8 % šalies gyventojų[6]. Lenkų kalba priklausoSlavų kalbų grupei,vakarų slavų šakai. Iki paskutinių kelių dešimtmečių populiariausia antra kalba buvorusų, bet dabar ją pakeitėanglų irvokiečių kalbos. Pasak 2005 m. apklausos,angliškai gali susikalbėti 29 % Lenkijos gyventojų (neskaitant tų, kuriems ji yra gimtoji),rusiškai – 26 %, ovokiškai – 19 %.[15]
Bazilika Šv. Švenčiausioji Trejybė ir Šventojo Kryžiaus relikvijų šventovėŠvento Kryžiaus kalnuose (mieste Nowa Słupia)
Dėl holokausto ir pokarinės vokiečių bei ukrainiečių deportacijos iš valstybės, beveik visi Lenkijos gyventojai yra Romos katalikai.Romos katalikų bažnyčiai priklauso 89,8 % populiacijos (maždaug 75 % praktikuoja). Didžiausias religines mažumas sudaroortodoksai (~506 800), įvairūsprotestantai (~150 000) irJehovos liudytojai (126 827).[16]
Nors šiuo metu religijas praktikuojančių žmonių skaičius yra mažesnis nei jis buvo praeityje, Lenkija išlieka viena iš religingiausių Europos valstybių. 2005 m. apklausoje 80 % Lenkijos gyventojų teigė, jog jie „tiki, kad yra Dievas“ ir 15 % sakė manantys, jog „yra kokia nors dvasia arba dvasinė energija“.[17]
Mokinys, kuris mokykloje nelanko tikybos pamokų, neprivalo lankytietikos pamokų.[18]
Tradicinėse lenkiškose belles-lettres yra daug nuorodų į krikščionių religiją (pvz., Jano Kochanovskio,Adomo Mickevičiaus, Cypriana Kamila Norwida,Henrikui Senkevičiui ir Stefana Żeromskio darbai).
Lenkijos kultūra glaudžiai siejasi su tūkstantmete šalies istorija, kurios eigoje grynasis slaviškasis koloritas buvo praturtintas kitų kultūrų, ypač germaniškosios, lotyniškosios, bizantiškosios, taip pat įtaką darant ir šalyje gyvenusioms etninėms grupėms ir mažumoms. Lenkija nuo seno buvo laikoma svetinga užsienio menininkams ir atvira kitose šalyse paplitusioms kultūros ir meno madoms. XIX–XX a. Lenkijos skiriamas dėmesys kultūrai dažnai būdavo precedentu politinei ir ekonominei veiklai. Šie veiksniai prisidėjo prie Lenkijos meno įvairiapusiškumo su visais jo niuansais.
Menas Lenkijoje visuomet atspindėdavo Europos madas, taip pat išlaikydamas savitumą.Krokuvos vaizduojamojo meno akademijoje (vėliau pavadinta garsaus tapytojoJano Matejkos vardu) buvo įprasta vaizduoti Lenkijai reikšmingus istorinius įvykius. Kiti institutai, pvz.,Varšuvos vaizduojamojo meno akademija, buvo įnovatyvesni ir koncentravos tiek ties tradiciniu, tiek moderniuoju stiliais.
Daug miestų nukentėjo pasaulinių karų metų, ypač perAntrąjį pasaulinį karą ir ypačVaršuvoje. Dėl to nemažai žymiausių architektūros paminklų buvo kapitaliai rekonstruoti arba atstatyti iš naujo.
Anksčiausiu Lenkijos literatūriniu kūriniu laikoma XII a. užsieniečio vienuolioGalaus Anonimolotynų kalba parašyta chronika apie Lenkiją.[20] Pagal Lenkijos literatūrines tradicijas lenkiška literatūra įvardinama ir apie Lenkiją ne lenkų parašyti kūriniai.
Šalyje yra geros sąlygos užsiimti daugeliu vasaros ir žiemos sporto šakų (pvz. „Green Velo“ dviratininkams[21]). „Orlik“ yra populiari vaikų ir paauglių žaidimų aikštelė. Lenkijoje yra daug sporto stadionų ir baseinų (pvz.Ščecinas,Liublinas,Chožuvas irVaršuva).2012 m. Lenkijoje ir Ukrainoje vykoXIV Europos futbolo čempionatas.
.svg)
.jpg)
.jpg)
.jpg)
