Movatterモバイル変換

Pereiti prie turinio

Lapkričio 11

Keisti nuorodas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Spa –Lapkritis –Gru
Pr	A	T	K	Pn	Š	S
					1	2
3	4	5	6	7	8	9
10	11	12	13	14	15	16
17	18	19	20	21	22	23
24	25	26	27	28	29	30
2025

Lapkričio 11 yra 315-a metų diena pagalGrigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 316-a). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 50 dienų.

Informacija

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]

Šventės

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]

Katalikų šalys –Šv. Martyno diena;
Lenkija –Nepriklausomybės diena;
Latvija –Lačplėsio diena.

Vardadieniai

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]

Anastazija – Martynas – Milvydė – Nastė – Vygintas – Vygirtė

Šią dieną Lietuvoje

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]

Įvykiai

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]

1918 –Augustinas Voldemaras sudarė pirmąją nepriklausomosLietuvos vyriausybę;
1918 – Vilniuje pirmą kartą iškelta Lietuvos trispalvė vėliava;
1922 – Įkurta pirmojiLietuvos studentų korporacijaNeo-Lithuania;
1940 –Berlyne Kazio Škirpos iniciatyva įkurtasLietuvių aktyvistų frontas, turėjęs pogrindinius centrus ir antisovietines organizacijas okupuotoje Lietuvoje. Jo tikslai buvo siekti Lietuvos nepriklausomybės kilus Vokietijos irSSRS karui;
1961 – įsteigtaLSSR Paminklų apsaugos ir kraštotyros draugija – vienintelė tokios paskirties organizacijaSovietų Sąjungoje.

Gimimo dienos

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]

1564 m. –Martynas Smigleckis,lietuvių,lenkų filosofas, teologas bei jėzuitas (m.1618 m.).
1705 m. –Martynas Mikalojus Radvila,Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikas,Abiejų Tautų Respublikos valstybės veikėjas (m.1782 m.).
1798 m. –Eduardas Karolis Samuelis Gizevijus,Mažosios Lietuvos tautosakininkas, etnografas, vertėjas (m.1880 m.).
1869 m. –Stanislovas Bohušas-Sestšencevičius,Lietuvos tapytojas, grafikas (m.1927 m.).
1871 m. –Tomas Naruševičius,Lietuvos inžinierius, diplomatas, politinis ir visuomenės veikėjas (m.1927 m.).
1878 m. –Marijonas Kuleša,Lietuvos tapytojas (m.1943 m.).
1888 m. –Jaroslavas Rimkus, pedagogas,dailininkas,etnografas, publicistas, visuomenės veikėjas (m.1976 m.).
1889 m. –Vladas Ingelevičius,Lietuvos gydytojas, visuomenės veikėjas, sanitarijospulkininkas (m.1985 m.).
1928 m. –Janina Adomonytė, muzikos mokytoja ir dirigentė.
1932 m. –Alfonsas Jurkevičius, Lenkijos lietuvių kunigas,prelatas.
1937 m. –Algimantas Visockas,energetikas,Lietuvos sporto, politinis bei visuomenės veikėjas.
1942 m.:
- Pranas Juozas Žilinskas, lietuvių fizikas,Vilniaus Universiteto profesorius.
- Sofija Šneiderienė, gydytoja,Lietuvos irRaseinių rajono politinė veikėja.
1946 m. –Antanas Barasa,Lietuvos irKretingos rajono verslo, politinis bei visuomenės veikėjas (m.2009 m.).
1948 m. –Zigmas Pranas Gružinskas,Lietuvos televizijos operatorius.
1949 m.:
- Albinas Grincevičius,Lietuvos irUtenos rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
- Bronislovas Stasiulis,Lietuvos irSkuodo rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
1950 m. –Kazimieras Garšva,Lietuvos kalbininkas, humanitarinių mokslų daktaras.
1951 m. –Viktoras Muntianas, verslo vadybininkas,Lietuvos RespublikosSeimo narys, buvęs Seimo pirmininkas.
1956 m. –Romas Pivoras,Lietuvos irUkmergės rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
1958 m.:
- Edmundas Valantiejus,Lietuvos irKretingos rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
- Kazimieras Černis,Lietuvos astronomas astrofizikas.
1959 m.:
- Andrius Narbekovas,Lietuvos gydytojas chirurgas, kunigas, humanitarinių mokslų daktaras.
- Arkadijus Gotesmanas,Lietuvos perkusininkas, avangardiniodžiazo, šiuolaikinės muzikos atlikėjas.
1966 m. –Zenonas Buivydas,Lietuvos irŠiaulių miesto savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
1970 m. –Arūnas Mika, karjerą baigęs lietuvių futbolininkas, Lietuvos rinktinės gynėjas.
1971 m. –Tomas Pačėsas, Lietuvos krepšininkas ir treneris.

Mirtys

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]

1813 m. –Dominykas Jeronimas Radvila,Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikas,Abiejų Tautų Respublikos valstybės ir karinis veikėjas. Paskutinis Nesvyžiaus šakos Radvila (g.1786 m.).
1823 m. –Mykolas Ceraskis, bažnytinių raštų rengėjas (g.1753 m.).
1904 m. –Jonas Bielskis, inžinierius,knygnešys (g.1855 m.).
1939 m. –Mykolas Sleževičius, tarpukario politikas,teisininkas,advokatas, valstybės ir visuomenės veikėjas (g.1882 m.).
1941 m. –Jonas Avižonis,lietuvių inžinierius (g.1902 m.).
1961 m. –Juozas Tysliava, lietuvių poetas, vertėjas, žurnalistas, leidėjas (g.1902 m.).
1970 m. –Antanas Pranas Kneižys,JAV lietuvių spaudos darbuotojas (g.1893 m.).
1978 m. –Zigmas Mackevičius,Lietuvos irLenkijos agronomas selekcininkas, žemės ūkio mokslų daktaras (g.1898 m.).
1988 m. –Vincas Jasulaitis,Lietuvos karinis veikėjas,pulkininkas (g.1898 m.).
1990 m. –Boleslovas Adomas Motuza Matuzevičius,Lietuvos tapytojas, mozaikininkas, grafikas (g.1910 m.).
1995 m. –Povilas Tamuliūnas, kompozitorius, pedagogas ir chorvedys (g.1919 m.).
1997 m. –Gintaras Ramonas, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos akto dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo signataras, redaktorius (g.1962 m.).
2001 m. –Chackelis Lemchenas,Lietuvos kalbininkas, žodynininkas,J. Jablonskio mokinys (g.1904 m.).
2002 m. –Jonas Nabažas,Lietuvos kompozitorius, pedagogas (g.1907 m.).
2006 m. –Mikas Vaitkevičius, kompozitorius, pedagogas, dirigentas, vienas iš šiuolaikinės lietuviškosestrados pradininkų (g.1931 m.).
2010 m. –Juozas Kojelis,JAV lietuvių visuomenės veikėjas, žurnalistas, pedagogas, publicistas, rezistentas (g.1916 m.).

Šią dieną pasaulyje

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]

Įvykiai

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]

1830 – PaskelbtaBelgijos valstybė.
1909 –JAV įkūrė laivyno bazęPerl Harboras (Havajai).
1918 –Pirmojo pasaulinio karo pabaiga:Vokietija pasirašėKompjeno paliaubas.
1918 –Austrijos imperatorius atsisakė sosto.
1920 –Paryžiaus Žvaigždės aikštėje, po Triumfo arka, palaidoti Nežinamo kario palaikai ir uždegta amžinoji ugnis. Tai buvo pirmasis pasaulyje paminklas Nežinomam kariui.
1938 –Gestapas irNKVD sudarė tarpusavio bendradarbiavimo sutartį, kuria susitarė keistis informacija apie priešiškai jų vyriausybių režimams nusistačiusius asmenis.
1965 –Pietų Rodezijos (dabarZimbabvė) vyriausybė, protestuodama priešJungtinės Karalystės planus perduoti valdžią juodaodžiams, paskelbė nepriklausomybę nuo Jungtinės Karalystės. Jungtinė Karalystė jos nepripažino ir paskelbė ekonominį boikotą. Nepriklausomybės nepripažino irJungtinių Tautų Organizacija.
1975 –Angola paskelbė nepriklausomybę nuoPortugalijos.

Gimimo dienos

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]

1050 m. –Henrikas IV,1084–1105 m.Šventosios Romos imperijos imperatorius,1054–1106 m.Vokietijos karalius,1055–1061 m.Bavarijos hercogas Henrikas VII (m.1106 m.).
1599 m. –Marija Eleonora iš Brandenburgo,Brandenburgo princesė,Švedijos karaliausGustavo II Adolfo žmona (m.1655 m.).
1729 m. –Louis Antoine de Bougainville,Prancūzijos jūrininkas, keliautojas,Okeanijos tyrėjas (m.1811 m.).
1791 m. –Jozefas Muncingeris,šveicarų politikas, vienas pirmųjųŠveicarijos Federalinės Tarybos narių (m.1855 m.).
1821 m. –Fiodoras Michailovičius Dostojevskis, vienas žinomiausių rusų rašytojų (m.1881 m.).
1864 m. –Morisas Leblanas, prancūzų rašytojas, detektyvų ir nuotykių romanų autorius, sukūręs garsųjį personažą –Arsenijų Lupeną, vagį džentelmeną (m.1941 m.).
1866 m. –Antuanas Mejė, prancūzų kalbininkas, tyrinėjęs indoeuropiečių kalbas^[1] (m.1936 m.).
1882 m. –Gustavas VI Adolfas,1950–1973 m.Švedijos karalius (m.1973 m.).
1901 m. –Johanna Maria Magdalena Goebbels, nacistinės Vokietijos propagandos ministroJozefo Gėbelso žmona (m.1945 m.).
1918 m. –Sima Enrikė Silva, advokatas,Čilės politinis veikėjas, teisėtyrininkas (konstitucionalistas).
1922 m. –Kurtas Vonnegutas Jaunesnysis,JAV rašytojas. Groteskiniuose alegoriniuose romanuose smerkė šiuolaikinės visuomenės nužmogėjimą, militarizmą ir Žemei daromą žalą (m.2007 m.).
1926 m.:
- Maria Teresa de Filippis, pirmoji moterisFormulės 1 lenktynininkė. Ji debiutavo1958 m. sezonegegužės 18 d. Per penkis dalyvautus GP ji nesurinko nei vieno taško, o geriausiu rezultatu laikoma 10 vieta. Taip pat ji dalyvavo keliose neoficialiose Formulės 1 lenktynėse.
- Ichakas Aradas, žydų istorikas,Izraelio karininkas, sovietinis partizanas (m.2021 m.).
1945 m. –Danielis Ortega Saavedra,Nikaragvos prezidentas, ilgametisSandinistų liaudies išsivadavimo fronto (Frente Sandinista de Liberación Nacional) lyderis, vienas iš1979 m. sandinistų revoliucijos organizatorių. Prezidento pareigas ėjo1985–1990 m.2006 m. pabaigoje vėl išrinktas Nikaragvos prezidentu ir pareigas eina nuo2007 m.sausio 10 d. Savo valdyme propoguojamarksistinę,socialistinę doktriną, kovą priešJAV imperializmą.
1962 m.:
- Demi Moore, amerikiečių aktorė.
- James Morrison, australų muzikantas^[2].
1963 m. –Sergio Santos „Oveja“ Hernández,Argentinos krepšinio treneris.Mar del PlatosClub Atlético Peñarol irArgentinos nacionalinės rinktinės treneris.
1964 m. –Calista Flockhart, amerikiečių aktorė^[3].
1966 m. .Benedicta Boccoli,italų aktorė^[4].
1973 m. –Jason White, amerikiečių muzikantas (Green Day)^[5].
1974 m. –Leonardo Wilhelm DiCaprio,JAV aktorius ir filmų prodiuseris.Auksinio gaublio,sidabrinio lokio ir dviejųMTV filmų apdovanojimų savininkas.
1977 m. –Maniche, futbolininkas,Portugalijos rinktinės ir Vokietijos klubuFC Köln saugas.
1980 m.:
- Papa Malick Ba, futbolininkas,Senegalo rinktinės irFC Nantes klubogynėjas.
- Willie Parker, amerikiečių futbolo žaidėjas.
1981 m. –Esteban Javier Dreer,Argentinos futbolininkas, laisvasis agentas.
1983 m.:
- Arona Konė, futbolininkas,Dramblio Kaulo Kranto rinktinės irSevilla FC klubopuolėjas.
- Filipas Lamas, vokiečių futbolininkas,Vokietijos rinktinės irMiuncheno „Bayern“ klubogynėjas.

Mirtys

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]

1855 m. –Søren Aabye Kierkegaard, danųfilosofas irteologas,egzistencializmo pradininkas (g.1813 m.).
1895 m. –Gustav Langenscheidt, vokiečių leidėjas^[6] (g.1832 m.).
1918 m. –Viktoras Adleris, gydytojas,Austrijos visuomenės ir politinis veikėjas (g.1852 m.).
1919 m. –Endriu Karnegis,verslininkas, pramonininkas, plieno magnatas, filantropas (g.1835 m.).
1954 m. –Eduaras Le Rua,Prancūzijos filosofas. Katalikiškojo modernizmo atstovas (g.1870 m.).
1973 m. –Artturi Ilmari Virtanen,1945 m.Nobelio chemijos premijos laureatas^[7] (g.1895 m.).
2004 m. –Yasser Arafat, Palestinos išsivadavimo organizacijos „Al Fatah“ įkūrėjas bei vadovas (g.1929 m.).
2007 m. –Jukijo Hajašida,Japonijos politikas, buvęsKioto prefektūros gubernatorius^[8] irteisingumo ministras^[9] (g.1915 m.).
2021 m. –Frederikas Vilemas de Klerkas,Pietų Afrikos Respublikos politikas, buvęs prezidentas,Nobelio taikos premijos laureatas (g.1936 m.).^[10]
2024 m. –Frankas Auerbachas,Dižiosios Britanijos dailininkas (g.1931 m.).^[11]

Nuorodos

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]

↑Meillet, Antoine (1923), Les origines indo-européennes des mètres grecs, Paris: Presses Universitaires de France, p. 61. Adam Parry’s translation.
↑James Morrison.
↑Calista Flockhart.
↑Benedicta Boccoli.
↑Jason White.
↑Gustav Langenscheidt Archyvuota kopija 2010-01-11 išWayback Machine projekto..
↑(angl.)Nobelio chemijos premijos laureatai
↑http://www.rulers.org/jappref.html
↑http://www.rulers.org/japgov.html
↑Mirė paskutinis baltasis PAR prezidentas de Klerkas. DELFI.lt. 2021-11-11. Nuoroda tikrinta 2021-11-14.
↑Jonze, Tim (2024-11-12).„Frank Auerbach, leading figurative painter who fled Nazis, dies aged 93“.The Guardian (anglų). Nuoroda tikrinta2024-11-12.

Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Lapkričio_11&oldid=7549456"

Paslėpta kategorija:

Webarchive šablono Wayback nuorodos

[8]ページ先頭

©2009-2025 Movatter.jp