 | Šiam straipsniui ar jo daliaitrūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdamitinkamas išnašas su šaltiniais. |
| Karelijos regionas: Tikroji Karelija | |
|---|---|
 | |
| Šalis | P. Karelija,Leningradas |
| Tautos | korelai |
| Miestai | Korelas,Vyborgas,Tiverskas |
 | |
| Žemėlapyje pažymėta kaip korelai ir PK | |
Tikroji Karelija (karel.Varšinaiš Karjala) –Karelijos istorinis subregionas, esantis istorinės Karelijos pietvakarinėje dalyje, kuris nuo VII a. siejamas sukorelų genties gyvenama teritorija. Tai – svarbiausias regionas karelų tautosetnogenezėje irKarelijos istorijoje.
Nuo XII a. Tikroji Karelija liko padalinta tarp Švedijos irNaugardo žemės. Nuo tada Švedijos valdyta Tikrosios Karelijos dalis vadintaPietine Karelija, o Novgorodo valdyta – dažniausiai žinoma kaipLadogos Karelija.
Šiuo metu padalinta tarp Suomijos ir Rusijos: Suomijoje jis administruojamas kaipPietų Karelija, o Rusijoje – kaip dalisLeningrado srities (taip vadinamaKarelijos sąsmauka: Vyborgo, Priozersko rajonai), taip pat užima kelis Karelijos respublikos rajonus.
Tikroji Karelija yra natūraliai apsupta didelių vandens telkinių: pietuose ją supaSuomijos įlanka, bet pietryčiuose per Karelijos sąsmauką ji siekiasi suIngrija, rytuose ir šiaurės rytuose yra didžiulių ežerų regionas, už kurio driekiasiSavonija, rytuose ją ribojaLadogos ežeras, o šiaurėje ji susisiekia suOloneco Karelija.
Tikrosios Karelijos senieji gyventojai buvo Baltijos finų gentis korelai, kurie pirmą kartą minimi 1066 m. Novgorodo beržo tošies įrašuose. Ši gentis ir teritorija buvo svarbiausias istorinis regionas, vėliau davęs pavadinimą visai Karelijai.
Jau VII a. minima, kad vietos gyventojai turėjo daug žemių, kurios rinkdavokunigaikščius (tituluojamus valitais). Jau tada į šias teritorijas karo žygius rengė Danijosvikingai, kas paspartino genčių ir žemių jungimosi procesus.
Iki IX a. Tikrojoje Karelijoje susiformavo trys stambios vietinės žemės (kunigaikštystės) aplink gyvenvietesKorelą,Tiuri irVipuri. Apie X a. jos buvo sujungtos į centralizuotą korelų valstybę – Karelijos kunigaikštystę su centru Korele. 1015 m.norvegų kūrinyjeSakmė apie Šventą Olavą minima Norvegijos karaliaus viešnagė Karelijoje. 1066 m. Novgorodo beržo tošies įrašuose minimilietuvių karo žygiai į Kareliją.
Dėl nuolatinių vikingų antpuoliųKarelijos kunigaikštystė XI–XIII a. neretai rėmėsi kaimynineNovgorodo respublika, su kuria kartu korelai rengdavo karo žygius į gretimas sritis:savo irheme (Нämе) genčių žemes vakaruose (dab. Suomija),vesių (livikų bei liudikų) žemes rytuose irlapių žemes šiaurėje. Šie žygiai plėtė Karelijos kunigaikštystės įtaką, tokiu būdu korelų įtaka siekėBaltąją jūrą. Korelai taip pat puldinėjoestus Baltijos jūroje ir Švediją: 1187 m. puolė jos sostinę, o 1198 m. – jos miestą dabartinėje Suomijoje –Abo.
Nuo XI a. tikroji Karelija atiteko į Novgorodo įtakos sferą ir 1227 m. korelai buvoapkrikštyti – tapopravoslavais. 1323 m., po 30 metų trukusių karų tarp Novgorodo ir Švedijos sudarius „amžinąją“Orechovo taiką, Tikroji Karelija buvo padalinta tarp Novgorodo ir Švedijos ir netekoViipuri, kuris perėjo Švedijai: ten susiformavokatalikiška (vėliauprotestantiška)Pietinė Karelija. Pravoslavę išlaikiusi Tikroji Karelija vėliau žinoma kaip Ladogos Karelija.
Po šios taikos Ladogos Karelija tapo Novgorodo respublikos dalimi, tačiau korelai vykdė plačią ekspansiją į rytus, vakarus ir šiaurę, sukurdami didžiulęKarelijos kunigaikštystės teritoriją ir dalyvaudami karelų tautosetnogenezėje. Nuo XIV a. Karelijoje įsitvirtinoGediminaičiai, kurie tapo valitais.
Paskutinį kartą korelai bandė atkurti savo valstybingumą ir vienybę per 1337–1338 m. sukilimą, kuomet, pasitelkę Švedijos pagalbą, sumušė Novgorodo vietininkus, o vėliau patys užpuolė švedus ir bandė paimti Viipuri. Tačiau sostinėje Korele kilęs sukilimas šiuos bandymus sužlugdė, ir Karelijos kunigaikštystė liko Novgorodo valdžioje. Nepaisant to, Karelijos kunigaikštystė neformaliai išliko dar 200 metų, jos gyventojai pripažino dinastinių valitų (priklausiusių Gediminaičiams) valdžią.
1411 m. švedai sugriovė vieną svarbiausių Ladogos Karelijos miestų –Tiverską. 1478 m. Novgorodo žemė kartu su Karelijos kunigaikštyste atitekoMaskvai. Po to kunigaikštystės reikšmė sumenko, išnyko kunigaikščių dinastija, iš kurios susiformavo vietinė bajorija.
XVI a. pabaigoje Švedija didino savo ekspansiją Tikrojoje Karelijoje. Livonijos karo metu 1580 m. Švedija užėmėKorelą (pervardino jįKexholm), bet 1595 m. grąžino Rusijai. Rusijai nusilpus, 1613 m. Švedija pradėjo karą su Rusija, kurio metu atėmė iš jos milžiniškas šiaurės vakarų teritorijas, įskaitant Ladogos Kareliją. 1617 m.Stolbovo sutartimi ši tapo sudėtine Švedijos (josKarelijos provincijos) dalimi. Čia įkurtaKeksholmo grafystė.
Iki 1743 m. Abo sutarties,Rusijos imperija susigrąžino dalįŠvedų Karelijos, tame tarpe Ladogos Kareliją ir Pietinę Kareliją. Abi šios prisijungtos teritorijos buvo administruojamos kaipVyborgo gubernija. 1809 m. prie Rusijos prijungus Suomiją ir suformavusSuomijos Didžiąją Kunigaikštystę, Vyborgo gubernija 1812 m. prijungta prie jos ir, 1917 m. Suomijai iškovojus nepriklausomybę, išliko joje iki pat 1939 m.
1939-45 m. vykoŽiemos karas irSuomijos-Rusijos karas, kurio metu vėl iškilo Karelijos klausimas. Nors Suomija apgynė nepriklausomybę, Tikroji Karelija padalinta, Karelijos sąsmauka prijungta prieTSRS, visus vietos gyventojus evakuojant į Suomiją ir teritoriją apgyvendinantrusais. Iš pradžių ji sudarė dalįKarelijos-Suomijos TSR, tačiau 1956 m. teritorija integruota įLeningrado sritį.
| ||||||||||||||||||||||||||||
