Labu – pabaisaMesopotamijos mitologijoje, turėjusi ir liūto, ir gyvatės bruožų.[1]
Žinomi du Labu mito variantai –Senosios Babilonijos karalystės irAsirijos imperijos laikotarpių. Abiejų išlikę tik fragmentai. Pasak babiloniečių mito, pabaisa gimusi iš jūrostāmtu. Tuo tarpu asiriškojoje mito versijoje teigiama, jog Labu sukūręs dievasEnlilis, kurio rūstybę užsitraukė triukšminga žmonių giminė. Pasakojama, kad šios būtybės bijoję ne tik žmonės, bet ir dievai. Labu buvęs itin didelis, pasižymėjęs milžinišku rajumu – rydavęs tiek dangaus paukščius, tiek žemės padarus, taip pat ir žmones. Kovoti su šia pabaisa dievai paprašęTišpako, tačiau šis iš pradžių nenorėjęs sutikti. Tolesnius įvykius aprašantis tekstas nėra įskaitomas, o pabaigoje rašoma, kad Labu nužudytas (greičiausiai dievo Tišpako). Tą jis padarė prieš pabaisos akis iškėlęs savo „gyvybės antspaudą“.[1]
Greičiausiai Labu mitas susiformavoDijalos regione. Teigiama, kad asiriškoji mito versija yra alegorija, vaizduojanti Tišpako tapimą svarbiausiaEšnunos miesto dievybe, pakeičiantchtoninį gyvatišką dievąNinazu.[2] Ankstesnėje versijoje Tišpako vaidmenį atlikoNergalas.[3]
|