Lietuvos Sovietų Socialistinė Respublika, oficialiaiLietuvos Tarybų Socialistinė Respublika)[a][1] –okupuotos Lietuvos pavadinimas, taikytas 1940–1941 ir 1944–1990 m.
Formaliai viena išSovietų sąjungos respublikų, sudaryta okupacinės sovietų[2] valdžios pagrindu.
Nuo 1945 m. ribos beveik sutapo su dabartinėsLietuvos Respublikos,de jure egzistavusios okupacijos metu iratkurtos 1990 m. kovo 11 d., teritorija ir sienomis (su pakeitimaisBaltarusijos pasienyje).
1940 m. birželio Lietuvos okupacijos dingstį sudarė:
1939 m. rugpjūčio 23 d. pasirašytasMolotovo–Ribentropo paktas ir jo slaptieji protokolai. Tai užtikrinoVokietijai, kad sovietai negins Vokietijos besiruošiamos pultiLenkijos, o slaptaisiais protokolais pasidalinta įtakos sferomis: taip Lietuva pateko į Vokietijos įtakos sferą.
Besiremdami šiais svetimų šalių dokumentais, sovietai ėmė plėsti savo įtakąBaltijos valstybėse: suLatvija (1939 m. rugsėjo 28 d.) ir suEstija (1939 m. spalio 5 d.). pasirašytos Savitarpio pagalbos sutartys. 1939 m. spalio 3 d. sovietai pareikalavo, kad ir Lietuva pasirašytų analogišką sutartį. Mainais į pasirašymą sovietai pasiūlė grąžinti LietuvaiVilnių.
Pagal sutartį Lietuvos strategines vietose atsirado keletasRaudonosios armijos įgulų: Alytuje, Prienuose, Gaižiūnuose ir Naujojoje Vilnioje, iš viso 18 786 sovietų kariai[3]. SSRS pajėgos (kurios formaliai dar nebuvo okupacinės, mat pasirodėabiejų valstybių susitarimu), neretai veldavosi į Lietuvos vidaus reikalus. Spalio 31 d. Raudonoji armija nekviesta slopino lenkųantisemitines riaušes Vilniuje, grasino kištis ir į kitus panašius įvykius, jei Lietuvos valdžia nesiims rimtesnių priemonių dėl Vilniaus lenkų. Bet sovietų vyriausybė nenorėjo konfliktuoti su Lietuvos valdžia (kaip ir lietuviai nenorėjo konfliktų su sovietais). Spalio 19 d. V. Molotovas įsakė sovietų pasiuntiniui N. Pozdniakovui nutraukti bet kokią paramą ir pažadus Lietuvos kairiesiems. Maskva siekė teisėto Lietuvosprisijungimo, nenorėjo kompromituoti savo siekių.[4]
Faktiškai tai reiškė Lietuvos nepriklausomybės praradimą. Tai matosi gruodžio 13 d., kai Lietuvos (kaip ir Latvijos bei Estijos) atstovasTautų Sąjungoje dėlsovietų karo prieš Suomiją, nebalsavo už sovietų pašalinimą iš organizacijos.[5]
Spalio 10-osios sutartimi Lietuva atgavo ~7 tūkst. km² teritorijos, tačiau tai buvo tik penktadalis teritorijos, kuriąsovietinė Rusija buvo pripažinusi Lietuvai 1920 m. liepos 12 d.taikos sutartimi. Lietuvai negrąžintos visos lietuviškos teritorijos užimtos sovietų.
1940 m. birželį sovietų kariai užpuolė Lietuvos teritoriją. 1940 m. liepos 21 d. pagal Maskvos scenarijų įsteigta Lietuvos TSR:okupavus Lietuvą „išrinktas“ marionetinisLiaudies Seimas pirmojoje sesijoje pirmu klausimu, svarstydamas valstybinės santvarkos pakeitimą,Antanui Sniečkui pasiūlius, priėmė nutarimą „prašyti“sovietų Aukščiausiąją Tarybą priimti Lietuvos TSR įSovietų sąjungos sudėtį, nors savo rinkiminėse programose neiLietuvos darbo sąjunga, nei pavieniai kandidatai tokios nuostatos nedeklaravo. Taip siekta formaliai įteisinti Lietuvos okupaciją bei Sovietų sąjungosaneksiją. 1940 m. rugpjūčio 3 d. Lietuva pripažintaSovietų sąjungos sudėtyje, t. y. aneksuota.
Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui dar neokupuotaLietuva į jį neįsitraukė. 1941 m. į karą įsitraukė ir sovietai (tada Lietuva jau buvo okupuota). Nors 1939 m.Vokietija siūlė tada dar buvusiai Lietuvos Respublikai atsiimtiVilniaus kraštą. 1941 m. birželio 22 d.Hitleris pradėjo karą su sovietais.
1941 m. birželio 22–28 d.Lietuvos aktyvistai ir kitos patriotinės organizacijos suorganizavoBirželio sukilimą: suformuota Lietuvos vyriausybė, tačiau Vokietija jos nepripažino ir po 43 dienų veikimo išvaikė.
1941–1944 m. Lietuva buvo įtraukta į vokiečiųOstlando reichskomisariatą kaip Lietuvos generalinė sritis, valdoma civilinės administracijos. 1944 m. liepos–spalio mėn. sovietai užėmė Lietuvą antrą kartą.
Tada uždrausti tautiškumo simboliai –trispalvė vėliava bei „Tautiška giesmė“ ir kiti; už jų naudojimą buvo baudžiama. „Lietuvos TSR ūkio atkūrimo“ pretekstu sovietai skatino darbininkų ir kitų gyventojų migraciją į Lietuvą išRusijos ir kitų sovietinių respublikų; taip ketinta Lietuvą labiau integruoti į Sovietų Sąjungą ir plėtoti jos pramonę. Tada darbingi lietuviai buvo viliojami darbams Rusijos TFSR gilumoje, žadant visokeriopas įsikūrimo naujoje vietoje lengvatas.
Po tarptautinės konferencijos Helsinkyje, kur buvo pripažintos po Antrojo pasaulinio karo nusistovėjusios sienos,Lietuvos Helsinkio grupė per užsienio radiją paskelbė nepriklausomybės reikalavimą.
1972 m. poRomo Kalantos susideginimo kilo antisovietiniai jaunimo protestai ir kiti neramumai, vadintiKauno pavasariu.
XX a. devintajame dešimtmetyjeSovietų Sąjungą ištiko ekonominė krizė. 1985 m. Sovietų sąjungos vadovu tapoMichailas Gorbačiovas, kuris pradėjo liberalias reformas („Pertvarką“) ir baigėŠaltąjį karą. Tai paskatinoantikomunistinių judėjimų suaktyvėjimą Sovietų Sąjungoje, taip pat ir okupuotoje Lietuvoje.
1989 m. rugpjūčio 23 d., minint 50-ąsiasMolotovo–Ribentropo pakto, panaikinusioBaltijos valstybių nepriklausomybę, metines, įvyko Sąjūdžio organizuotasBaltijos kelias: ~600 km susikibusių žmonių grandinė, sustojusi apjungti trijų Baltijos šalių sostines – Vilnių, Rygą ir Taliną. Akcija simbolizavoLietuvos,Latvijos irEstijos žmonių siekį atsiskirti nuo Sovietų Sąjungos.
Lietuvos TSR buvo okupacinėSovietų Sąjungos teritorija, todėl svarbiausi nutarimai buvo priimamiMaskvoje.
Būta ir vietinių valdžios organų. Aukščiausias vietinės valdžios organas –Lietuvos TSR Aukščiausioji Taryba, buvo imituojami rinkimai ketveriems metams, pagal principą: vienas deputatas dešimčiai tūkstančių gyventojų (deputatas „renkamas“ iš vieno iškelto kandidato). Tarp Aukščiausiosios Tarybos sesijų aukščiausias šalies valstybės valdžios organas buvo Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas. Respublikos vyriausybė –Ministrų Taryba, atsakinga už įstatymų įgyvendinimą.
Rajonuose, miestuose, gyvenvietėse ir apylinkėse vietinės valdžios organais buvoDarbo žmonių deputatų tarybos (vėliauLiaudies deputatų tarybos), kuriuos gyventojai „išrinkdavo“ 2 metų laikotarpiui. Rinkimai buvo tik formalūs – balsuoti buvo galima tik už vieną kandidatą, paskirtąkomunistų partijos.Sovietų Aukščiausios Tarybos Tautybių taryboje Lietuvos TSR atstovaudavo 32 deputatai.
Lietuvos TSR pradžioje buvo suskirstyta įapskritis.
Įvykdžius1950 m. Lietuvos TSR rajonų reformą, apskritys panaikintos ir suformuoti mažesni 87 rajonai, pavaldūs 4sritims. 1953 m. sritys panaikintos. 1954–1965 m. rajonai kelis kartus reformuoti, kol nusistovėjo 44 rajonai, išlikę iki patSSRS žlugimo. Rajonai buvo skirstomi įapylinkes.
.svg)
.jpg)
.svg)
.svg)
