Kserksas I (pers. خشیارشا,gr.Ξέρξης,lot.Xerses,519 m. pr. m. e. –465 m. pr. m. e.) –Persijos karalius.
Kilęs išAchemenidų dinastijos, tėvasDarijus I Didysis, sūnusArtakserksas I Ilgarankis.486–484 m. pr. m. e. numalšino egiptiečių sukilimą, devinto dešimtmečio antroje pusėje, numalšinęsbabiloniečių sukilimą,Babilonijos karalystę pavertė Persijos satrapija (provincija). Tęsėgraikų–persų karus (vyko500–449 m. pr. m. e.).480–479 m. pr. m. e. surengė žygį įGraikiją; persų kariuomenė nuniokojoDoridę,Fokidę, dalįBojotijos,Atiką, sugriovėAtėnus, bet pralaimėjo jūrų mūšius480 m. pr. m. e. prieSalaminos salos ir479 m. pr. m. e. prie Mikalės kyšulio,479 m. pr. m. e. sausumos kariuomenių mūšį prie Platajų. Kserksas, siekdamas sustabdyti Persijos imperijos silpnėjimą ir irimą, įvykdė kai kurias reformas, taip pat ir religinę; bandė uždrausti vietos dievų garbinimą ir įvesti vieno visų persų dievo kultą. Nužudytas per rūmų perversmą.[1]
