Krymo totoriai (savas pavadinimasqırımtatarlar (dgs.), vns.qırımtatar) –tiurkų tauta, susiformavusiKryme. Gyvena Kryme (apie 260 000), taip pat Turkijoje, Bulgarijoje, Rumunijoje, Uzbekistane, Rusijoje. Daugelis Krymo totorių yra musulmonaisunitai. Jie kalbaKrymo totorių kalba.
Krymo totoriai atsirado kaip tauta Krymo chanato laikais. Krymo chanatas buvo viena stipriausių iki XVIII a. Rytų Europos valstybių, kurią įkūrė turkiškai kalbantys musulmonai. Krymo totoriai priėmė Islamą XIII a. ir nuo to laiko Krymas tapo vienu iš jo centrų. Pasak barono Iosif Igelström, 1783 m. Kryme buvo 1600 mečečių ir religinių mokyklų. Bakchysarajuje chanas Meñli I Giray pastatė Zıncırlı Medrese („Grandinėsmedresė“), seminariją, į kurią įeinant pro duris kiekvienas turėdavo pasilenkti, dėl kabančios grandinės. Tai simbolizavo Krymo visuomenės pagarbą mokslui. Meñli I Giray taip pat pastatė didelę mečetę pagalSofijos soboro modelį, bet ji sugriuvo XIX a. vidury. Vėliau chanai pastatė Hansarajaus rūmus, kurie išliko iki šių dienų. Sahib I Giray savo rūmuose rėmė mokslininkus ir menininkus. Krymo chanatas tapoOsmanų imperijos protektoratu1475 m., kai turkų generolas Gedik Ahmed Paša užėmė Krymo pietinę pakrantę. Dėl šios sajungos chanatas išliko iki XVIII a.
Iki XVIII a. pradžios Krymo totoriai buvo žinomi dėl dažnų, kartais kasmetinių reidų į Ukrainą ir Rusiją[9]. Masinė vergų prekyba su turkais ir Vidurine Azija buvo Krymo ekonomikos pagrindas[9]. Vienas svarbiausių prekybos centrų ir vergų turgų buvoKefė[9]. Kai kurie tyrinėtojai paskaičiavo, kad totoriai pardavė į vergiją 3 mln. žmonių, daugiausiai ukrainiečių, bet irrusų,lenkų, baltarusių per vadinamąjį „stepės derliaus“ rinkimą.[10][11] Kita vertus,kazokai verždavosi ir į Krymo totorių žemes[12]. Nuolatinė totorių grėsmė buvo viena iš kazokų, raitų slavų, kurie atremdavo totorius ir išlaisvindavo belaisvius, atsiradimo priežasčių. Paskutinis totorių reidas prieš Rusijos-Turkijos karą (1768–1774 m.) įvyko valdantPetrui I (1682–1725 m.). Tačiau kazokų reidai tęsėsi.
Rusijos-Turkijos karas1768–1774 m. baigėsi rusų pergale ir Küçük Kaynarca sutartimi (1774 m.) Krymas tapo nepriklausomas, turkai atsisakė teisės jį saugoti. Po politinių neramumų Kryme, per kuriuos totoriai ir turkai pažeidė sutartį, Rusija irgi pažeidė sutartį ir prijungė Krymą1783 m. Po prijungimo dėl slavų kolonistų spaudimo Krymo totoriai pradėjo keltis į Osmanų imperiją emigracijos bangomis. Emigraciją sukėlėKrymo karas1853–1856 m.,1860–1863 m. įstatymai, Rusijos-Turkijos karas1877–1878 m. Iš 300 tūkst. Krymo totorių emigravo 200 tūkst.[13] Daug totorių emigracijos metu žuvo, nuskendo Juodojoje jūroje. Dabar tų emigrantų palikuonys gyvena Bulgarijoje, Rumunijoje, Turkijoje.
Ismailas Gasprinskis (1851–1914 m.) buvo žinomas Krymo totorių intelektualas, kurio pastangos padėjo pagrindus musulmonų kultūros modernizavimui ir totorių tautinės savimonės atsiradimui. Dvikalbis Krymo totorių-rusų laikraštis Terciman-Perevodchik, kurį jis leido1883–1914 m., buvo priemonė pažadinti visų turkiškai kalbančių Rusijos imperijos gyventojų savimonę. Jo Naujo Metodo mokyklos, kurių Kryme buvo 350, padėjo formuoti elitą. PoRusijos revoliucijos šis naujas elitas, kuriam priklausė Noman Çelebicihan ir Cafer Seydamet, paskelbė pirmą musulmonišką respubliką pasaulyjeKrymo Liaudies respubliką1917 m.gruodžio 26 d. Tačiau respubliką užėmė bolševikai 1918 m. sausį.
Per StalinoDidįjį valymą buvo įkalinti ar nužudyti tokie totorių intelektualai kaip Veli Ibraimov ir Bekir Çoban-zade (1893–1937 m.).
Krymo kolektyvizacija sukėlė badą1921 m. Maistas buvo konfiskuojamas ir vežamas į Centrinę Rusiją, tad nuo bado mirė 100 tūkst. totorių, o dešimtys tūkstančių bėgo į Turkiją ar Rumuniją. Dar tūkstančiai nužudyta ar deportuota per1928–1929 m. kolektyvizaciją.1931–1933 m. vėl kilo badas.1917–1933 m. Kryme žuvo ar buvo deportuota pusė totorių.
Per Antrąjį pasaulinį karą naciai buvo suformavę Totorių batalioną, o jų politiniai ir religiniai lyderiai bendradarbiavo su Hitleriu. Nors daug totorių taip pat tarnavo Raudonojoje Armijoje ir kovėsi su naciais, sovietai visus totorius apkaltino kolaboravimu ir deportavo kaip Krymo armėnus, graikus, bulgarus ir kitus nerusiškos kilmės žmones iš pasienio sričių.
Krymo totoriai buvo masiškai tremiami į Uzbekiją ir kitas tarybines sritis1944 m.gegužės 18 d.[14] 46,3% tremtinių mirė nuo bado ir ligų. Nors1967 m. kaltinimai totoriams buvo panaikinti, jie nebuvo grąžinti į Krymą, nuosavybės teisės nebuvo atstatytos. Krymo totoriams nebuvo leista grįžti į Krymą iki Perestroikos.
Krymo totorių procentai Krymo regionuose (pagal 2001 Ukrainos surašymą)
Dabar daugiau nei 250 tūkst. totorių grįžo į Krymą ir bando atkurti savo nuosavybę. 1991 m. Krymo totoriai įkūrė parlamentą, kad galėtų kreiptis į Ukrainos vyriausybę ir tarptautines organizacijas.[15]
↑„Recensamant Romania 2002“.Agentia Nationala pentru Intreprinderi Mici si Mijlocii (rumunų). 2002. Suarchyvuotasoriginalas 2007-05-13. Nuoroda tikrinta2007-08-05.
