Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Rusijos prezidentas kartu su Krymo ir Sevastopolio vadovais pasirašo sutarimą dėl teritorijų prijungimo prie Rusijos
Krymo aneksija –2014 m. kovo mėnesį įvykusiKrymo, tarptautiniu mastu pripažįstamoUkrainos dalimi, inkorporacija įRusijos sudėtį. Po šio įvykio Rusija administruoja dvi Krymo dalis –Krymo respubliką ir federacinįSevastopolio miestą.[1]
Šie įvykiai tarptautiniu mastu buvo kritikuojami daugelio pasaulio lyderių, taip pat irNATO, ir oficialiai vadinami nelegalia Ukrainos teritorijos aneksija.[3]
Tuo tarpu Rusijos nuomone taip buvo įvykdyta daugumos Krymo gyventojų nuomonė ir išreikšta pozicija referendume – noras prisijungti prie didesnės kaimynės Rusijos.[4]
Kovo 2 d. kai kurios Ukrainos karinės bazės ir mokymų centrai buvo užimti priešiškų jėgų. Iš karto po to šalis paskelbė visuotinę mobilizaciją ir kovos parengtį.[5]
Kovo 3 d. Rusijos kariai užėmėKerčės miesto uostą.[6] Tą pačią dieną Rusijos karinis laivynas pradėjo karines pratybasKaliningrade.[7] Po šių įvykiųLietuvos irLenkijos vadovai kreipėsi įNATO dėl 4-ojo straipsnio įsigaliojimo.[8] Sutarties 4-as straipsnis numato sąjungininkų konsultacijas, kai bent vienas iš jų mano, kad kyla grėsmė jo teritoriniam vientisumui, politinei nepriklausomybei arba saugumui.
Tuo tarpu Rusijos prezidentasV. Putinas spaudos konferencijos metu paskelbė, kad naujoji Ukrainos valdžia yra neteisėta, o visus neramumus Kijeve sukėlė vakaruose (Lietuvoje ir Lenkijoje) paruošti kovotojai ir visa tai sukėlė chaosą Ukrainoje.[10]
Kovo 7 d. Kryme buvo išjungtos trys Ukrainos televizijos stotys. Kai kurios jų buvo pakeistosRusijos TV stotimis.[12]Amnesty International ir Žurnalistų apsaugos komitetas pranešė, kad Kryme yra pažeidžiamos žurnalistų ir aktyvistų teisės.[13]
Kovo 11 d. Krymo parlamentas balsavo ir priėmė nepriklausomybės nuo Ukrainos deklaraciją. Už ją balsavo 78 iš 100 parlamento narių.[15]
Kovo 12 d. Ukrainos premjerasArsenijus JaceniukasJAV susitiko su prezidentuBaracku Obama aptarti susidariusios padėties Ukrainoje ir Kryme. Abu lyderiai griežtai perspėjo Rusiją, kad Ukraina neišsižadės savo suverenumo.[16]
Kovo 14 d. Sevastopolio centre buvo pradėta dalintiRusijos vėliavas. Iš viso buvo išdalinta apie 2000 vėliavų. Ši akcija, kuri turėjo paskatinti aktyvų gyventojų dalyvavimąkovo 16 d.referendume, vadinosi „Vėliava kiekviename name“.[17]
Kovo 15 d. Ukrainos atstovas prie JTO apkaltino Rusiją išlaipinus savo karius Ukrainos teritorijoje už Krymo ribų (Arabato nerijoje) ir teigė, kad Rusija pradeda Ukrainos okupaciją.Donecke įvyko susirėmimai tarp prorusiškų jėgų ir saugumo pareigūnų – protestuotojai įsiveržė į saugumo pastatą ir iškėlė Rusijos vėliavą. Pilietiniai neramumai tęsėsi Kryme, prieš prasidedant referendumui dėl Krymo atsiskyrimo nuo Ukrainos. JTO saugumo taryboje rezoliucija, pasmerkianti Krymo referendumą, buvo vetuota Rusijos, tačiau jokia kita šalis Rusijos pozicijos nepalaikė (Kinija susilaikė)[18].
Kovo 16 d. įvyko tik Rusijos ir Krymo valdžios pripažįstamasKrymo referendumas. Jo rezultatai parodė, jog 96,77% dalyvavusių gyventojų pasirinko 1-mą pateiktą variantą, tai yra, pareiškė norą jungtis prie Rusijos. Referendume dalyvavo 83,1% Krymo gyventojų.[19]
Kitą dieną po referendumo Krymo parlamentas paskelbė apie nepriklausomybę nuo Ukrainos bei pradėjoJT pripažinimo siekius.
Kovo 18 d. Simferopolyje per incidentą žuvo vienas Ukrainos karys ir vienas pro-rusiškos pusės karys.
Kovo 19 d. prasidėjo masiniai Rusijos karių Ukrainos karinių bazių šturmai ir užgrobimai.Kovo 22 d. buvo užgrobtos dar dvi oro pajėgų bazės.[20]
Balandžio 15 d. Ukrainos parlamentas paskelbė, kad Krymas laikinai yra Rusijosokupuota teritorija.[22]
Tradicinės „Tiesioginės telefono linijos su prezidentu“ laidos metubalandžio 17 d. V. Putinas pripažino, kad Krymo pusiasalio įvykiuose kartu su Krymo savigynos būriais dalyvavo ir Rusijos karinių pajėgų kariai.[23]
2018 m.JAV valstybės sekretorius pareiškė, kad sankcijos Rusijai, dėl agresijos Krymo atžvilgiu, galios iki to laiko kol ši teritorija nebus grąžinta Ukrainai, tuo tarpuRusijos prezidentas atsakė, kad to niekada nenutiks ir Rusija tik „ištaisiusi istorinę neteisybę“. Vis dėlto, sankcijų klausimasES viduje kelia debatus. Kai kurios valstybės, pavyzdžiui,Vengrija,Italija, ragina nutraukti taikomas sankcijas ir toliau plėtoti verslą. Ir nors nutraukti sankcijas užtektų vienos ES narės nepritarimo, 2018 metų pradžioje sankcijos buvo pratęstos dar pusei metų. Vis dėlto, labiausiai nuo sankcijų kenčia Krymo gyventojai, nes neturi sausumos kelių išvykti, blokuojama regioninė internetinė bankininkystė, tad norint gauti pinigų iš bankomato, tenka vykti į oficialią Rusijos federacijos teritoriją.
