Kroatijos parlamentas (kroat.Sabor) – vienerių rūmų įstatymų leidžiamasis organas, kurį sudaro 160 narių, visuotiniu balsavimu renkamų ketverių metų kadencijai.
Derybos dėl Kroatijos narystėsES šiuo metu yra baigtos. Kroatijos Stojimo į ES sutartis pasirašyta2011 m.gruodžio mėn.9 d.2012 m.sausio22 d. Kroatijoje baigėsireferendumas dėl narystėsES. Suskaičiavus beveik visus balsus paaiškėjo, kad 66% rinkėjų pasisakė už Kroatijos narystęES.2013 m.liepos mėn.1 d. – pirmąją Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai dieną – Kroatija tapo 28-ąja ES šalimi nare. Ji tapo antra buvusiosJugoslavijos respublika, tapusi ES nare, poSlovėnijos.[10]
Kroatijoje išskiriamos trys klimatinės zonos: Viduržemio pajūrio, kalnų ir vidutinė žemyninė.Viduržemio pajūrio, arba subtropinio, klimato zona apimaAdrijos jūros pakrantę irDinarų salyną. Šioje teritorijoje vasaros karštos ir sausos, žiemos vėsios ir lietingos. Vidutinė liepos ir rugpjūčio mėnesių oro temperatūra +24 laipsniai Celsijaus. Dienomis paprastai būna 27-30, naktimis 20-22 laipsniai šilumos. Sausio naktimis vidutiniškai būna +5, dienomis +12 laipsnių šilumos.
Teritorija pasižymi dideliukritulių kiekiu. Skirtingai nuo kitų Viduržemio pajūrio klimatą turinčių kraštų, Kroatijos pakrantėje palyja ir vasarą. Tai dažniausiai būna trumpi smarkūs perkūnijų lydimi lietūs, ateinantys slenkant vėsesniooro masei iš vakarų. Paprastai vasarą lyja apie 15 dienų, kritulių kiekis sudaro apie 100 mm, arba daugiau nei 30 mm per mėnesį. Žiema Kroatijos pakrantėje labai lietinga: lapkritį, gruodį iškrenta virš 100 mm kritulių per mėnesį, dažniausiai tai būnalietus.
Pakrantėse vyrauja silpnivėjai, vasarą dažnibrizai, žiemą kartais praūžiaaudros. Škvaliniai vėjo sustiprėjimai galimi visus metus.
Žemyninio klimato zonoje yra Kroatijos sostinėZagrebas bei aplinkinės vietovės. Vasaros karštos ir drėgnos, dažni liūtiniai lietūs. Vidutinė oro temperatūra liepos mėnesį naktimis +13, dienomis +25 laipsniai. Žiemos šaltos, su dažnašlapdriba irsniegu, oro temperatūra svyruoja apie 0 laipsnių.
Kalnų klimato zonoje vyrauja dideli kritulių kiekiai, stiprios vasaros perkūnijos ir labai sniegingos žiemos.
Kroatijos klimatas sudaro palankias sąlygas įvairioms poilsio ir turizmo rūšims: žiemą kalnuose paplitęsslidinėjimas, pavasarį, vasarą ir rudenįViduržemio jūros pakrantėse vyraujasaulės vonios ir maudynės.Adrijos jūros vandens temperatūra ties Kroatijos pakrante sausio mėn. būna apie +12 laipsnių, liepą apie +27 laipsnius. Labiausiai vanduo yra buvęs įkaitęs iki +30 laipsnių.
Dažniausios gamtos nelaimės Kroatijoje būna: vasarą ilgai trunkantys karščiai, kartais siekiantys iki 40 ir daugiau laipsnių, žemyninėje dalyje ir kalnuose liūtys,potvyniai, perkūnijos, škvalai. Žiemą vyrauja audros, stiprūs lietūs. Žemyninėje dalyje gali kilti smarkiospūgos, kurios kartais pasiekia ir Adrijos pakrantės kurortus. Speigai dažniausiai yra galimi tik kalnuose ir žemyne, bet su rytų vėjais kartais užsuka ir į Dinarų salas.Tornadai reti, bet pasitaiko virš vandens užslinkus šalto oro masei.
Derlinguose šiaurės upių slėniuose puikiai deraslyvos,abrikosai irvynuogės. Auginami irlinai − dėl pluošto, iš kurio audžiama drobė, ir dėl sėklų, iš kurių spaudžiamasaliejus.
Į šiaurę nuo sostinės Zagrebo plytiZagorjės regionas − kalvų kraštas, o rytuose derlingą dirbamos žemės regionąPanonijos lygumoje ribojaDravos,Dunojaus irSavos upės. Daugiau kaip trečdalis Kroatijos teritorijos apaugę miškais.
Prieš karą šalies ūkis klestėjo.Karas nusiaubė valstybę, bet palengva ekonomika atsigauna. Savos naudingosios iškasenos leido plėtoti pramonę: aliuminis, geležis; derlingos žemės duoda gerą derlių: daugiausia vynuogių ir kukurūzų; Kroatijos ekonomikos pagrindas − lengvoji pramonė: kur ne kur statomi laivai, metalurgija, naftos perdirbimas. Taip pat ir turizmas duoda nemažą pajamų dalį.
Pasak 2001 m. surašymo, 89,6 % šalies gyventojų yrakroatai, o didžiausios tautinė mažuma yraserbai (4,5 %). Likusius 5,9 % sudaro daugiausiaibosniai,vengrai,slovėnai,čekai irromai.[11] 96,1 % gyventojų kalbakroatiškai, 1 % –serbiškai ir 2,9 % kitomis kalbomis. Šalyje galima susikalbėti angliškai, vokiškai bei itališkai. 87,8 % Kroatijos gyventojų yraRomos katalikai, 4,4 % –stačiatikiai, 0,4 % – kitikrikščionys ir 5,2 % nepriklauso jokiai konfesijai[11]. Pasak 2005 m. apklausos, 67 % Kroatijos gyventojų „tiki, kad egzistuoja Dievas“, 25 % „tiki, jog yra kokia nors dvasia arba dvasinė energija“ ir 7 % „netiki jokiais dievais, dvasiomis ar dvasinėmis energijomis“.[12]
Didžiąją XX amžiaus dalį šalies gyventojų skaičius didėjo. 1931 metais Kroatijoje gyveno apie 2 481 000 žmonių, o 1991 m. metais – 4 784 265. Bet šiuo metu, nepaisant imigracijos, gyventojų skaičius mažėja ir dabartinė (2009 m.) šalies populiacija yra 4 489 409. Pasak 2009 m. apskaičiavimų,vidutinė gyvenimo trukmė Kroatijoje yra 75,35 metų[11] (truputį didesnė neiLietuvos). 98,7 % vyresnių nei 15 m. žmonių yra raštingi.[11]
Kroatijos miestaiDubrovnikas irSplitas, esantysAdrijos jūros pakrantėje, priklauso pasaulio istorijos bei kultūros aukso fondui ir yra globojami, bei saugomi tarptautinėsUNESCO organizacijos.
Šeši pasaulio paveldo objektai ir aštuoni nacionaliniai parkai liudija, kad Kroatija turi didžiulį kultūros lobyną. Kroatijos kultūrinis turtas atsispindi kartais gana neramioje šalies istorijoje − pirmiausia ji buvoRomos imperijos dalis, po to −Austrijos−Vengrijos irOsmanų imperijų pasienio regionas.
Kroatiją garsina ir josvynai, daromi laikantis senoviniųvyndarystės tradicijų.
