Kovo 27 yra 86-a metų diena pagalGrigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 87-a). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 279 dienos.
Fortūnatas – Gabrielius – Ginvilas – Skirmantė
- 1865 m. –Kazimieras Kazlauskas,Lietuvos kunigas, tautinio atgimimo veikėjas,draudžiamosios lietuviškos spaudos platintojas (m.1950 m.).
- 1880 m. –Feliksas Vizbaras, inžinierius architektas (m.1970 m.).
- 1892 m. –Jonas Būtėnas,lietuvių dainininkas (baritonas), pedagogas ir chorvedys.[1] (m.1968 m.).
- 1899 m. –Juozas Listopadskis,Lietuvos kariuomenėspulkininkas leitenantas, vėliauTSRS kariuomenėspulkininkas, pedagogas (m.1971 m.).
- 1910 m. –Bronis Kaslas,Lietuvos teisininkas (m.1996 m.).
- 1912 m. –Marija Juozapaitytė-Kelbauskienė,Lietuvos baleto artistė, pedagogė (m.1992 m.).
- 1918 m. –Bronius Urbanavičius,tarybinių partizanų būrio vadas,Tarybų Sąjungos didvyris (m.1989 m.).
- 1921 m.:
- 1926 m. –Julija Daniliauskienė,Lietuvos tautodailininkė (m.2009 m.).
- 1931 m. –Vytautas Mizeras, prozininkas,mokytojasekspertas.
- 1933 m. –Vladas Gasiūnas,Lietuvos dailėtyrininkas, muziejininkas (m.2008 m.).
- 1935 m. –Laima Dabrienė-Rimkevičiūtė, chorvedė ir muzikos mokytoja.
- 1940 m. –Antanas Šurna, lietuvių aktorius.
- 1941 m. –Tatjana Majorova,Lietuvosteatro aktorė.
- 1942 m.:
- 1944 m. –Regimantas Gudelis, choro dirigentas, pedagogas, socialinių (edukologijos) mokslų daktaras.
- 1945 m.:
- 1953 m.:
- 1954 m. –Rimvydas Anusauskas, inžinierius,Lietuvos irAlytaus miesto politinis bei visuomenės veikėjas.
- 1956 m. –Saulius Mažulis, inžinierius ir chorvedys.
- 1957 m. –Arvydas Cesiulis,Lietuvos irKlaipėdos miesto savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
- 1958 m.:
- 1959 m.:
- 1961 m. –Vytas Aputis,Lietuvos irKazlų Rūdos savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
- 1964 m. –Žydrūnas Žvinklys,Lietuvos krepšininkas ir treneris.
- 1971 m. –Evaldas Priudokas, Lietuvos krepšininkas, baigęs karjerą.
- 1972 m. –Saulius Simė,Lietuvos irPalangos savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
- 1979 m. –Vidas Alunderis,Lietuvos futbolininkas. Gynėjo pozicijoje žaidžia RusijosBaltika Kaliningrad klube. Taip pat kviečiamas ir įnacionalinę rinktinę.
- 1985 m. –Karina Vnukova, lietuvių lengvaatletė, šuolininkė į aukštį. Jai priklauso geriausias Lietuvos keturiolikmečių šuolių į aukštį rekordas, 1 m 78 cm, pasiektas 1999 m. liepos 27 d. Olburge.
- 1989 m. –Šarūnas Vasiliauskas, Lietuvos krepšininkas, rungtyniaujantisKauno „Žalgirio“ komandoje.
- 1959 m. –Elžbieta Daugvilienė,Lietuvos tautodailininkė skulptorė (g.1886 m.).
- 1963 m. –Kostas Sabonis, vargonininkas, dainininkas, chorvedys (g.1891 m.).
- 1967 m.:
- 1979 m.:
- 1981 m. –Jonas Macijauskas,Lietuvos sovietinis karinis veikėjas,generolas majoras (1944 m.) (g.1900 m.).
- 1982 m. –Vladislovas Martinaitis, inžinierius kelininkas, pirmasisLietuvos SSR plentų valdybos viršininkas (1944–1955 m.) ir automobilių transporto ir plentų ministras (1955–1976 m.) (g.1910 m.).
- 1995 m. –Antanas Janonis,Lietuvosbotanikas, metodininkas, biomedicinos mokslų daktaras (g.1913 m.).
- 1998 m. –Bronius Elsbergas,lietuvių architektas (g.1901 m.).
- 2001 m. –Juozas Jaruševičius,Lietuvos teatro ir kino aktorius (g.1930 m.).
- 2004 m. –Alė Kalvaitytė-Velbasienė, Elena Kalvaitytė-Morkūnienė,Lietuvos dainininkė (mecosopranas) (g.1908 m.).
- 2025 m. –Algirdas Valavičius, Lietuvos miškininkas, išradėjas,Druskininkų miško muziejaus„Girios aidas“ įkūrėjas (g.1933 m.).[2]
- 1796 m. –Julius Friedrich Heinrich Abegg, vokiečiųkriminalistas, penalistas,baudžiamosios teisės profesorius (m.1869 m.).
- 1817 m. –Karlas Vilhelmas fon Negelis,Šveicarijos botanikas. Aprašėląstelėsbranduolio dalijimąsi, Augalų audinių susidarymą ir augimą, indų kūlelių sandarą, atradopaparčiųspermatozoidus. Vienas pirmųjų ėmėbotanikoje naudotis matematiniais metodais. Sukūrė spekuliatyvią paveldimumo irevoliucijos teoriją (ortolamarkizmą), pagal kuriaorganizmų vystymąsi lemia jų nematerialios vidinės savybės (m.1891 m.).
- 1845 m. –Vilhelmas Konradas Rentgenas, įžymusvokiečiųfizikas eksperimentatorius, keletoVokietijosuniversitetų profesorius. Pirmasis fizikas, gavęsNobelio fizikos premiją (m.1923 m.).
- 1847 m. –Otto Wallach,1910 m.Nobelio chemijos premijos laureatas[3] (m.1931 m.).
- 1866 m. –Jekabas Duburas,latvių teatro aktorius, režisierius, dainininkas (m.1916 m.).
- 1871 m. –Henrikas Manas, vokiečių rašytojas.Tomo Mano brolis (m.1950 m.).
- 1885 m. –Heinrich Mohn, vokiečiųleidėjas (m.1955 m.).
- 1886 m.:
- 1901 m. –Sato Eisaku, 61-o, 62-o ir 63-ioJaponijos ministrų kabineto premjerministras (m.1975 m.).
- 1904 m. –Elsie MacGill, kanadiečių aeronautikos inžinierė(m.1980 m.).
- 1917 m. –Cyrus Vance,JAV valstybės sekretorius (1977–1980 m.) (m.2002 m.).
- 1927 m. –Mstislavas Leopoldovičius Rostropovičius, pasaulinio garsoviolončelininkas, dirigentas, mecenatas,Mstislavo Rostropovičiaus labdaros ir paramos fondo steigėjas (m.2007 m.).
- 1931 m. –David Janssen, amerikiečių aktorius (m.1980 m.).
- 1932 m. –Bailey Olter, buvoMikronezijos Federacinių Valstijų politiku. ĖjoMikronezijos viceprezidento pareigas nuo1983 m. iki1987 m. Buvo trečiasis Mikronezijos Federacinių Valstijųprezidentas. Prezidento pareigas ėjo nuo1991 m. iki1996 m.1996 m. gale, baigiantis kadencijai, patirėinsultą. Likusius 2 jo prezidentavimo metus jo pareigas ėjo viceprezidentasJacob Nena (m.1999 m.).
- 1934 m. –Jutta Limbach, vokiečiųteisininkė,teisėtyrininkė civilistė irkomercininkė, politikė (SPD), buvusi teisėja,Berlyno laisvojo universiteto (BLU)profesorė, habilituota teisės mokslų daktarė.
- 1942 m. –John Edward Sulston,2002 m.Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas[4].
- 1944 m. –Enrikė Baronas Krespo,teisininkas,Ispanijos irEuropos Sąjungos politinis veikėjas.
- 1945 m.:
- 1947 m. –Janusz Skolimowski,lenkų teisininkas ir diplomatas, nuo2005 m. Lenkijos Respublikos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadoriusLietuvos Respublikoje.
- 1961 m. –Valērijs Kargins, latviųverslininkas, bankininkas, finansų grupėsParex vadovas.
- 1963 m. –Kventinas Tarantinas, amerikiečiųkino režisierius, scenaristas, aktorius,Oskaro irAuksinės palmės šakelės laimėtojas.
- 1966 m. –Haruto Umezawa, japoniškų komiksų autorius,Mangaka.
- 1969 m. –Mariah Carey,JAV dainininkė, dainų rašytoja, muzikos prodiuserė, muzikos klipo režisierė ir aktorė.
- 1970 m. –Elizabeta Mičel, amerikiečių aktorė.
- 1971 m. –Deividas Kultardas, karjerą baigęsFormulės 1 pilotas, vienas labiausiai patyrusių F1 lenktynininkų, dalyvavęs 247-iuose Grand Prix.
- 1975 m. –Stacy Ann Ferguson,JAVvokalistė,šokėja,aktorė,reperė,modelis ir dainų autorė.
- 1984 m. –Bretas Trevoras Holmanas,Australijos futbolininkas, žaidžiantis atakuojančio arba kairiojo krašto saugo pozicijoje. Nyderlandų kluboAZ Alkmaar žaidėjas.
1986 m. – Manuelis Neueris, Vokietijos futbolininkas, žaidžiantis vartininko pozicijoje.
- 1191 m. –Klemensas III,popiežius nuo1187 m.gruodžio 19 d. iki mirties (g.1130 m.).
- 1625 m. –Džeimsas VI,Škotijos,Anglijos irAirijos karalius, pirmasis pasivadinęsDidžiosios Britanijos karaliumi. Nuo1567 m.liepos 24 d. jis valdė ŠkotijąDžeimso VI vardu. Po1603 m.kovo 24 d. įvykusios Karūnų sąjungos jisDžeimso I vardu tapo ir Anglijos bei Airijos valdovu. Jis buvo pirmasisStiuartų kilmės Anglijosmonarchas, įžengęs į sostą po paskutiniosiosTiudorų valdovėsElžbietos I, nepalikusios paveldėtojo, mirties (g.1566 m.).
- 1916 m. –Karlis Miulenbachas, latvių pedagogas, kalbininkas, bendrinėslatvių kalbos kūrėjas (g.1853 m.).
- 1952 m. –TOJODA Kiičiro, japonų pramonininkas ir Toyodos staklių fabriko (Toyoda Loom Works) įkūrėjoSakičio Tojodos sūnus (g.1894 m.).
- 1967 m. –Jaroslav Heyrovsky,1959 m.Nobelio chemijos premijos laureatas[3] (g.1890 m.).
- 1968 m. –Jurijus Gagarinas, rusųkosmonautas,1961 m.balandžio 12 d. apskriejęsŽemę kosminiu laivu „Vostok“ ir tapęs pirmuoju žmogumi, pakilusiu įkosmosą (g.1934 m.).
- 1983 m. –Janis Ivanovas,latvių kompozitorius (g.1906 m.).
- 2006 m. –Stanislavas Lemas, žymuslenkųmokslinės fantastikos rašytojas (g.1921 m.).
- 2007 m. –Paul Christian Lauterbur,2003 m.Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas[4] (g.1929 m.).
- 2010 m. –Vasilijus Vasilijevičius Smyslovas,Rusijos šachmatininkas, tarptautinisdidmeistris, buvęsšachmatų pasaulio čempionu nuo1957–1958 (g.1921 m.).
