Korsika (pranc.Corse,kors.Corsica) – ketvirta pagal dydį salaViduržemio jūroje (poSicilijos,Sardinijos irKipro). Sala yra į vakarus nuoItalijos, į pietryčius nuoPrancūzijos ir į šiaurę nuo Sardinijos salos. Korsika yra vienas iš 27 Prancūzijos regionų (turi kiek platesnę autonomiją nei žemyniniai regionai).
Korsika yra vulkaninės kilmės sala, dažnai vadinama kalnuočiausia Viduržemio jūros sala. Nuo žemyno Korsiką skiriaLigūrijos jūra, o nuo pietuose esančios Sardinijos salos – 11 km pločioBonifacijaus sąsiauris. Salos ilgis iš šiaurės į pietus 183 km, plotis iki 83 km. Kranto linijos ilgis ~1000 km. Kalnai užima visą centrinę salos dalį – aukščiausia vieta yra 2706 m aukščioMonte Činto kalnas.[2] Taip pat yra dar 20 viršukalnių, aukštesnių nei 2000 m. Salos šiaurėje išsikiša 40 km ilgioKorsikos kyšulys. Salą supa daug smulkių uolingų salelių (Lavecis,Kavajas,Džiralija ir kt.). Korsikos krantai daug kur statūs, užsibaigiantys 20 m aukščioklifais, dažnai išvagoti požeminių ertmių.
Skandolos rezervatas
Klimatas subtropinis. Vasarą oras įšyla tarp 20-27 °C, žiemą atvėsta iki 5-10 °C. Vidutinis metinis kritulių kiekis – 645 mm, drėgnasis laikotarpis trunka nuo spalio iki balandžio. Kalnuose klimatas vėsesnis ir drėgnesnis nei lygumose.
Korsikos lygumose būdingi kietalapiai subtropikų miškai ir krūmynai, kur dominuojaakmeniniai irkamštiniai ąžuolai. Tiesa, dabar dauguma lygumų sukultūrintos, naudojamos žemdirbystei ir gyvulių ganymui. Kalnuose auga mišrieji ir plačialapių medžių miškai, sudaryti išąžuolų,pušų,ostrijų,alksnių,kaštainių,kadagių,bukų ir kt. Saloje didelė paukščių įvairovė, čia taip pat sutinkamas endeminis Korsikos taurusis elnias.
Kortė – miestas centrinėje KorsikojeSalos žemėlapis
Korsika yra mažiausiai gyventojų turintis ir rečiausiai gyvenamas metropolinės Prancūzijos regionas. Beveik 90 % salos gyventojų sudaroprancūzai irkorsikiečiai, likusieji – imigrantai (daugiausia išŠiaurės Afrikos, taip pat iš Italijos, Portugalijos).
Valstybinė Korsikos kalba yra prancūzų, o vietinėkorsikiečių kalba (panaši į italų) turi regioninės kalbos statusą.
Korsika garsėja unikaliomis polifoninio dainavimo tradicijomis. Jas už salos ribų garsina tokios grupės kaip „A Filetta“, „I Muvrini“.
Beveik visi didesni Korsikos miestai išsidėstę pakrantėse, o kalnai gyvenami retai.
1347 m. Korsiką užkariavogenujiečiai ir su trumpomis pertraukomis valdė iki1729 m. Tik1553 m. salą buvo užėmusios jungtinės prancūzų-osmanų pajėgos. Korsikoje nuo seno buvo paplitęs kraujo kerštas (vendeta), klestėjomafija, kildavo giminių tarpusavio karai.1729 m. kilo Korsikos revoliucija ir po 26 m. kovų sala pasiekė nepriklausomybę –1755 m. buvo įkurtaKorsikos Respublika. Tačiau korsikiečių nerėmė jokios užsienio valstybės ir1769 m. šalį užkariavoPrancūzija.1794 m. pasinaudodamiPrancūzijos revoliucija korsikiečiai sudarė sąjungą su anglais ir įkūrė Anglijos-Korsikos karalystę. ĮsikišusIspanijai anglai nustojo remti korsikiečius ir sala vėl atiteko prancūzams.1814 m. Korsiką trumpai buvo užkariavę anglai (Napoleono karų metu).
Dabartinėje Korsikoje gajosseparatizmo idėjos. Nacionalistiniai judėjimai siekia salos autonomijos ar visiškos nepriklausomybės. Tiesa, didesnė dalis korsikiečių nepritaria salos nepriklausomybei.
Korsikos simbolis yra juostele apsirišęs galvąmauras. Įtikinamiausia versija kodėl būtent toks simbolis yra ta, jog maurai šia vėliava žymėdavo užkariautas vietas. Raištis yra karališkumo simbolis. Antroji versija sako, jog jis buvo mitinis didvyris, o trečioji, jog jis buvo garsus kovotojas už nepriklausomybę. Šitas mauras taip pat yra ir Sardinijos,Algarvės beiAragono simbolis.
