Kontrreformacija, arbakatalikiškoji reformacija, buvo judėjimasKatalikų Bažnyčios viduje, siekęs sustabdytiprotestantizmo plitimą reformuojant Katalikų Bažnyčią bei persekiojanteretikus. Nors reformų pastangos buvo tiek priešMartyno Liuterio gyvenimo laikotarpį, tiek jo metu, būtent Martyno Liuterio95 tezės, paskelbtos1517 m., paskatino rimtesnes reformas ir aktyvesnį Katalikų Bažnyčios kritikų persekiojimą.
Siekdamas priimti kardinalius sprendimus dėl reformų Katalikų Bažnyčiojepopiežius Paulius III (1534-1549) iniciavo Tridento bažnytinį susirinkimą, trukusį nuo 1545 iki 1563 m. Jo metu kardinolų komisijai buvo pavesta reformuoti Bažnyčią, siekiant apsivalyti nuo korumpuotų vyskupų ir kunigų,indulgencijų praktikos ir kitų negerovių. Tridento susirinkimas atsisakė atsižvelgti į protestantų kritiką fundamentaliais klausimais – sakramentų sistemos, vienuolijų ir daugelio doktrinos aspektų.
