Konstitucija – pagrindinisįstatymas, įtvirtinantis piliečiųlaisves irteises bei nustatantis valdžios šakų tarpusavio santykius ir ryšius. Terminas kilęs išlotyniško žodžioconstitutio, reiškiančio bet kokį ypač svarbų įstatymą.
Konstituciją gali turėti regionas, valstybė ar valstybių sąjunga, taip pat prekybos organizacijos, politinės partijos, įmonės. Valstybių konstitucijų apimtis smarkiai varijuoja. Konstitucija su daugiausiai žodžių turiIndija – 146 385 žodžiai. Antrą ilgiausią konstituciją priėmusiNigerija turi ženkliai mažiau žodžių – 66 263. Tuo tarpu lakoniškiausia konstitucija priklausoMonakui – tik 3814 žodžių. Lietuvos konstitucija yra trumpesnė nei šalių vidurkis ir sudaryta iš 12 214 žodžių. Panašios apimties konstitucijas turiItalija irSuomija. Kita vertus, Lietuvos konstitucija ilgesnė nei kitų dviejų Baltijos valstybių –Latvijos (4917 žodžių) irEstijos (11 344 žodžiai).[1]
Lietuvių kalboje, kaip ir nemažoje dalyje indoeuropiečių šeimos kalbų, žodis konstitucijai apibūdinti perprancūzų atėjęs išlotynų kalbosconstitutio. PastarasisRomos imperijoje vartotas imperiniams potvarkiams apibūdinticonstitutiones principis: edicta, mandata, decreta, rescripta.[2] Vėliau terminas plačiai vartotaskanoninėje teisėje (pvz., popiežiausApaštalinė konstitucija). Lietuvių k. žodis „Konstitucija“ (Konstytucya) pavartotas lietuviškameATR konstitucijos tekste.
Skaičiuojant nuo 1789 m., konstitucija nepakeista išbūna vidutiniškai 19 metų.[4] 2022 m. duomenimis, naujausios konstitucijos –Kubos konstitucija (priimta 2019 m. ir pakeitusi iki tol galiojusią 1976 m. konstituciją) irAlžyro (priimta 2020 m. ir pakeitusi 1989 m. priimtą konstituciją). Daugiausiai keitimų yra sulaukusiIndijos konstitucija (105 keitimai nuo priėmimo1950 m.), mažiausiai –Japonijos, nepakeista nė karto nuo1946 m.[5]
Konstitucijos pataisa laikoma valstybės, organizacijos ar kitokio pobūdžio subjekto konstitucijos pakeitimas. Pataisos dažnai įtraukiamos į atitinkamas galiojančios konstitucijos dalis, tiesiogiai pakeičiant tekstą. Taip pat pataisos gali būti pridedamos prie Konstitucijos kaip papildomi priedai, taip išvengiant esamo dokumento teksto keitimo.
Daugumoje konstitucijų įvesti saugikliai, kad pataisos nebūtų lengvai priimtos, nebent būtų atlikta speciali, griežtesnė nei reikalaujama pagal įprastus teisės aktus, procedūra.JAV konstitucija laikoma sunkiausiai pakeičiama demokratinės valstybės konstitucija.
1920 – įstatymų leidžiamoji valdžia priklausėSteigiamajam Seimui, įstatymų vykdomoji valdžia –Prezidentui ir ministrams. Steigiamajam Seimui taip buvo leista rinkti Prezidentą.
Paprastai valstybėse Konstituciją aiškina ir gina specialus teismas – vad.Konstitucinis teismas (pvz., PrancūzijojeAdministracinė Taryba). Dažniausiai konstitucinis teismas yra aukščiausias teisingumo organas, jo sprendimai yra galutiniai ir neapskundžiami. Jis užtikrinakonstitucionalizmo kontrolę – t. y., kad visi kiti teisės aktai atitiktų Konstitucijoje esančius principus ir normas.
