Kongo Demokratinė Respublika (pranc.République démocratique du Congo, RDC), trumpiauKongo DR,KDR, 1971–1997 m.Zairas (pranc.Zaïre) – valstybėCentrinėje Afrikoje. Antra pagal plotą ir ketvirta pagal gyventojų skaičių Afrikos valstybė. Šiaurės vakaruose KDR ribojasi suKongo Respublika, šiaurėje – suCentrinės Afrikos Respublika,Pietų Sudanu, šiaurės rytuose – suUganda, rytuose – suRuanda,Burundžiu,Tanzanija, pietryčiuose ir pietuose – suZambija, pietvakariuose – suAngola. Vakaruose prieina prie PietųAtlanto vandenyno ir AngolosKabindos eksklavo. Šalis plotu yra antra pagal dydį Afrikos žemyne irvienuolikta pasaulyje. Šalyje gyvena daugiau nei 108 milijonai gyventojų. Tai didžiausia oficialiai prancūziškai kalbanti šalis. Sostinė ir svarbiausias ekonominis centras –Kinšasa.
Spėjama, kad šalies teritorija apgyvendinta jau 90 000 metų. Maždaug prieš 3000 m. tuomečius gyventojus išstūmėbantų gentys.[8] Šalies vakaruose XIV–XIX a. egzistavoKongo karalystė, šiaurės rytuose, viduriniame regione ir rytuose XVI–XIX a. –azandžių,Lubos irLundos karalystės. XIX a. pab. dabartinę Kongo DR kolonizavoBelgijos karaliusLeopoldas II, įkurdamasLaisvąją Kongo valstybę. Pradėta masinė gamtos turtų eksploatacija, žiaurus vietos gyventojų išnaudojimas.[9]
Dabartinė Kongo Demokratinės Respublikos teritorija susiformavo XIX a. pabaigoje, ją kolonizavusBelgijai. Iki tol skirtingose teritorijos dalyse klestėjo atskiri kultūriniai židiniai. Seniausi gyventojai buvopigmėjai. Vėliau, perbantų migraciją, juos išstūmė bantų gentys. Šios migracijos metu tarp 2000 m. pr. m. e. ir 500 m. e. m.bantai kėlėsi į dabartinę šalies teritoriją iš šiaurės vakarų. Vėliau į šią teritoriją taip pat migravo SudanoDarfuro irKordofano regionų gyventojai iš šiaurės rytų bei Rytų Afrikos gyventojai (į rytinius regionus). Dėl šių migracijų susidarė gana marga etninė šalies struktūra.
Vakarinė dabartinės KDR teritorijos dalis kartu su pietinėsKongo respublikos ir šiaurinėsAngolos teritorija buvo neatskiriamaKongo civilizacijos dalis. Nuo XIII a. čia klestėjoKongo imperija, formavosibakongų etninė grupė. Nuo XVI a. bakongai pirmieji užmezgė ryšius suportugalais, prasidėjo tamprūs kultūriniai ryšiai, vėliau peraugę į intensyviąvergų prekybą. Iš šių teritorijų portugalai išgabeno daugybę juodaodžių vergų į savo kolonijąBrazilijoje.
Kitas svarbus kultūros židinys buvoUpembos įduba KDR pietinėje dalyje. Jau V a. čia įsižiebėUpembos kultūra, kurios atstovai vykdė intensyvią prekybą dideliame Afrikos regione. XVI a. pabaigoje iš šios kultūros išsivystėLubos karalystė su sakralizuotų vadųmulopvių kultu ir sudėtinga hierarchine politine struktūra. Pradedant XVII a. aukštesnė Lubos kultūra buvo perduodama kitoms savanų gentimsLundos irKatangos plynaukštėse. Čia susiformavo teokratinėsLundos,Kazembės,Kubos,Bembos ir kitos imperijos, apėmusios visą pietinę dabartinės KDR dalį, taip pat teritorijasZambijoje, šiaurės rytųAngoloje. XIX a. viduryje dauguma šių imperijų patyrėngunių invazijas iš pietų,suahilių pirklių hegemoniją iš rytų.
Trečiasis kultūrinis židinys buvo šiaurės rytinėje KDR dalyje,Azandės plynaukštėje, kur valstybinius junginius sukūrėazandžiai. Jų kultūrą stipriai veikė islamiškos afrikinės kultūros šiaurėje. Tačiau didžioji KDR teritorijos dalis, ypač šiaurinė, apaugusi tankiais atogražų miškais, išliko necivilizuota, čia valstybiniai junginiai nesusikūrė.
1960 m.birželio 30 d. Kongas tapo nepriklausoma valstybe ir iš karto susidūrė su daugybe separatistinių judėjimų. 1965 m. perversmo keliu į valdžią atėjoMobutu Sese Seko, 1971 m. šalį pervadinęs Zairu ir įvedęs griežtą diktatūrą. Šaltajame kare jis palaikė Amerikos pusę, tačiau šalyje įsitvirtino diktatūra, korupcija ir asmenybės kultas. Kultūrinė įvairovė inspiravo nuolatinius etninius konfliktus, kurie ypač paaštrėjo po Šaltojo karo ir susilpnėjus diktatūrai. NuverstasPirmojo Kongo karo metu1997 m., diktatoriaus įvestas šalies pavadinimas atšauktas. 1998–2003 m. kiloAntrasis Kongo karas, nusinešęs 5,4 mln. žmonių gyvybių.[10][11] Karas užbaigtas prie valdžios vairo stojusDžozefui Kabilai. Vis dėlto jo valdymo metu žmogaus teisių padėtis šalyje išliko prasta.[12] 2018 m. visuotinių rinkimų metu įvyko pirmasis nuo nepriklausomybės atgavimo taikus valdžios perėmimas, Kabilą prezidento poste pakeitėFeliksas Čisekedis,[13] iki šiol einantis prezidento pareigas.Kivu tebesitęsia ginkluotas konfliktas ir šalis išlieka pačia nedemokratiškiausiaAfrikos valstybe ir viena nedemokratiškiausių pasaulyje (2021 m. duomenys).[14]
Po nepriklausomybės iškovojimo Kongas buvo valdomas autoritariškai. 2006 m.vasario 18 d. įsigaliojo nauja konstitucija ir numatyti pirmieji laisvirinkimai po 40 metų, o Kongo DR tapoprezidentinedemokratine respublika. JAV valstybės departamento vertinimu, naujoji konstitucija sukūrė balansą tarp valdžios šakų, užtikrino mažumų apsaugą ir vystymąsi ir nustatė prezidento pareigoms apribojimą dvejomis kadencijomis.
2018 m. įvyko pirmas nuo šalies nepriklausomybės atgavimo taikus valdžios perdavimas,[13] tačiau šalis išlieka tarp pasaulio valstybių, kuriose žmogaus teisės užtikrinamos prasčiausiai.
Dėl to, kad Kongo DR turi daug retųjų metalų, naudojamų technologijose, išteklių, gerus ekonominius santykius su šalimi palaiko tiek besivystančios didžiosios valstybės, tokios kaipIndija,Kinija irBrazilija, tiekRusija irJAV. Nuo XXI a. sparčiai auga Kinijos investicijos šioje valstybėje.2019 m. Kongo DR buvo viena iš 37 JTO valstybių, pasirašiusi prie laiško, adresuotoJT žmogaus teisių komitetui, kuriuo gintiKinijos LR rimti žmogaus teisių pažeidimai priešuigūrus ir kitasmusulmonų mažumas.[15] Kita vertus, šalies prezidentasFeliksas Čisekedis pareikalavo peržiūrėti sandorius su Kinija, pasirašytus jo pirmtakoŽozefo Kabilos,[16] ypač kelių milijardų vertės projektą tarp Kinijos ir Kongo DR, kuriuo už Kinijos vykdomus infrastruktūros projektus šalyje Kinijos kompanijoms suteikta prieiga prie retųjų mineralų kasyklų.[17]
Konge atidarytos 58 užsienio valstybių ambasados. Kongo DR yra viena iš trijųAfrikos valstybių (kitos –Pietų Sudanas irPusiaujo Gvinėja), kurios nėra užmezgusios diplomatinių santykių suLietuva. Politiniai ir kultūriniai santykiai tarp dviejų valstybių išlieka minimalūs, nors didėja kongiečių migracija į Lietuvą,[18] įskaitant legionierius Lietuvos futbolo klubuose (pvz.,Kule Mbobo). Nepaisant neužmegztų santykių, prekybos apimtys pastaraisiais metais viršijo 1 mln. eurų,[19] yra Kongo DR dirbančių Lietuvos informacinių technologijų įmonių.[20]
2003 m., pasibaigusAntrajam Kongo karui, įsteigtos Kongo Demokratinės Respublikos karinės pajėgos (Forces Armées de la République Démocratique du Congo). Jas sudaro apie 144 000 aktyvaus personalo, kurio dauguma priklauso sausumos pajėgoms. Šalis taip pat turi mažas oro pajėgas ir dar mažesnį laivyną. Šalies kariuomenė kenčia nuo milžiniškos korupcijos, disciplinos stokos ir neefektyvumo, jos gretose yra ir buvusių sukilėlių.
Šalis administraciškai padalinta į 26 provincijas (sostinę Kinšasą ir 25 kitas provincijas)[4], o šios savo ruožtu padalintos į 145 teritorijas ir 32 miestus. Iki 2015 m. šalis buvo dalinama į 11 provincijų.[21]
Kongo Demokratinės Respublikos centrą ir vakarus užimaKongo baseinas − plokščia, daugiausia pelkėta aliuvinė lyguma. Jos pakraščiai aukštėja terasomis, sudarančiomis 400−1300 m aukščio plynaukštes. Pietuose yraLundos plynaukštė (iki 1600 m). Rytuose į šalį įeina dalis Rytų Afrikos plokščiakalnio. Rytiniame pasienyje yraRytų Afrikos lūžių zona: sprūdinės įdubos, apsuptos horstinių kalnų (Ruvenzorio masyvas). Į šiaurę nuoKyvaus ežero yra vulkaniniaiVirungos kalnai (Karisimbio viršūnė, 4507 m) su veikiančiaisNiamuragiros irNiragongo vulkanais. Aukščiausia vieta –Stenlio kalnas (5109 m).
Klimatas abipus pusiaujo kontinentinis ekvatorinis, pastoviai drėgnas, pietuose ir šiauriniame pakraštyje − musoninis subekvatorinis. Kritulių ekvatorinėje juostoje 1700−2200 mm, rytiniuose pasienio kalnuose iki 2500 mm, pačioje šalies šiaurėje ir pietuose 1000−1500 mm per metus.
Ekvatorinėje šalies juostoje − drėgnieji tropiniai miškai, Kongo įduboje − užliejamieji miškai, pelkės. Pietuose ir šiaurėje − retmiškiai, krūmai ir antrinė aukštažolė savana.
Kongo Demokratinės Respublikos gamintojai apdirba varį, cinką ir alavo rūdą, perdirba naftą, gamina pagrindines vartojimo prekes, tokias kaip alkoholiniai gėrimai, apranga, avalynė,cementas.
Moterys, renkančios šakas kūrenimui
Eksportuojami deimantai, nafta, kobaltas, kava, palmių produktai, guma. Importuojamos plataus vartojimo prekės, įvairūs įrengimai, transporto įranga, maisto produktai. Pagrindiniai šalies mainų partneriai yraBelgija,JAV,Prancūzija,Vokietija,Pietų Afrika.
Kongo Demokratinės Respublikos gyventojų amžiaus piramidė rodo, kad šalies gyventojai vidutiniškai yra labai jauni. Net pusė šalies gyventojų yra jaunesni nei 16,4 metų.[22]
Nepaisant karo, nuo 1997–2009 m. šalies populiacija išaugo nuo 46,7 milijonų iki 68,7 milijonų. Pasak 2009 m. apskaičiavimų, Kongo Demokratinės Respublikos metinis populiacijos prieaugis yra net 3,2 % – aštuntas didžiausias tarp pasaulio valstybių.[22]
Pasak 2001 m. apskaičiavimų, vyresnių nei 15 m. žmonių raštingumas yra 67,2 % (vyrų – 80,9 %, moterų – 54,1 %). Anot 2009 m. apskaičiavimų,vidutinė numatomo gyvenimo trukmė skaičiuojant nuo gimimo šalyje yra 54,36 metų (vyrų – 52,58 m., moterų – 56,2 m.).[22] Gyventojų amžiaus struktūra:[22]
0-14 metų: 46,9 %
15-64 metų: 50,6 %
65 metų ir vyresni: 2,5 % (2009 m. apsk.)
Kongo Demokratinė Respublika užima 16 vietą pasaulyje pagalAIDS/ŽIV paplitimą tarp suaugusiųjų, kuris, anot 2003 m. apskaičiavimų, yra 4,2%. Per metus nuo šios ligos miršta maždaug 100 000.[22]
2006 m. Jungtinės Tautos pareiškė susirūpinimą, kad moterų žmogaus teisių ir lyčių lygybės propagavimui šalyje nėra teikiamas prioritetas.[23] Rytinėje valstybės dalyje išprievartavimų ir kitokios seksualinės prievartos dažnumas ir intensyvumas yra apibūdinamas kaip didžiausias pasaulyje.[24] Karo metu moterys neretai laikomos kaip seksualinės vergės kareiviams. Moterys šalyje nėra lygios vyrams ir įstatymiškai.
Šalyje yra identifikuota daugiau nei 250 etninių grupių ir 242 vietinės kalbos. Dauguma jų priskiriamosbantu tautoms, kurios yra apgyvendinę didžiąją dalį šalies teritorijos. Vakarinėje šalies dalyje svarbiausios etninės grupės yrabakongai (trečia pagal dydį etninė grupė, sudaranti 12% šalies gyventojų),bajakai,bapende. Pietinėje šalies dalyje gyvenabalubai (gausiausia etninė grupė, sudaranti 18% šalies gyventojų),balundai,bembai,tabvai ir kt. Rytinės dalies (Didžiųjų Ežerų regiono) svarbiausios etninės grupės yrabavirai,balegai ir kt.
Valstybėje paplitusioslingua franca
Bantai sudaro daugumą ir tankiuose atogrąžų miškuose (Kongo džiunglėse), dengiančiuose didesnę dalį teritorijos. Čia svarbiausia etninė grupė yramongai (antra pagal dydį etninė grupė, sudaranti 17% šalies gyventojų), kurie gyvena susiskaidę į daug smulkių genčių. Be jų čia gyvena smulkesnės bantų tautelės, o ypač atokiuose regionuose – senieji šalies gyventojaipigmėjai (jie tesudaro 1% šalies gyventojų).
Nuo kolonijinių laikų šalyje gyvenantysbelgai tesudaro 0,1% šalies gyventojų (apie 60,000).
Gyventojams susikalbėti padeda platusprancūzų kalbos paplitimas bei keturios kitoslingua franca, naudojamos skirtingose šalies dalyse.Kituba kalba (giminingakikongo) paplitusi vakariniuose šalies regionuose,čiluba (giminingakiluba) – giliau grašto gilumoje,kisuahili – rytiniuose ir pietiniuose, olingala – tarp džiunglių tautų.
Liaudies architektūrai būdinga stačiakampio arba kvadrato plano moliu drėbtos arba pintos trobelės; jų stogai kūgiški, pagaminti iš žolių ir šakų. Daromi medžio dirbiniai, įvairūs papuošalai, ginklai, muzikos instrumentai. Nuo seno kuriamos medinėsskulptūros: statiškos bakubų skulptūros, ekspresyvios baulbų moterų figūrėlės, stilizuotos lulėjų, apibendrintos bajakų, groteskiškos basokų skulptūros. Gaminamos savitos ritualinėskaukės. Nuo XX a. pr. atsirado molbertinėtapyba.
Konge išsivystė savita muzika, kuri nulėmė muzikines tradicijas didelėje dalyje Afrikos. Čia iš kubietiškosrumbos,merengės ir vietinės muzikos išsivystėsoukous stilius, kurį labiausiai išpopuliarino atlikėjasPapa Wemba.
↑4,04,1Centrinės žvalgybos agentūra (2014).„Democratic Republic of the Congo“.The World Factbook. Langlis, Virdžinija: Centrinės žvalgybos agentūra.Suarchyvuota iš originalo 2021-02-22. Nuoroda tikrinta2014-04-29.
.svg)
.svg)
.svg)
.jpg)
