Kluazonizmas (nuopranc.cloison − atskirti[1]) − tapybos stilistika, siejama su 1880-aisiais ir 1890-aisiaisPont Avene dirbusių grupės dailininkų stilistika, kuomet didelės, vieno tono tapybos dėmės atskiriamos aiškiais tamsios spalvos kontūrais. Stilistika priskiriamapostimpresionizmui. Terminą 1888 m. įvedė prancūzų kritikas Edouard Dujardin, apibūdindamas „Pont Aveno mokyklos“ dailininkų darbus Nepriklausomųjų dailininkų draugijos parodoje Paryžiuje. Stilistikos pradininkais laikomiLui Anketenas irEmilis Bernaras. Jos paveiktas dirboPolis Gogenas. Kitas dailininkas, kuris naudojo kluazonizmo metodą −nabisPolis Seriuzjė.