Klinikinės depresijos diagnozė grindžiama iš paciento surinktais duomenimis bei pastarojo psichinės būklės įvertinimu. Šiai diagnozei patvirtinti laboratoriniai tyrimai nėra atliekami, tačiau testavimas gali būti taikomas siekiant nustatyti, ar asmuo neturi kito psichikos sutrikimo, kurio simptomai koreliuoja su klinikinės depresijos simptomais. Dažniausiai klinikinė depresija žmonėms pradeda reikštis nuo 20 metų.[5][6] Klinikinė depresija – vienas dažniausių psichikos sutrikimų.[7] Moterims ši psichikos liga diagnozuojama dukart dažniau nei vyrams.[6] Klinikinė depresija sunkiau nustatoma paaugliams.[8]
Klinikinė depresija diagnozuojama žmogui, kuriam ne mažiau kaip dvi savaites kasdien (arba su tikrai retomis išimtimis kasdien) teisingi ne mažiau kaip penki iš devynių žemiau nurodytų teiginių:[8][9]
Sunki, prislėgtanuotaika kasdien arba iš esmės kasdien.
Nepaprastai didelis, slegiantiskaltės jausmas, kurį nuolat keičia nepamatuotas savo ypatingos vertės suvokimas.
Nesugebėjimas susikaupti bei priimti sprendimus.
Mintys apie savižudybę, detalaussavižudybės plano rengimas arba bandymas nusižudyti.
Iš šių devynių reikalavimų, du pirmi teiginiai turi būti teisingi. Pavyzdžiui, jei žmogus kasdien su dideliu malonumu rašo Vikipediją (netinka antras punktas), depresijos jam diagnozuoti negalima, net jei tiktų visi kiti aštuoni punktai. Be to, šie punktai turi atspindėti nukrypimus nuo būtent to žmogaus įprastos būsenos. Jei kas nors nė nepamena, kada jautėsi kitaip, depresijos jam diagnozuoti taip pat negalima.
Net tinkant anksčiau minėtoms sąlygoms, depresijos vis viena negalima diagnozuoti jei teisingas bent vienas iš šių dviejų teiginių:
Sutrikimus galėjo sukelti kita (nebūtinai psichikos)liga. Paprasčiausiasloga gali trukdyti miegoti ir apriboti sugebėjimą susikaupti.
Sutrikimus galėjo sukelti artimo žmogaus praradimas ar kitas labai esminis, sukrečiantis praradimas. Šiuo atveju daugelis anksčiau išvardintų požymių yra natūrali reakcija, nors ir tada psichologai mėgina siūlyti patarimus, kaip greičiau atsigauti.
Depresiją vaikams ir paaugliams yra kiek sunkiau nustatyti, nors jiems būdingi tiek suaugusiems išvardinti simptomai, tiek pastarieji požymiai:[9]
Daugiau informacijos galite rasti straipsnyjeantidepresantai.
Vaistai nuo depresijos yra efektyvus gydymo būdas. Jie padeda sergančiajam normalizuodami cheminių medžiagų pusiausvyrąsmegenyse. Patys naujausiantidepresantai pasižymi dideliu efektyvumu, silpnesniu šalutiniu poveikiu ir didesniu saugumu. Pagrindiniais medikamentais ambulatoriškai gydant depresiją tapo selektyvūs serotonino reabsorbcijos inhibitoriai (SSRI).[10] Tai antidepresantai, veiksmingai šalinantys depresijos požymius, paprasto vartojimo, jų šalutinis poveikis nestiprus, jie nėra labai varginantys. BeSSRI yra dar kelios antidepresantų grupės:NARI,SNRI,NaSSA irNDRI. Šie antidepresantai irgi veiksmingai gydo depresiją, tačiau skiriasi jų veikimospektras: vieni labiau tinka, vyraujantnerimo požymiams, kiti – kai vargina mieguistumas, energijos stoka, esant seksualiniams sutrikimams.
↑Depresija. Aiškinamasis psichologijos terminų žodynas. Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2019. – 376 p.ISBN 9785420018125.
↑American Psychiatric Association (2013). Diagnostic and statistical manual of mental disorders (Fifth Edition: DSM-5 ed.). Washington, DC: American Psychiatric Publishing, Inc. ISBN978-0-89042-555-8.
