Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Šis straipsnis apie Popiežių Klemensą V. Apie kitus popiežius vardu Klemensas skaitykite straipsnyjePopiežius Klemensas. Apie asmenis, turinčius vardą Klemensas skaitykite straipsnyjeKlemensas.
Popiežiumi vainikuotas Lione, dalyvaujantPrancūzijos karaliuiPilypui IV Gražiajam, pateko į jo politinę įtaką, pažadėjęs penkerius metus karaliaus iždui perleisti bažnyčios pajamas Prancūzijoje. Pirmasis popiežius, kuriam buvo uždėtatiara. Pagarsėjonepotizmu, kardinolais paskyrė daug prancūzų. Iš 25 kardinolų kolegijos narių 11 buvo jo giminaičiai.
1308 m. rugpjūčio 11 d. bulėje „Tepakyla Viešpats“ („Exsurgat deus“) išdėstė antrojo Kryžiaus žygio svarbiausius tikslus – užkariauti palankias vietas išpuoliams ir iš ten persekioti musulmonus bei pasirengti tolimesniems didelės apimties įsiveržimams. Pirmiausia nurodė atkirsti prekybos kelius Viduržemio jūroje, tikėdamasis perimti mamelukų prekybos kelius ir kartu įbauginti priešiškų pakrančių gyventojus[2].
1311-1312 m. sušaukėVieno susirinkimą. Karaliaus spaudžiamasbuleVox in excelso 1312 m. panaikinotamplierių ordiną. Paskelbė reformų dekretus, vadinamasias Klementinas, kurios yra Vieno susirinkimo konstitucijų ir Klemenso dekretų rinkinys.
↑A Military History of the Mediterranean Sea – Aspects of War, Diplomacy and Military Elites”, edited by Georgios Theotokis and Aysel Yildiz (Brill: Leiden, 2018)
