Klemensas II (Clemente II, gimimo vardasSuidger of Morsleben and Hornburg, gimė1005 m.Honburge,Žemutinėje Saksonijoje – mirė1047 m.spalio 9 d., palaidotasBambergo katedroje,Vokietija, tai vienintelis popiežiaus kapas išlikęs užItalijos irPrancūzijos ribų) –Popiežius nuo1046 m.gruodžio 25 d. iki mirties.
1040 m. tapo Bambergo miesto vyskupu,1046 m. lydėjokaralių Henriką III jo kelionėje į Italiją ir gruodžio mėnesį dalyvavoSurti mieste vykusiame Bažnyčios susirinkime, kuris pripažino neteisėtasSilvestro III irBenedikto IX pretenzijas į sostą ir privertė atsisakyti pontifiko vietosGrigalių VI. Naujuoju popiežiumi išrinktas Henriko III siūlytas Klemensas II. Tuoj po rinkimų naujasis popiežius ir Henrikas III išvyko įRomą, kur Klemensas karūnavo Henriką IIIŠventosios Romos imperijos imperatoriumi.
Po išrinkimo popiežiumi jis neatsisakė Bambergo vyskupo pareigų ir valdė tiek Romą, tiek Bambergą vienu metu. Toliau lydėdamas imperatorių, Klemensas grįžo į Vokietiją, iš kurios grįždamas atgal į Romą mirė. Jo kūnas sugrąžintas atgal įBambergo katedrą, kur jis palaidotas.
XX a. toksikologiniai tyrimai patvirtino seniai buvusį įtarimą, kad popiežius buvonunuodytas.[1]