Kirgizija (arbaKirgizstanas;kirg.Кыргызстан,rus.Киргизия arbaКыргызстан), oficialiaiKirgizijos Respublika (kirg.Кыргыз Республикасы,rus.Кыргызская Республика) – kalnuota, priėjimo prie jūros neturinti valstybėVidurinėje Azijoje. Šiaurėje ribojasi suKazachstanu, vakaruose – suUzbekistanu, pietvakariuose ir pietuose – suTadžikistanu, pietryčiuose ir rytuose – suKinija. Šalies sostinė ir didžiausias miestas –Biškekas.
Kalnuota krašto geografija ir atokumas nuo didžiųjų pasaulio civilizacijų nulėmė palyginus vėlyvą jo įsitraukimą į pasaulio istoriją. Pirmieji valstybiniai dariniai dabartinėje Kirgizijos teritorijoje atsiradoII a. pr. m. e., kadangi pietiniai žemdirbių gyvenami rajonai sutapo suFerganos slėniu. Erų sandūroje susiformavusŠilko keliui, svarbi jo atkarpa ėjo per dabartinę Kirgiziją, čia maišėsiKinijos,Indijos irPersijos kultūros. Svarbiausias prekybinis miestas buvoOšas.
Nuo I a. Kirgizijos teritorija buvo veikiama šiauriau gyvenusių klajoklių migracijų. Hegemoniją joje įgijošiongnu,eftalitai,tiurkai (pastarojo sostinė buvo Kirgizijos teritorijoje). VII a. žlugus Vakarų Tiurkų kaganatui, į teritoriją migravokarlukai, apie X a. susikūrėKarachanidų federacija. Tuo metu į kraštą atėjoislamas, o senieji vietos gyventojai (greičiausiaiindoeuropiečiai) buvo tiurkizuoti. XII a. Karachanidus pakeitėKarakitajai.
1991 m.rugpjūčio 31 d. Kirgizija paskelbė nepriklausomybę. Pirmuoju prezidentu buvo išrinktas Askar Akayev, kuris nuo1990 m. buvoKirgizijos TSR prezidentas. Per neramumus, kurių padarinys buvo „Tulpių revoliucija“, per2005 m. vasario mėnesio parlamento rinkimus jis buvo nuverstas. Naujuoju prezidentu tapo buvęs ministras pirmininkas Kurmambekas Bakijevas.
Almazbekas Atambajevas Kirgizstano prezidentas (2011-2017)Sooronbajus Žejenbekovas Kirgizstano prezidentas (2017-)
Kirgizija yra parlamentinė respublika. Valdymas demokratinis.Prezidentas gali paleisti parlamentą, taip pat paskirti ministrą pirmininką, ministrus, teisėjus bei sričių vadovus. Vykdomoji valdžia susideda iš ministrų kabineto, ministerijų ir valstybės komitetų, sričių ir apylinkių administracijos. Šalis nuo1991 metų priklausoNepriklausomų Valstybių Sandraugai.
2010 m. balandžio mėn. kilo neramumai. Protestuotojai šturmavo šalies prezidentūrą bei užėmė valstybinės televizijos bei radijo būstinę. Per riaušesBiškeke 47 žmonės žuvo, apie 200 buvo sužeista. Kirgizijos prezidentas Kurmanbekas Bakijevas balandžio 7 d. išskrido iš „Manaso“ oro uosto Biškeke. Vykdomojo komiteto vadovė – Roza Otunbajeva[4].2010 m.liepos 3 d. Roza Otunbajeva buvo prisaikdinta šalies prezidente. Ji tapo pirmąja moterimi šiame poste nepriklausomos valstybės istorijoje.[5]
Kirgizija yra suskirstyta į 7 sritis ir nė vienai sričiai nepriklausantįBiškeko miestą. Sritys dar padalintos į 40 rajonų. Rajonai savo ruožtu skirstomi į 473 apylinkes ir 22 miestus. Biškekas yra padalintas į 4 rajonus.
Kirgizstanas yraTian Šanio kalnuose, daugiau kaip pusė teritorijos yra 2500 m virš jūros lygio ar aukščiau. Aukščiausias šalies taškas –Pergalės viršukalnė (kirg.Жеңиш чокусу) 7 439 m virš jūros lygio. Žemiausias šalies taškas yra 132 m virš jūros lygio esantiKaradarja upė. Gyventojai susitelkę Čiui slėnyje šiaurėje irFerganos slėnyje pietuose, taip pat šiek tiek mažiau gyvena kalnų slėniuose, pvz., aplink didelįIsyk Kulio ežerą. Šalies pietus sudaro Alajaus kalnų grandinė. Svarbiausios upės –Narynas,Ču irTalasas.
Iki 1 500 m vyraujastepės, kurios daug kur yra dirbtinai drėkinamos. Nuo 1500 m vyrauja pievos ir ganyklos, besidriekiančios iki sniegingų vietų. Miškai paplitę 1 500-4 000 m aukštyje virš jūros lygio. Šalyje auga apie 120 medžių ir krūmų rūšių. Tik 4 % Kirgizijos teritorijos yra miškinga, Kirgizija yra viena iš rečiausiai miškingų Azijos šalių.
Kirgizija neturi priėjimo prie jūros. Šiaurėje šalis ribojasi suKazachstanu (1 051 km), vakaruose suUzbekistanu (1 099 km), pietvakariuose suTadžikistanu (870 km) ir pietryčiuose suKinija (858 km).
Nors Kirgizijos miškingumas nedidelis, joje yra didžiausi riešutmedžio miškai pasaulyje. Miškuose gyvena elniai, lokiai, kiaunės, šernai, vilkai ir lūšys. Aukštumose sutinkami labai retiirbiai irkalniniai avinai. Pastaruoju metu irbių populiacija sumažėjo dėl masinio brakonieriavimo. Retų rūšių gyvūnų medžioklė ir prekyba apribota.Švilpikai yra plačiai paplitę aukštose pievose, taip pat didėja vilkų populiacija miškuose.
Šalyje gyvena daugiausia plėšriųjų paukščių, tokių kaipjuodasis peslys,palšasis grifas ir kitos įvairios erelių ir sakalų rūšys. Vasarą šalyje dažnai sutinkamasbitininkas. Paukščių migracija vyksta tiek horizontalia kryptimi (iš šiaurės į pietus), tiek vertikaliai (iš kalnų žemyn arba aukštyn).
Kirgizijos klimatui būdingas sausasžemyninis klimatas su šiltomis vasaromis ir šaltomis žiemomis. Dideli paros temperatūros svyravimai. Šalies pietuose vasarą temperatūra siekia apie +45° C, o žiemą gali nukristi iki -18° C.
Kirgizijoje auginamos ožkos, avys, galvijai, žirgai. Apie 80 % žemių šalyje drėkinamos. Auginama medvilnė, bulvės, cukriniai runkeliai, tabakas, daržovės, vaisiai, vynuogės. Kirgizai nuo seno garsėjo medžio drožinėjimu, kilimų pynimu ir papuošalų gamyba.
Kirgizijoje gausustibio, aukso,molibdeno, alavo, anglies, volframo, gyvsidabrio, urano, naftos ir gamtinių dujų. Kirgizijos pramonė apdirba maisto produktus, cukrų, yra spalvotosios metalurgijos, tekstilės pramonė, gaminamos žemės ūkio mašinos, statybinės medžiagos, baldai.
Kirgizija eksportuoja medvilnę, vilną, mėsą, tabaką, auksą, plieną, uraną, gyvsidabrį, įvairius mechanizmus. Pagrindiniai importo produktai yra grūdai, mediena, juodieji metalai, kuras. Pagrindiniai mainų partneriai – buvusiosTSRS šalys irKinija.
Griežta valiutos politika sumažino infliaciją nuo 700 % (1993 m.) ir 200 % (1994 m.) iki 4 % 2006 metais. Vis dėlto skurdas nesumažėjo. Pagal Jungtinių Tautų vystymosi programą, 41 % gyventojų gyvena žemiau skurdo ribos.[6]2008 m. infliacija padidėjo iki 25 %.[7]
35 % šalies rinkos sudaro paslaugų sektorius, kuris jau kuris laikas sudaro vis didesnį šalies BVP nei dominuojantis žemės ūkis. Kirgizijos ekonomikos liberalizavimo padarinys – susikūrusi nepriklausoma mažmeninės ir maisto prekybos pramonė. Patraukli turistams Kirgizijos gamta turi turizmo potencialą, vis dėlto reikia išvystyti atitinkamą infrastruktūrą. Turizmas yra labai ribotas. Kasmet Kirgiziją aplanko maždaug 400 000 lankytojų iš buvusių tarybinių respublikų.
2009 m. Kirgizijoje gyveno maždaug 5,4 milijono žmonių.[8] Iš jų 29,7 % buvo jaunesni nei 15 m. ir 5,8 % buvo vyresni nei 65 m. Kaip rodo 2009 m. apskaičiavimai,vidutinė gyvenimo trukmė Kirgizijoje yra 69,43 m. 98,7 % gyventojųraštingi. 2008 m. duomenimis, tik 36 % populiacijos gyvena miestuose, bet šalyje vyksta gana spartiurbanizacija.[8]
Kirgizija yra viena iš dviejų nuo Tarybų Sąjungos atsiskyrusių vidurio Azijos valstybių,rusų kalbą palikusių valstybine. Tiesa, toks pat statusas buvo suteiktas irkirgizų kalbai. Rusų kalbą supranta daugelis šalies gyventojų, išskyrus kelis atokius kalnuotus regionus.
Maždaug 75 % gyventojų yramusulmonai (beveik visisunitai), o likę daugiausiastačiatikiai.[8] Stačiatikybę praktikuoja daugiausiai rusai ir ukrainiečiai. Kirgizija neturi valstybinės religijos, bet islamo įtaka politikoje nuolat auga. Nors didelė dalis islamo kasdien nepraktikuoja, pastaruoju metu šalis tampa labiau religinga.[9]
Didžiausiaetninė grupė šalyje yrakirgizai, priklausantystiurkų tautų grupei.2007 m. duomenimis, jie sudaro 69 % Kirgizijos gyventojų. Kitos didesnės etninės grupės yra daugiausiai šalies pietuose gyvenantysuzbekai (14,5 %) ir Kirgizijos šiaurėje susitelkęrusai (9 %). Taip pat valstybėje yratotorių (1,9 %),uigūrų (1,1 %),tadžikų (1,1 %),kazachų (0,7 %),ukrainiečių (0,5 %) ir kitų etninių mažumų (1,7 %). Kirgizijos etninė sudėtis gana smarkiai pasikeitė po nepriklausomybės paskelbimo:1979 m. etniniai kirgizai sudarė apie 50 % šalies populiacijos, o 2007 m. – beveik 70 %.[10][11]
Anksčiau kirgizai buvo pusiau klajokliai, užsiiminėjo gyvulininkyste ir gyvenojurtose. Dabar gyvulininkyste užsiiminėjančios šeimos panašiai gyvena vasaromis, kai gano gyvulius aukštumose.
Didžiausias šalies miestas yra sostinėBiškekas, kuriame gyvena apie 900 tūkst. žmonių. Kitas didelis miestas, turintis daugiau nei 200 tūkst. gyventojų, yraOšas. 10 didžiausių Kirgizijos miestų:
Svarbią vietą Kirgizijos kultūroje užima arklių veisimas irjurtos. Jurtos svarbą galima nesunkiai pastebėti tame, kadKirgizijos vėliavoje pavaizduotos saulės centre yra stilizuotas auksinis kirgizų jurtą vainikuojantis tundukas. Egzistuoja ilgos veltinio ir odos perdirbimo tradicijos.
Svarbiausias senosios kirgizų literatūros kūrinys yra Kirgizų epasManas, kuris yra žymiai ilgesnis, neiOdisėja. Šis epas buvo perduodamas iš kartos į kartą, žodinės tradicijos formuotas apie 1000 metų. Jis apdainuoja mitologinį herojų Maną ir jo bendražygius, kurieX a. kovojo priešuigūrus, kad išsaugotų kirgizų laisvę.
Visoje šalyje leidžiami 4 dienraščiai. 1000-iui gyventojų tenka 27 skaitytojai.[12]2008 m. 14,1 % gyventojų, turėjo priėjimą prie interneto; plačiajuosčio interneto įvertinimo difuzija buvo 0,05 %.[13]
.svg)
.jpg)
_02.jpg)
.jpg)
