Kipras (gr.Κύπρος =Kýpros, turk.Kıbrıs), oficialiaiKipro Respublika (gr.Κυπριακή Δημοκρατία =Kypriakí Dimokratía, turk.Kıbrıs Cumhuriyeti) − valstybė ir salaViduržemio jūros rytuose[6][7], esanti į pietus nuoTurkijos, į vakarus nuoSirijos, į šiaurės vakarus nuoLibano,Izraelio irGazos ruožo (Palestina), į šiaurę nuoEgipto ir į pietryčius nuoGraikijos. Kipras yra trečioji pagal dydį sala Viduržemio jūroje. Geografiškai šalis priklausoAzijai, tačiau politiniu ir kultūriniu atžvilgiu yra laikomaEuropos dalimi. Šalies sostinė ir didžiausias miestas –Nikosija.
Atsižvelgdama į strateginę salos svarbą, Jungtinė Karalystė pasiūlėGraikijai irTurkijai nebepretenduoti į salą, kai ji pasitrauks, ir nepriklausomo Kipro suverenitetui suteikti visų trijų šalių garantijas. Taip Kipras būtų apsaugotas nuo prijungimo prie kurios nors šalies ir nuo galimo jo padalijimo į atskiras teritorijas. Šis susitarimas galiojo, tačiau neilgai:1974 m. graikų radikalai, inspiruoti išGraikijos, bandė nuverstiprezidentą Makarijusą ir paskelbti, kad Kipras tampa Graikijos dalimi. Į šį aktą griežtai reagavoTurkija, kuri į šiaurinę salos dalį įvedė savo kariuomenę ir paskelbė joje nepriklausomą Šiaurės Kipro Turkų Respubliką. Tuo tarpuJungtinė Karalystė nusprendė nesikišti ir nepalaikyti nė vienos iš šalių.
Nors pietinė graikiškoji salos dalis netapoGraikijos sudedamąja dalimi,Turkijos okupacinė kariuomenė šiaurėje taip ir liko. Taigi Kiprasde facto tapo padalyta šalimi. Dvi jos dalis įskaitant ir padalytą sostinę, skiria Jungtinių Tautų pajėgų patruliuojama žalioji linija. Apie 78 % salos gyventojų graikų kontroliuoja apie 59 % šalies teritorijos, tuo tarpu apie 18 % salos gyventojų yra turkai, bet jie kontroliuoja apie 36 % teritorijos. Likusi salos teritorija (apie 4 %) - Jungtinių Tautų Organizacijos kontroliuojama buferinė zona (dar - Žalioji arba Atilos linija).Turkija taip pat vykdo gana nedaug žinomą migracijos ir kolonizacijos politiką, skatindama daugiau turkų išžemyno kraustytis į salą. Manoma, kad nuo1974 m. išTurkijos į Kiprą persikėlė gyventi daugiau kaip 100 tūkst. turkų migrantų. Šis daug asmeninių tragedijų ir sunkumų sukėlęs padalijimas nepanaikintas iki šiol, ir kol kas nesimato konflikto pabaigos. Nepadėjo konflikto sureguliuoti irJungtinių Tautų parengtas šalių susivienijimo planas, kurį2004 m.balandžio mėn. referendume atmetė Kipro graikų bendruomenė. Šiaurinė salos dalis išlieka viena iš labiausiai militarizuotųpasaulio vietų.
Kipras yraprezidentinėrespublika. Šalies ir Vyriausybės vadovas prezidentas renkamas tiesioginiuose rinkimuose penkeriems metams. Jis skiria ir 11 Vyriausybės narių. Įstatymus leidžia šalies parlamentas – Atstovų Rūmai, kuriuos sudaro 80 narių, renkamų tiesioginiuose rinkimuose penkeriems metams. Parlamente 56 vietos yra skirtosgraikų ir 24 vietos – turkų bendruomenių atstovams.1974 m. prasidėjus konfliktui,turkai nebesiunčia savo atstovų, todėl šios vietos iki šiol lieka laisvos.
Kipras yra trečia pagal dydįViduržemio jūros sala (poSicilijos irSardinijos). Bendra jo teritorija 9 251 km². Aukščiausias kalnas yraOlimpas (1953 m). Ypač įspūdinga Kiprogamta – devynismėnesius (nuokovo ikilapkričio) šalyje trunkavasara, o likusius tris, kaip sako patys kipriečiai, –pavasaris. Todėl netgi per vadinamąjį pavasarį galima maudytis jūroje, kurios vandenstemperatūra nenukrenta žemiau 18−19 °C.
2001 m. Kipre (be okupuotos šiaurinės dalies) gyveno 797 tūkst. gyventojų, iš jų 77 % –graikai, 18 % –turkai, 5 % – kitų tautybių asmenys.[9] Šalyje yra dvi valstybinės kalbos –graikų, kuria kalba 84 % gyventojų irturkų, kuria kalba 13 % visos šalies populiacijos.[11] Be to, pasak 2005 m. apklausos, 76 % Kipro gyventojų gali susikalbėtiangliškai, 12 % −prancūziškai ir 5 % −vokiškai.[12]
78 % gyventojų yrastačiatikiai, 18 % −musulmonai (daugiausiasunitai), 4 % − kitų religijų atstovai. Pasak 2005 m. apklausos, 90 % Kipro gyventojų „tiki, kad egzistuoja Dievas“ ir dar 7 % „tiki, jog yra kokia nors dvasia arba dvasinė energija“. Pagal šiuos duomenis, Kipras yra antra religingiausia Europos Sąjungos valstybė poMaltos.[13]
Pasak 2001 m. surašymo, vyresnių nei 15 m. žmonių raštingumas Kipre yra 97,6 % (vyrų − 98,9 %, moterų − 96,3 %). Anot 2009 m. apskaičiavimų,vidutinė numatomo gyvenimo trukmė skaičiuojant nuo gimimo šalyje yra 78,33 metų (vyrų − 75,91 m., moterų − 80,86 m.) − 3,5 metų didesnė neiLietuvos.[9] Gyventojų amžiaus struktūra:[9]
Kipre gausu įvairiųistorijos laikotarpių paminklų. Čia yra irneolitinių gyvenviečių pėdsakų, irantikinės helenistinės architektūros pavyzdžių, irbizantiškų bei venecietiškų tvirtovių ir pilių liekanų, taip pat nemažai išturkų valdymo laikų likusių mečečių.
↑Fouskas, V. 2002.Eurasian gambles over Cyprus' European prospects[neveikianti nuoroda].Turkish Yearbook of International Relations (ISSN: 0544-1943): Vol. 33, pp. 183–207; on p. 186: „In analysing Cyprus within a wider geopolitical context, the requirement is to decipher the parameters and the linkages of the balance of power in the Eurasian region, and in its Near Eastern subregion, to which Cyprus belongs.“
↑Cyprus is approximate to Anatolia (which comprises the bulk of Turkey) but it may be considered to be in Asia and/or Europe, which together constitute Eurasia.[1] The UNclassification of world regions places Cyprus in Western Asia;[2]National Geographic also places Cyprus in Asia. Conversely, numerous sources place Cyprus in Europe such as theBBC[3] andwww.worldatlas.com; it is also a member of the European Union. Additionally, sources may place Cyprus in the Middle East, e.g., the CIA World Factbook.[4]Archyvuota kopija 2018-12-26 išWayback Machine projekto.
.svg)
