Kilikija (gr.Κιλικία,asir.Khilikku,arm. Կիլիկիա) – istorinė sritis (senovės ir viduramžių karalystė, taip pat Hetitų imperijos,Romos ir kt. valstybių provincija)Mažosios Azijos pietryčiuose; vakaruose ribojasi suPamfilija, šiaurėje – suKapadokija.II tūkstm. pr. m. e. vadintaAdanija irKicuvatna.
Kilikijos istorinis regionas apima Mažosios Azijos pusiasalio pietrytinę dalį, jo pietinius krantus skalaujaViduržemio jūra. Nuo kitų Mažosios Azijos regionų Kilikiją skiriaTauro kalnai, – ši aplinkybė jau senovėje sąlygojo Kilikijos uždarumą ir kultūrinį savitumą.
Pradedant helenistiniu laikotarpiu Kilikija skirstyta į dvi sritis. Kilikijos vakarinė dalis ilgai vadintaKilikia Trachea (šiai sričiai būdinga „dantyta“ jūros pakrantė su daugeliu nedidelių uostelių, tapusių puikiu prieglobsčiu senovėspiratams), o rytinė –Kilikia Pedias (pastarosios Kilikijos dalies būdingiausi bruožai yra didelijūrų uostai ir derlingos lygumos.
II tūkst. pr. m. e. Kilikijos teritorijoje susikūrė jūrinė valstybė, kurios svarbiausias miestas buvoAdana (Hetitų vadinamaAdanija). Spėjama, kad ji buvo apgyvendintaluvių tautos.XVI a. pr. m. e. pradžiojehetitai šiaurėje kūrė savo galingą imperiją, ir užkariavimų metu prijungė ją prie savo valstybės kartu su Sirijos miestais-valstybėmis.
Tačiau po hetitų valdovoMuršilio nužudymo, Adanija vėl atsiskyrė, ir čia gana greitai įsigalėjohuritai. Nuo tadaasirų irhetitų šaltiniai mini valstybęKicuvatna (Kizzuwatna), kuri tapatinama su Kilikijos teritorija. Čia gyveno susimaišęluviai irhuritai. Jos sostinė buvoKummani, įkurta aukštai kalnuose, valstybės šiaurėje.
Kicuvatna klestėjo dėka prekybinių kelių, kurie ėjo per jos teritoriją. Tiek kultūriškai, tiek geografiškai būdama tarpHetitų valstybės,II tūkst. pr. m. e. viduryje ji tapo svarbia strategine karalyste permaininguose santykiuose tarp hetitų karalystės irMitanijos. Iš pradžių ji palaikė hetitų pusę, vėliau – Mitanijos.
1380 m. pr. m. e. hetitų valdovas Arnuvandas užkariavo Kicuvatną, kuriXIV a. pr. m. e. viduryje sukilo, tačiau vėl buvo prijungta prie Imperijos.
Po Hetitų imperijos žlugimo Kilikija vėl galėjo vystytis savarankiškai. Šioje teritorijoje susiformavo dvi karalystės. Vakaruose atsirado valstybė, asirų kalba įvardinamaKhilikku, o rytuose –Kuė, su sostineAdana. Šios dvi valstybės klestėjo toliau.
Tačiau Seleukidai valdė tik rytinę Kilikijos dalį, o vakarinė Kilikija buvo visiškai nekontroliuojama. Ji tapo antikos piratų prieglobsčiu. Maža to,83 m. pr. m. e. į teritoriją įsiveržėArmėnijos valdovasTigranas, kuris 10-čiai metų prijungė Kilikiją prie Didžiosios Armėnijos.Romos imperijai iš pradžių užėmus vakarinę Kilikiją,Pompėjus67 m. pr. m. e. sutramdė piratus, o64 m. pr. m. e. sujungė abi dalis, suformuodamas Kilikijos provinciją.
Islamiškasis, Bizantiškasis ir armėniškasis laikotarpiai
XI a. Bizantijos imperijai nusilpus, armėnai šiose vietose sukilo ir įkūrė savo nepriklausomą valstybęKilikijos Armėniją, valdomą Rubenidų dinastijos. Ši valstybė išsilaikė ikiXIV a.
