Kilautas (ᕿᓚᐅᑦ,qilaut),kilatas (gren.qilaat), arbainuitų būgnelis – mušamasis membranofonas,būgnelis, paplitęs tarpinuitų šiaurinėjeKanadoje irGrenlandijoje.
Būgnelis yra 50-75 cm skersmens. Kilautą sudaro medinis rėmas, ant kurio ištempiamašiaurės elniooda, dėl kurios išgaunamas duslus garsas. Būgnelis turi rankeną, už kurios laikomas grojant. Jis yra mušamas medine arba kauline kūleleqatuk, kuri dažnai paminkštinamaruonio oda.[1]
Priklausomai nuo regiono kilautų dydžiai ir formos skiriasi. Pvz., šiaurinėje Grenlandijoje būgneliai yra mažesni, o rytinėje Grenlandijoje - didesni ir šiek tiek ovalios formos.
| Inuitų būgnelių šokiai ir dainos | |
|---|---|
| Nematerialusis pasaulio paveldas | |
 | |
| Inuitų vaikai šoka su kilautais. 1823 m. | |
| Vieta |  Grenlandija |
| Regionas** | ENA |
| Įrašas | 2021 |
| Nuorodos | |
 | Nuoroda |
 Vikiteka: | KilautasVikiteka |
| *Pavadinimas, koks nurodytas UNESCO sąraše. **Regionas pagal UNESCO skirstymą. | |
Grojimas būgneliu ir šokis su juo (gren.Qilaatersorneq) inuitų kultūroje yra svarbi meno forma, paplitusi nuo Aliaskos iki Grenlandijos. Ši muzika turi sakralinę reikšmę, nes tradiciškai buvo naudojama prišaukti dievų apsaugą prieš medžioklę ar žvejybą. Jais grodavo šamanaiangakoq. Ji taip pat lydėdavo genčių susitikimus ir kitus svarbius įvykius. Mūsų laikais ji turi daugiau pramoginę funkciją.
Seniausi būgnelių fragmentai randami darSakako kultūroje, kuri prasidėjoIII tūkst. pr. m. e.[2] Tai rodo, kad instrumentas buvopaleo-inuitų išradimas. Vėliau jį perėmėDorseto kultūros nešėjai, ir galiausiai inuitų protėviai.[3]
XVIII–XIX a. prasidėjus kolonizacijai, kilautų muzikos tradicija ėmė nykti kartu su inuitų vesternizacija ir įvairiais draudimais. Tačiau ją išlaikė vėliau kolonizuoti regionai, pvz., rytinė ir šiaurinė Grenlandija.[4] Čia prasidėjo kilautų muzikos ir šokio gaivinimas, ir jų gamybos bei grojimo tradicija tęsiama iki šiol.
Būgnelių mene susilieja muzika, šokis ir dainavimas, kurie yra neatskiriami. Kilautais grojama solo, pritariant chorui, arba grupėmis. Šokdamas su kilautu šokėjas yra pasviręs į priekį ir sulenkęs kelius. Dažnai vilkimi tradiciniai rūbai, gyvūnų odos ir kailiai,pirštinės.Aliaskoje paplitęs šokinėjimas ant ištemptos odos, kurią laiko aplinkui stovintys vyrai. Jo metu grojama ir žongliruojama lazdele.[5]
Muziką lydinčios dainos išvysto įvairias temas. Šamanų dainos buvo skiriamos įvairioms progoms. Jos lydi į medžioklę ar žūklę, pažymi metų laikus, saulės sugrįžimą. Yra ir dainos, skirtos pramogai, žaidimams,lopšinės. Dainos dažniausiai susideda iš rišlių sakinių, gali pasakoti ištisas istorijas.[6]
Tarp inuitų buvo paplitusios ir būgnelių dvikovosivinneq, skirtos taikiai išspręsti ginčus. Jų metu oponentai erzindavo vienas kitą būgnelių garsais ir dainavimu. Pralaimėdavo tas, kuris prarasdavo savitvardą, o laimėdavo tas, kuris žiūrovus sugebėdavo sužavėti muzikos menu ir argumentais.[7]
Dėl savo svarbos inuitų kultūroje būgnelių muzika ir šokis Grenlandijoje buvo pripažintas kaip nematerialusis pasaulio paveldas.[8]
Butanas, 2008)
Burundis, 2014)
Saudo Arabija, 2016)
| |||||||||||||||||||||||||||||||||
| |||||||||||||
