Kietosios dalelės (angl.particulate matter, particulates) – mikroskopinės kietos dalelės ir skysčio lašeliai kybantysore. Aerozolio sąvoka reiškiadujų ir jose plūduriuojančių skystų ir kietų dalelių mišinį, bet ne daleles atskirai.
Kietosios dalelės atmosferoje:
Kietosios dalelės skirstomos įpirmines, kurios tiesiogiai išmetamos į orą (dirvožemio, kelių, ventiliacinių sistemų dulkės), irantrines, kurios susidaro atmosferoje iš dujų (sieros dioksido, azoto oksidų,amoniako).
Kietosios dalelės išsiskiria natūraliai išugnikalnių,dykumų,miškų ir žolės gaisrų,augalijos ir jūros purslų. Žmogaus veikla, pvz., iškastinio kuro deginimas vidaus degimo varikliuose[2], kuro deginimas elektrinėse, įvairūs pramonės procesai, generuoja didžiulius kietųjų dalelių kiekius. Anglies deginimas besivystančiose šalyse yra pagrindinis namų šildymo ir energijos tiekimo būdas.Vandenynai yra pagrindinis kietųjų dalelių šaltinis. Iš vandens išsiskiriančios druskų dalelės šiuo metu sudaro didžiąją dalį visų kietųjų daleliųatmosferoje. O dėl žmogaus veiklos išmetamos kietosios dalelės sudaro apie 10 % visų kietųjų dalelių atmosferoje[3].
Nors kietųjų dalelių koncentracija atmosferoje yra maža lyginant su dujų koncentracijomis, šios dalelės lemia daug svarbių atmosferos savybių. Pirma, dalelės didžiąja dalimi lemia optines atmosferos savybes - šviesos sklaidą ir sugertį. Nuo šių savybių priklauso matomumas bei atmosferos energetinis balansas. Antra, smulkios dalelės yra debesų vandens lašelių kondensacijos branduoliai - nesant tokių dalelių debesys susidarytų labai lėtai. Trečia, kietosios dalelės vaidina svarbų vaidmenį atmosferos chemijoje - joje ištirpsta arba ant jų paviršiaus absorbuojasi dujos, o turinčios katalitinių savybių dalelės skatina kai kuriuos svarbius oksidacijos procesus.[4] Stambesnės kietosios dalelės paprastai per kelias valandas nuo patekimo į orą nusėda arba yra kritulių „išplaunamos“ netoli nuo emisijos vietos, tačiau KD2,5 išlieka ore daug ilgesnį laiką ir kartu su oro mase gali nukeliauti labai didelius atstumus.
Kietosios dalelės daro neigiamą poveikį žmonių sveikatai - sukelia kvėpavimo takų ligas, didina riziką susirgti plaučių vėžiu. Tarptautinė vėžio tyrimų agentūra (IARC) ir Pasaulinė sveikatos organizacija (WHO) priskiria kietąsias daleles pirmos grupėskancerogeninėms medžiagoms. Dėl to visame pasaulyje yra ribojamos emisijos iš įvairių taršos šaltinių (motorinių transporto priemonių, pramonės emisijos ir kt.) ir nustatomos ribinės kietųjų dalelių reikšmės. Kietosios dalelės yra pačios pavojingiausios iš visų oro teršalų, kadangi gali prasiskverbti giliai į plaučius ir patekti į kraują, kas gali sukelti DNR mutacijas, miokardo infarktą ir priešlaikinę mirtį. 2013 m. vykdyto ESCAPE projekto metu, kuriame dalyvavo 312 944 žmonės iš 9 Europos šalių, buvo atskleista, kad nėra saugaus užterštumo lygio kietosiomis dalelėmis ir KD10 koncentracijos padidėjimas 10 μg/m³ padidina tikimybę susirgti vėžiu 22 %, o padidėjus KD2,5 – tikimybė susirgti vėžiu padidėjo 36 %.[5] Yra įvertinta, kad tarša kietosiomis dalelėmis sukėlė 22 000-52 000 mirčių per metus JAV (nuo 2000 m.)[6], prisidėjo prie ~432 000 priešlaikinių mirčių Europoje 2012 m.[7] ir prie 3 mln. mirčių pasauliniu mastu 2012 m.[8]
Dėl neigiamos įtakos žmonių sveikatai ir gerovei kietųjų dalelių koncentracija yra ribojama teisės aktų. Oro kokybė reglamentuojama Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės aktų.[9] Teršalų apribojimus visos Europos mastu nustatantys pagrindiniai teisės aktai yra 2008 m. Direktyva dėl aplinkos oro kokybės ir švaresnio oro Europoje (2008/50/EB) ir 1996 m. Pagrindų direktyva dėl aplinkos oro kokybės vertinimo ir valdymo (96/62/EB).[10]
| Koncentracija | Vidurkis | Ribojimas | Ribinės vertės įsigaliojimo data | |
|---|---|---|---|---|
| KD10 | 50 µg/m³ | 24 valandų | Neturi būti viršyta daugiau kaip 35 kartus per kalendorinius metus | 2010 01 01 |
| 20 µg/m³ | 1 kalendoriniai metai | 2010 01 01 | ||
| KD2,5 | 40 µg/m³ | 24 valandų | 2010 01 01 | |
| 20 µg/m³ | 1 kalendoriniai metai | 2010 01 01 |
Esamą kietųjų dalelių ir kitų teršalų koncentraciją Lietuvos miestuose galima patikrinti Aplinkos apsaugos agentūros puslapyjehttp://stoteles.gamta.lt/
