| Persų kanatas | |
|---|---|
| Pasaulio paveldo sąrašas | |
 | |
| Vieta |  Iranas |
| Tipas | Kultūrinis |
| Kriterijus | iii, v |
 Nuoroda | (angl.)(pranc.): 1506 |
| Regionas** | Azija |
| Įrašymo istorija | |
| Įrašas | 2016 (40 sesija) |
| *Pavadinimas, koks nurodytas UNESCO sąraše. **Regionas pagal UNESCO skirstymą. | |
Kiarizas (pers.كاريز =kārīz,uzb.kariz,kaz.кәріз,azer.kəhriz) –Irane ir buvusiojeDidžiojoje Persijoje (Vidurinėje Azijoje,Afganistane,Užkaukazėje) įrengiama požeminė hidrotechninė sistema, skirtagruntinio vandens surinkimui ir tiekimui.
Sudarytas iš požeminių vandens surinkimo galerijų (jų aukštis 1–1,4 m, plotis 0,5–0,6 m, ilgis siekia kelis kilometrus), statmenų vėdinimošulinių ir nuvedamųjų kanalų, kuriais vanduo teka į žemės paviršių arba į surenkamuosius šulinius.[1]
Kiarizų technologija sukurta Persijoje1 tūkstm. pr. m. e. pradžioje ir palaipsniui plito į vakarus ir rytus. Vėliau perimta arabų, ispanų. Teigiama, kad Irane yra ~22 tūkst. kanatų, sudarančių ~170 tūkst. mylių tinklą. Dauguma jų tebėra naudojama – kanatais tiekiama 75 % vandens buitinėms ir drėkinimo reikmėms šalyje.[2]
Terminas kiarizas kilęs iš persų kalbos. Egzistuoja ir kiti alternatyvūs terminai. Terminaskanatas (pers.قنات =Qanāt,tadž.қанот) yra arabiškas jo variantas, kilęs iš arabiško žodžio, reiškiančio kanalą (arab.قناة =Qanāh). Taip pat šis reiškinys rytiniame Irane gali būti įvardijamas kaipkahanas (pers.کهن =Kahan, beludžių:kahn), Maroke - kaipkhettara, arabų šalyse - kaipfaladžas (arab.فلج =falaj, daugiskaita -aflaj), Šiaurės Afrikoje - kaipfogara (foggara).
Kiarizų techhnologijos kai kuriose šalyse UNESCO yra įtrauktos į pasaulio paveldo sąrašą:
