Kenetas I (angl.Kenneth MacAlpin,škot. gėl.Coinneach mac Ailpein,810–858 m.) –Dalriados karalius (841–850 m.),piktų karalius (843–858 m.) ir pirmasis Albos (Škotijos) karalius (843–858 m.), greičiausiaigėlų kilmės.
Jis paveldėjo Dalriados sostą iš savo tėvoAlpino,Alpinų dinastijos įkūrėjo. 843–850 m. Kenetas I užkariavo piktų karalystę ir pradėjo kampaniją,[1] kuria siekė užgrobti visą Škotiją ir asimiliuoti piktus, todėl po mirties buvo pramintasAn Ferbasachu („Užkariautoju“).[2]Forteviotas tapo jo karalystės sostine, jis taip pat kovojo suStratklaido karalystėsbritais ir išSkandinavijos įsiveržusiaisvikingais.[3][4]
Kenetas I tradiciškai laikomas Škotijos, tuo metu vadintos Alba, įkūrėju, nors, kaip ir jo tiesioginiai įpėdiniai, jis turėjo piktų karaliaus titulą. Vienoje kronikoje Kenetas vadinamas pirmuoju Škotijos įstatymų leidėju, tačiau informacijos apie jo priimtus įstatymus nėra.[5]
Pasak Alsterio metraščių, karalius mirė 858 m. Albos karalių kronikoje rašoma, kad jis mirė vasario mėnesį Forteviote dėlauglio. Istorikai mano, kad ši data galėtų būti vasario 13 d. Keneto įpėdiniu tapo jo brolisDonaldas I. Šiuo laikotarpiu susiformavo iki XI a. pradžios Škotiją valdžiusi Alpinų dinastija.[3][6][7]