Movatterモバイル変換


[0]ホーム

URL:


Pereiti prie turinio
VikipedijaLaisvoji enciklopedija
Paieška

Kazys Boruta

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Kazys Boruta
Gimė1905 m. sausio 6 d.
Kūlokai,Liudvinavo valsčius
Mirė1965 m. kovo 9 d.(60 metų)
Vilnius
Palaidotas (-a)SenosioseRasų kapinėse
TėvasKazimieras Boruta
Sutuoktinis (-ė)Ona Kazanskaitė-Borutienė,
Elga Borutienė,
Jadvyga Čiurlionytė
VaikaiEglė Dalia Makariūnienė
Veiklarašytojas, poetas, politinis veikėjas
PartijaLietuvos socialdemokratų partija
VikitekaKazys Boruta

Kazys Boruta (1905 m.sausio 6 d.Kūlokuose,Liudvinavo valsčius1965 m.kovo 9 d.Vilniuje) – Lietuvos rašytojas, poetas, politinis veikėjas.

Biografija

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]

Tarpukaris

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]

I pasaulinio karo metais gyvenoMaskvoje, mokėsi gimnazijoje.1918 m. grįžo į Lietuvą. Mokslą tęsėMarijampolės „Žiburio“ gimnazijoje, nuo1920 m.Marijampolės mokytojų seminarijoje. Čia aktyviai dalyvavoaušrininkų veikloje.1924 m. už dalyvavimąGegužės 1-osios demonstracijose iš seminarijos pašalintas. Egzaminus išlaikė eksternu. 1924–1926 m.Lietuvos universiteto Humanitarinių Mokslų fakultete studijavo lietuvių kalbą, literatūrą ir istoriją.

Gimtinė Kūlokuose[1]

1925 m. gegužės mėn. buvo suimtas už leidinyje „Draugas jauniems“ išspausdintus Gegužės 1-osios šūkius. Už politinę veiklą socialistinio jaunimo ir darbininkų organizacijose, opoziciją valdžiai, buvo priverstas emigruoti į užsienį.

1926 m. vasario mėn. išvyko įAustriją, įstojo įVienos universiteto Filosofijos fakultetą. Studijavo literatūrą, filosofiją ir istoriją.1927 m. vasarą atostogų Lietuvoje metu buvo suimtas ir paleistas su sąlyga, kad išvyks iš Lietuvos. 1927 m. pasitraukė įLatviją, įsijungė į lietuvių socialdemokratų emigrantų veiklą.1928 m.Rygoje išleidoalmanachą „Audra“. 1928 m. ištremtas iš Latvijos.

1928–1930 m.Vienoje tęsė literatūros ir filosofijos studijas. Bendradarbiavo žurnale „Trečias frontas“. 1930 m. persikėlė įBerlyną, kur buvo leidžiamas socialdemokratų emigrantų laikraštis„Kova“.

1931 m. grįžo į Lietuvą.1932 m. redagavo literatūrinįalmanachą „Darbas“. Už nelegalią politinę veiklą1933 m.kovo 28 d. buvo suimtas ir nuteistas 4 metams sunkiųjų darbų kalėjimo. Kalėjo Kauno ir Marijampolės kalėjimuose.1935 m.Lietuvių rašytojų draugijos pastangomis amnestuotas.

1938 m. išrinktas Lietuvos rašytojų draugijos sekretoriumi. Bendradarbiavo laikraščiuose ir žurnaluose „Lietuvos žinios“,„Kultūra“,1940 m. redagavo žurnalą„Dienovidis“.Garliavos apylinkėje,Ražiškių kaime, ant vadinamojo Čigonkalnio, pasistatė namelį ir nuo1939 m. kurį laiką su šeima čia gyveno.[2] Vėliau sodyboje įsikūrė brolio Jono šeima.[3]1993 m. sodyba paskelbta kultūros paveldo objektu.[4]

Sovietmetis

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]

1940 m.liepos 21 d. susirinkusį prosovietinįLiaudies Seimą Kazys Boruta pasveikino eilėmis. Jis ir sukūrė frazę „Parvežti į LietuvąStalino saulę“ (turima omenyje stalininėSSRS konstitucija).[5]

Nuo1941 m. gyveno Vilniuje. DirboMokslų akademijos Literatūros muziejaus vedėju, aktyviai dalyvavo menininkų klubo ir Rašytojų sąjungos veikloje.Karo metais dirboLietuvių literatūros institute, saugojo lituanistikos rankraštinį fondą, išgelbėjo nuo sunaikinimoAdomo Mickevičiaus rankraščius, padėjo gelbėti žydus. Baigiantis karui priverstinai buvo varomas įVokietiją.

Atėjęs aplankyti bičiulio literatoStasio Gorodeckio,1946 m.kovo 17 d. suimtasOnos Lukauskaitės-Poškienės bute NKVD įrengtoje pasaloje. Lietuvių tautinės tarybos, vadovaujamos kpt. Jono Noreikos (gen. Vėtros) byloje, žinomoje kaip Vilniaus inteligentų, 1946 m.spalio 20 d. pagalRTFSR baudžiamojo kodekso 58-12 straipsnį nuteistas 5 metams už tai, kad žinojo apie jos laiškąpopiežiui ir nepranešė (faktiškai už ideologinį pasyvumą). Žmonos (Jadvygos Čiurlionytės) pastangų dėka, kalėjoRasų kalėjime Vilniuje ir nebuvo išsiųstas įSibirą.1946 m. pateikėamnestijos prašymą.1949 m.sausio 25 d. amnestuotas,kovo 17 d. paleistas iš kalėjimo.[6]

Po išlaisvinimo turėjo viešai išpažinti savo tariamas ideologines klaidas. Daugiausia atsidėjo vertimams ir kūrybai. Ilgai negalėjo publikuoti savo kūrybos, net vertimus pasirašinėjo svetimom pavardėm.1965 m. suteiktasLietuvos TSR nusipelniusio kultūros veikėjo vardas.[7]

Žmonos: Ona Kazanskaitė-Borutienė (1905–1941), Elga Borutienė (1917–2006),Jadvyga Čiurlionytė-Abraitienė-Borutienė (1900–1992). K. Boruta palaidotasRasų kapinėse.

Literatūrinė veikla

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]

Eilėraščius pradėjo spausdinti1923 m. Spaudoje pasirašinėjoslapyvardžiais:A. Vandra,Antanas Avižienius,Anupras Paketuris,E. Erika,E. Linonis,El. Vėtra,K. A. Apuokas,K. Aruta,K. Linonis,L. Vailila,Petras Povilionis,V. Vaja,V. Vandra,Vincas Dovinė.

Atminimo įamžinimas

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]
Rašytojo bareljefas Kūlokuose
Kapas Rasų kapinėse

Bibliografija

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]
  • A-lo!: poezija, 1925 m.
  • Dainos apie svyruojančius gluosnius: poezija, 1927 m.
  • Kryžių Lietuva: poezija, 1927 m.
  • Drumstas arimų vėjas: apsakymai, 1928 m.
  • Namas Nr. 13: apysaka, 1928 m.
  • Mediniai stebuklai: romanas, 1938 m.
  • Duona kasdieninė: poezija, 1934 m.
  • Eilės ir poemos: poezija, 1938 m.
  • Kelionės į Šiaurę: apybraižos apie žymius keliautojus, 2 kn. 1930–1939 m.
  • Saulę ant savo pečių parnešti išėjo: apysaka, 1940 m.
  • Baltaragio malūnas: romanas, išleistas 1945 m., 1966 m. inscenizuotasKauno dramos teatre, 1973 m. sukurtas filmas „Velnio nuotaka“, 1979 m. pastatytasViačeslavo Ganelino baletas.
  • Dangus griūva: pasakų rinkinys, 1955 m.
  • Sunkūs paminklai: skulptoriausVinco Grybo beletristinė biografija, 1960 m.
  • Jurgio Paketurio klajonės: humoristinė apysaka 1963 m.
  • Raštai, T. 1–10, 1970–1976 m.

Šaltiniai

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]
  1. „Objekto Nr. 10904 išsamus aprašymas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
  2. Kauno rajono sodybos ir vilos - K. Borutos namasArchyvuota kopija 2018-12-02 išWayback Machine projekto.
  3. Žurnalistikos enciklopedija. – Vilnius: Pradai, 1997. – 70 psl.
  4. „Rašytojo Kazio Borutos namas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
  5. Lietuva 1940–1990: okupuotos Lietuvos istorija. – Vilnius: Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 2007. – 82 psl.
  6. http://www.lsds.lt/lt/pages,id.94Archyvuota kopija 2011-11-17 išWayback Machine projekto.
  7. Vytautas KubiliusKazys Boruta.Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. // psl. - 275-276
  8. „Kazio Borutos kapas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
  9. http://www.post.lt/katalogas/item_details.php3?item_id=908&parent_id=182

Nuorodos

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]

Vikicitatos

Wikiquote logo
Wikiquote logo
PuslapisVikicitatose
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Kazys_Boruta&oldid=7168573"
Kategorijos:
Paslėpta kategorija:

[8]ページ先頭

©2009-2025 Movatter.jp