Kazachstanas (kaz.Қазақстан,rus.Казахстан) arbaKazachija, oficialiaiKazachstano Respublika (kaz.Қазақстан Республикасы,rus.Республика Казахстан) – valstybėVidurinėje Azijoje. Šiaurėje ir vakaruose ribojasi suRusija, rytuose – suKinija, pietryčiuose – suKirgizija, pietuose – suUzbekija, pietvakariuose – suTurkmėnija. Vakaruose Kazachstanas prieina prieKaspijos jūros. Šalies sostinė yraAstana, didžiausias miestas –Almata.
Šalies pavadinimas kilo išpersų kalbos žodžio, kuris reiškia „kazachų žemė“, o kazachų tautos pavadinimas kildinamas iš žodžioqazaq (Ukrainoje ir Rusijoje gyvenantyskazokai taip pat save kildina iš šio žodžio),tiurkų kalba reiškiančio „pabėgęs į laisvę“.[5]
Kazachstano stepės įvairiųklajoklių genčių buvo apgyvendintos nuo seniausių laikų. Tiurkų kalbomis kalbančios gentys dabartinio Kazachstano teritorijoje pirmą kartą susivienijo į bendrą darinį XV a.
Iki XX a. tradiciškai egzistavo trys genčių susivienijimai (džuzai): vyresnysis (pietryčių Kazachstanas), vidurinis (centrinis ir šiaurės Kazachstanas) ir jaunesnysis (rytų Kazachstanas).
XVIII – XIX a. pradžios Kazachstanas prarado savarankiškumą ir atsidūrėRusijos valdžioje.1837–1844 m. įvykoKenesary Kasimovo sukilimas. Nuo1892 m. prasidėjo rusų irukrainiečių kolonistų persikėlimas į Kazachstaną.1920 m. Rusijos TFSR sudėtyje sukurtaKirgizijos ATSR su sostineOrenburge (nuo XIX a. vidurio rusų šaltiniuose vyravo klaidingas tautos pavadinimas „kirgiz-kaizakai“).1925 m. prie jos prijungtos buvusiosTurkestano ATSR Syrdarjos ir Džetysu sritys irKarakalpakijos autonominė sritis (vėliau prijungta prieUzbekistano), o Orenburgo sritis prijungta prie Rusijos. Respublika pervardinta į Kazachijos ATSR, sostinė perkelta įKyzylordą, vėliauAlmatą. Nuo1936 m. Kazachstanas gavo sąjunginės respublikos statusą (Kazachijos TSR).
Kazachstano teritorijoje nuo senų laikų kūrėsi, klestėjo ir nyko daug valstybinių darinių. Dabartinės Kazachstano valstybės pradžia buvo kupina paradoksų. Dešimto dešimtmečio pradžioje kazachų skaičius šalyje sudarė apie 40 proc. Prezidentas Nursultanas Nazarbajevas, įsitvirtinęs valdžioje nuo 1989 m., kai tapo pirmuoju Kazachstano komunistų partijos sekretoriumi, primygtinai siūlė išsaugoti griūvančią Sovietų Sąjungą. Šalies nepriklausomybė buvo paskelbta tik 1991 m. gruodžio 16 d., praėjus 8 dienoms po to, kai Rusija, Baltarusija ir Ukraina konstatavo SSRS iširimą. 1992 m. atlikta apklausa parodė, kad 62 proc. Kazachstano gyventojų mano, jog SSRS žlugimas buvo didelė nesėkmė.
2022 m. sausį visoje šalyje prasidėjo masiniai neramumai dėl stipriai pabrangusių dujų.Sausio 6 d. duomenimis, per kelias dienas visoje šalyje buvo sužeista daugiau nei 1000 žmonių, o šalies prezidentas nušalino vyriausybę. Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, per šiuos neramumus žuvo mažiausiai aštuoni žmonės, taip pat buvo sužeista 317 policininkų ir Nacionalinės gvardijos karių.[6] Per šiuos neramumus ikisausio 10 d. 164 žmonės žuvo, beveik 8000 buvo suimti.[7] Šalies prezidentas šiuos įvykius pavadino mėginimu nuversti valdžią.[8]
Kazachstanas –prezidentinė respublika, vadovaujama visuotiniuose rinkimuose penkeriems metams renkamo prezidento. Šias pareigas 1990–2019 m. ėjoNursultanas Nazarbajevas, kuriam, kaip pirmajam Kazachstano prezidentui, pagal Konstitucijoje padarytą išimtį nebuvo taikomas kadencijų skaičiaus apribojimas. Prezidento rankose sutelktos palyginti didelės galios, jis skiria ministrą pirmininką, galivetuoti priimtus įstatymus.
Vykdomoji valdžia priklauso vyriausybei, kuriai vadovauja ministras pirmininkas. Įstatymų leidžiamosios valdžios organas yra dviejų rūmųparlamentas. Žemieji rūmai turi 77 narius, Aukštieji – 47. Kadencija trunka atitinkamai penkerius ir šešerius metus.[9]
Pagal 2011 m. Demokratijos indeksą, Kazachstanas priskiriamas prieautoritarinių režimų.[10]
Pastabos: Skliaustuose nurodytas srities centro pavadinimas, jei sritis nepavadinta tuo pačiu vardu; nuo1995 m.Baikonyras ir 6000 km² aplink jį sukosmodromo statiniais išnuomotiRusija iki 20 metų. Neseniai nuoma pratęsta iki2050 m.
Kiekvienam administraciniam vienetui vadovaujaakimas, skiriamas prezidento. Miestų merus (akimus) skiria sričių akimai.
Kazachstanas yra pačiameEurazijos viduryje ir tęsiasi nuoVolgos lygumos vakaruose ikiAltajaus rytuose, nuoVakarų Sibiro lygumos šiaurėje ikiTian Šanio pietuose. Tai yra didžiausia pasaulyje valstybė, kuri neturi priėjimo prie atviros jūros.
Šalies paviršius labai kontrastingas. Visą šiaurės rytinę šalies pusę užimaKazachstano kalvynas, iškylantis iki 1566 m. Šiaurėje teritorija leidžiasi į Vakarų Sibiro lygumą. Centre šalį kertaTurano žemuma irTurgajaus lovys. Šiaurės vakaruose yra pietinėsUralo priekalnės –Mugodžarai (iki 657 m aukščio), oMangyšlako pusiasalyje –Ustiurto plynaukštė. Pačiuose vakaruose, aplink Kaspijos jūrą driekiasiPakaspijo žemuma, kurioje yra viena žemiausių sausumos vietų pasaulyje –Karagijės įduba (-132 m). Kalnai iškilę Kazachstano pietrytiniuose ir rytiniuose pakraščiuose: Altajus,Saūras,Tarbagatajus,Džiungarijos Alatau bei šiaurinės Tian Šanio pašlaitės. Šiuose kalnuose, Kirgizijos pasienyje, yra aukščiausia Kazachstano vieta –Chan Tengri kalnas (7010 m).
Tankiausias upių tinklas yra Kazachstano šiaurėje, kur prasidedaArkties vandenyno baseino upės –Irtyšius,Tobolas,Išimas. Likusioje šalies dalyje upių tinklas retas, daug upių sausrų metu išdžiūsta, per liūtis keičia vagą, neturi žiočių. Vakarinė Kazachstano pusė priklauso Kaspijos baseinui (Uralas,Emba), pietinė – Aralo baseinui (Syrdarja). Daug kitų upių įteka į seklias druskingas įdubas (nenuotakus baseinas) ar pranyksta dykynėse (Ču,Ilis,Sarysu,Turgajus ir kt.). Kazachstano teritorijoje gausu ežerų (> 48 tūkst.). Dauguma jų yra druskingi, laikinai išdžiūstantys,senvaginiai. Vakaruose telkšo didžiausias pasaulio ežeras –Kaspijos jūra. Taip pat kiti dideli ežerai yraAralo jūra (nunykęs),Balchašas,Alakolis,Tengizas,Zaisanas ir kt. Drėkinimo reikmėms sudaryta nemažai tvenkinių (Buchtarmos,Šardaros,Kapšagajaus ir kt.) bei drėkinimo kanalų (Irtyšiaus-Karagandos). Kalnuose plyti daugiau kaip 2 700 ledynų.
Kazachstano klimatas ryškiaižemyninis, kontrastingas. Šalis patenka į keletąklimato zonų: šaltų žiemų vidutinių platumų, pusdykumių ir dykumų. Sausio mėnesio vidutinė temperatūra svyruoja nuo -18 °C šiaurėje iki -3 °C pietuose, liepą būna apie +19 °C šiaurėje ir +28–30 °C pietuose. Šiaurėje per metus iškrenta iki 300 mm kritulių, centrinėse srityse, dykumose – mažiau 100 mm, kalnų šlaituose – iki 1600 mm.[11]
Kazachstanas turi didžiulius akmens anglies bei geležies rūdos išteklius, taip pat didžiausią pasaulyje chromo kasyklą.2002 m. buvo išgauta 360 mln. barelių naftos, iš viso už 7 mlrd. eurų.
Taip pat valstybės gelmėse yra aukso, vario, cinko, švino, mangano, chromo bei urano. Kasyba yra pagrindinė Kazachstano ūkio šaka. Nuo1999 m.BVP kasmet augo apie 9,3 proc.
Šalies ekonominį augimą iš esmės lėmė naftos ir dujų eksporto apimties didėjimas bei aukštos pasaulinės naftos kainos. Naftos doleriais besimaitinančio Kazachstano strateginę, ekonominę ir politinę svarbą regione suvokia tiek kaimynės Rusija ir Kinija, tiek Europa ir JAV, siekiančios su šia šalimi glaudesnės partnerystės.
Kazachstano eksportuojama produkcija – mineralai, geležis, plienas, nafta. Importuojama produkcija – mašinos, transporto įranga, instrumentai, aparatai. Pagrindinės eksporto kryptys yra Rusija, Italija, Prancūzija, Šveicarija, Kinija, Nyderlandai. Importo – Rusija, Kinija, JAV, Ukraina, Vokietija.
Kazachstano gyventojų skaičiaus kitimas nuo nepriklausomybės paskelbimo 1991 m. iki 2003 m. Pasak2009 m. apskaičiavimų, šiuo metu, nepaisant gan didelės emigracijos, Kazachstano gyventojų skaičius didėja.[13]
Pasak 2016 m. apskaičiavimų,kazachai sudaro 66,5 %,rusai – 20,6 %,uzbekai – 3,1 %,ukrainiečiai – 1,6 %,uigūrai – 1,5 %,totoriai – 1,1 %,vokiečiai – 1,0 %.[14] Tokia mišri sudėtis yra iš dalies dėlketvirtame-šeštame XX amžiaus dešimtmečiuose vykdytųStalino trėmimų, kai į darbo stovyklas Kazachstane buvo atvežami tiek rusai (dažniausiai apkaltinti buvimu valdžios opozicijoje), tiek tautinės mažumos (ypačvokiečiai,lenkai,ukrainiečiai,čečėnai irkurdai). Taip pat gan didelis skaičius rusų imigravo į KazachstanąChruščiovo eros metu.[15] Iki1991 m. šalyje buvo maždaug 1 milijonas vokiečių, bet daugelis jų po Sovietų Sąjungos žlugimo emigravo įVokietiją.[16] Panašiai didžioji dalis mažesnio Kazachstanograikų populiacijos emigravo įGraikiją.
Šalis turi dvi oficialias kalbas:kazachų irrusų. Rusiškai moka 95 % Kazachstano populiacijos, ji yra kasdieninių reikalų bei skirtingų šalies tautų tarpusavio bendravimo kalba. Kazachiškai moka 64,4 % šalies gyventojų.[13][17]
.svg)
.jpg)
