Movatterモバイル変換


[0]ホーム

URL:


Pereiti prie turinio
VikipedijaLaisvoji enciklopedija
Paieška

Kavarskas

Koordinatės:55°26′02″š. pl.24°55′41″r. ilg. / 55.434°š. pl. 24.928°r. ilg. /55.434; 24.928 (Kavarskas)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Kavarskas
      
Kavarsko centras
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)
ValstybėLietuvos vėliava Lietuva
ApskritisUtenos apskritisUtenos apskritis
SavivaldybėAnykščių rajono savivaldybėAnykščių rajono savivaldybė
Gyventojų(2023)485
Pašto kodasLT-29021
VikitekaKavarskas
Vietovardžio kirčiavimas
(1kirčiuotė)[1]
Vardininkas:Kavárskas
Kilmininkas:Kavársko
Naudininkas:Kavárskui
Galininkas:Kavárską
Įnagininkas:Kavársku
Vietininkas:Kavárske

lenk.Kowarsk,rus.Коварскъ[2]

Kavarskas – miestasAnykščių rajono savivaldybėje, 15 km į pietvakarius nuoAnykščių, prie kelio 120 RadiškisAnykščiaiRokiškis , dešiniajameŠventosios krante.Seniūnijos centras, dvi seniūnaitijos (Kavarsko centro ir Kavarsko-Paryžiaus). StoviKavarsko Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia, pastatyta1887 m., veikiaKavarsko vidurinė mokykla, yra paštas, biblioteka. Gelžbetoninis kryžius – aukščiausias Lietuvoje (20 m), pastatytas1936 m. Kavarsko pakraštyje, prie kelio įUkmergę.

Kavarsko užtvanka

Etimologija

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]
1930 m. pašto ženklas, antspauduotas Kovarsko pašto antspaudu

Kavarsko pavadinimas kilęs nuoStanislovo Kovarskio (Stanisław Kowarski), kuriam priklausėMažųjų Pienionių dvaras, pavardės (dvarininkinis vietovardis).[3] Nors Lietuvoje ir negausu vietovardžių, kurie remiasi pavardės vienaskaita, tačiau tokių pasitaiko (Sudargas,Musteika, galbūtBirštonas). Iki XX a. vidurio miestas buvo žinomas kaipKovarskas[4], apie1960 m. imtas vadintiKavarsku.

Geografija

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]

Kavarskas išsidėstęsKavarsko kalvagūbryje,altitudė 90–105 m virš jūros lygio, įsikūręs abipusŠventosios intakoPienios, Šventosios upės baseine. Šiauriniame miesto pakraštyje2002 m. pastatyta 1,5 MW galiosKavarsko hidroelektrinė (užtvanka ir sudarytasKavarsko tvenkinys). Siurblinė iki privatizacijos perpumpuodavo iki 4,5 m³/s vandens iš Šventosios į1963 m. iškastąŠventosios-Nevėžio kanalą linkTraupio, kuris jungia Šventąją suNevėžiu[5]. Šiuo metu kanalas apleistas. Šventosios krantus sujungiaKavarsko tiltas (kelyje įKurklius).

Kavarsko apylinkėse į Šventąją įtekaSusiena,Šunykšta,Pienia,Tetervė,Judinys. Taip pat Kavarsko apylinkėse tekaDagia,Nevėža,Brėškinys,Armukšna,Duobelė. YraBudrių irLaviškio ežerai, plyti daug miškų – Balagano, Janušavos, Daunoriškių, Dievulio, Pamūšio, Tumėjos, Žvirblėnų,Šovenių raistas ir kt. Miesto įžymybė –Kavarsko tufų šaltiniai (arba Kregūdės šaltiniai). Gretagaisrinės bokšto nuo miestelio atsiveria platus vaizdas į Šventosios slėnį.

Prie miesto yraKavarsko kaimas.

Istorija

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]

Dabartinio Kavarsko vietojeXV a. buvoMažųjų Pienionių dvaras. Manoma, kad1463 m. pastatyta bažnyčia.XV a. pabaigoje LdkAleksandras Mažųjų Pienionių dvarą perleido karaliaus iždininkuiStanislovui Kovarskiui. Šiam mirus ir nepalikus įpėdinių, dvaras atiteko jo broliui Andriui Kovarskiui,Vilniaus katedros kanauninkui. Nuo jų pavardės ir pradėta Mažųjų Pienionių dvarą vadinti Kavarsku.

Rašytiniuose šaltiniuose1538 m. minimas Kavarsko miestelis, įsteigta bažnyčia.1551 m. vadinamas miestu. XVI a. Kavarskas ir jo apylinkės priklausė dvarininkamsAstikams, vėliauOginskiams,Tiškevičiams,Siesickiams. Nuo1797 m. veikė parapinė,1865 m. įsteigta valdinė pradžios mokykla.1842 m. Kavarskas degė. XIX a. Kavarskas – miestelis ir dvaras, Vilkmergės apskrities Kavarsko valsčiaus centras.[6]

Draudžiamąją lietuvišką spaudą apylinkėse platino I. Varnaitė ir kiti.1905 m. išvaikyta carinė valsčiaus valdyba.1914 m. pastatyta lentpjūvė, veikė malūnas. PerPirmąjį pasaulinį karą1915 m. miestelis buvo sudegintas ir sugriautas.1937 m. įsteigta pradžios mokykla,19441947 m. progimnazija, nuo1947 m.Kavarsko vidurinė mokykla.1937 m. įsteigta biblioteka[7] IkiAntrojo pasaulinio karo veikėKavarsko sinagoga.

1941 m. ir19481949 m.TSRS okupacinė valdžia ištrėmė 11 Kavarsko gyventojų. Per karą1944 m. sudegė miestelio centras, susprogdintastiltas, malūnas. Po karo apylinkėse veikėDidžiosios kovos apygardos, "B" partizanų rinktinės, Butageidžio partizanų kuopos ir Algimanto apygardos, Šarūno partizanų rinktinės Lietuvos partizanai.19441953 m. čia buvoNKVD-MGB ir stribų būstinė, čia kankinti ir nužudyti partizanai buvo užkasami Šventosios pakrantėje; kapavietė rasta1988 m.,2000 m. pastatyti atminimo kryžiai.[8]

Sovietmečiu buvokolūkio centrinė gyvenvietė.1956 m.gruodžio 28 d. Kavarskas gavo miesto teises.2002 m. užtvanka išnuomota ir čia įrengta mažoji 1 MW galiosKavarsko hidroelektrinė.2005 m. patvirtintasKavarsko herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
18611947 m.Kavarsko valsčiaus centrasUkmergės apskritis
19471950 m.Anykščių apskritis
19501953 m.Kavarsko apylinkės centrasKavarsko rajono centrasVilniaus sritis
19531956 m.
19561962 m.rajoninio pavaldumo miestas
19621971 m.Anykščių rajonas
19711995 m.rajoninio pavaldumo miestas,Kavarsko apylinkės centras
1995Kavarsko seniūnijos centrasAnykščių rajono savivaldybėUtenos apskritis


Architektūra

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]

Miestas stačiakampio plano. Istorizmo krypties pseudobazilikinėjeŠv. Jono Krikštytojo bažnyčioje, statytoje18571887 m., yra:

  • 3 žalvariniai varpai (1769 m.,1883 m.,1889 m.),
  • vargonai (1925 m., meistras čekas J. Tučekas),
  • 3 mediniai krucifiksai (visiXX a. pr.),
  • dvi ąžuolinės klausyklos (abiXX a. 3-asis dešimtmetis).

Bažnyčios šventoriuje yrakoplytėlė suXIX a. pabaigos kryžiumi,stogastulpis (1929 m.). Prie jos trykšta Šv. Jono Krikštytojo šaltinis, papuoštaskoplytstulpiu (architektas V. Kavaliauskas).Kavarsko kapinėse stovi liaudiškos architektūros ir klasicizmo formųkapinių koplyčia (XIX a. 1-oji pusė), kapinių vartų 3 kryžiai (XIX a. pabaiga). Kryžius pokariu Kavarsko, Kurklių ir Vidiškių apylinkėse žuvusių partizanų atminimui, pašventintas1996 m. Taip pat yra žydų senovinės kapinės.[9]

Kavarsko kryžius

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]
Aukščiausias gelžbetoninis kryžius Lietuvoje

Miestelio pakraštyje, prie kelio įUkmergę stovi aukščiausias Lietuvoje gelžbetoninis kryžius (20 m), pastatytas1936 m.[10] Tarpukario Lietuvojegelžbetonis buvo viena iš moderniausių statybos technologijų. Statydamas tokio aukščio kryžių, Kavarsko mecenatasPranas Kalibatas akivaizdžiai siekė padaryti įspūdį bei tuo pat metu sukurti modernaus miestelio ženklą.

Panašaus aukščio yra 1990 m. pastatytas Tautos prisikėlimo kryžiusKaltinėnuose (Šilalės rajone).

Gyventojai

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]
Demografinė raida tarp1865 m. ir2021 m.
1865 m.*[2]1880 m.[11]1897 m.sur.1902 m.[12]1923 m.sur.[13]1959 m.sur.[14]1970 m.sur.[15]
5721 4101 5461 7491 0411 2871 191
1974 m.[16]1976 m.[17]1979 m.sur.[18]1989 m.sur.[19]2001 m.sur.[20]2011 m.sur.[21]2021 m.sur.[22]
1 1001 1001 113972809666503
  • * pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.
Demografinės raidos histograma

Tautinė sudėtis

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]

2011 m. gyveno 666 žmonės:[23]

  • Lietuviai – 97,15 % (647);
  • Rusai – 1,5 % (10);
  • Kiti – 1,35 % (9).

2001 m. gyveno 809 žmonės:[24]

  • Lietuviai – 95,43 % (772);
  • Rusai – 3,21 % (26);
  • Kiti – 1,36 % (11).

Žymūs žmonės

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]

Galerija

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]
  • Kavarsko Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia
    Kavarsko Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia
  • Centrinė dalis šalia bažnyčios
    Centrinė dalis šalia bažnyčios
  • Kavarsko aikštė
    Kavarsko aikštė
  • Kavarsko užtvanka su elektrine
    Kavarsko užtvanka su elektrine
  • Kavarsko tvenkinys
    Kavarsko tvenkinys
  • Užtvanka
    Užtvanka
  • Trys kryžiai šalia miestelio
    Trys kryžiai šalia miestelio
  • Akmenų grindinys įvažiuojant į Kavarską
    Akmenų grindinys įvažiuojant į Kavarską

Šaltiniai

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]
  1. Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė.Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002.ISBN 5-420-01497-1. //(internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis].ISBN 978-9955-704-23-2.
  2. 2,02,1Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 2 (Дабанъ — Кяхтинское Градоначальство). СПб, 1865, 648 psl.
  3. Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. // psl. 87
  4. http://lithuanianphilately.com/postal-history/kovarskas.htmlArchyvuota kopija 2011-06-15 išWayback Machine projekto.
  5. Upės. Enciklopedija „Lietuva“, I t. // Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008, 81 psl.
  6. Kowarsk.Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XV, cz. 2 (Januszpol — Żyżkowo; Aleksin — Wola Justowska). Warszawa, 1902, 144 psl. (lenk.)
  7. Kavarsko biblioteka
  8. Kazys MisiusKavarskas.Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 639 psl.
  9. Algimantas MiškinisKavarskas.Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 639 psl.
  10. Kavarsko gelžbetoninis kryžiusArchyvuota kopija 2021-01-26 išWayback Machine projekto.architektūros objektai
  11. Kowarsk.Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XV, cz. 2 (Januszpol — Żyżkowo; Aleksin — Wola Justowska). Warszawa, 1902, 144 psl. (lenk.)
  12. Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
  13. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  14. KavarskasMažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 103 psl.
  15. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
  16. KavarskasLietuviškoji tarybinė enciklopedija, V t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1979. T.V: Janenka-Kombatantai, 400 psl.
  17. Kazys Misius, Algimantas Miškinis. Kavarskas.Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. // psl. 271-272
  18. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
  19. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
  20. Utenos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
  21. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
  22. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
  23. 2011 m. surašymo duomenysArchyvuota kopija 2021-10-28 išWayback Machine projekto.
  24. 2001 m. surašymo duomenysArchyvuota kopija 2016-03-06 išWayback Machine projekto.
  25. https://www.anykstenai.lt/asmenys/asm.php?id=2533
Vikiteka: Kavarskas – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Nuorodos

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]
Ž  A  R
Svarbiausios gyvenvietėsAnykščių rajono savivaldybėje
Miestai
Miesteliai
Seniūnijų centrai
Herbinės gyvenvietės
·Andrioniškis (2011)·Anykščiai (1992)·Debeikiai (2002)·Kavarskas (2005)·Kurkliai (2014)·Skiemonys (2011)·Svėdasai (2002)·Traupis (2008)·Troškūnai (2003)·Viešintos (2006)
Anykščių miesto dalys
Ž  A  R
Lietuvos miestai
Apskričių centraiLietuva
Savivaldybių centrai
Kiti miestai
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Kavarskas&oldid=7523552"
Kategorija:
Paslėptos kategorijos:

[8]ページ先頭

©2009-2025 Movatter.jp