| Kavarskas | ||
|---|---|---|
 | ||
 | ||
| Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3) | ||
| Valstybė |  Lietuva | |
| Apskritis |  Utenos apskritis | |
| Savivaldybė |  Anykščių rajono savivaldybė | |
| Gyventojų(2023) | 485 | |
| Pašto kodas | LT-29021 | |
 Vikiteka | Kavarskas | |
Kavarskas – miestasAnykščių rajono savivaldybėje, 15 km į pietvakarius nuoAnykščių, prie kelio 120 Radiškis–Anykščiai–Rokiškis , dešiniajameŠventosios krante.Seniūnijos centras, dvi seniūnaitijos (Kavarsko centro ir Kavarsko-Paryžiaus). StoviKavarsko Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia, pastatyta1887 m., veikiaKavarsko vidurinė mokykla, yra paštas, biblioteka. Gelžbetoninis kryžius – aukščiausias Lietuvoje (20 m), pastatytas1936 m. Kavarsko pakraštyje, prie kelio įUkmergę.
Kavarsko pavadinimas kilęs nuoStanislovo Kovarskio (Stanisław Kowarski), kuriam priklausėMažųjų Pienionių dvaras, pavardės (dvarininkinis vietovardis).[3] Nors Lietuvoje ir negausu vietovardžių, kurie remiasi pavardės vienaskaita, tačiau tokių pasitaiko (Sudargas,Musteika, galbūtBirštonas). Iki XX a. vidurio miestas buvo žinomas kaipKovarskas[4], apie1960 m. imtas vadintiKavarsku.
Kavarskas išsidėstęsKavarsko kalvagūbryje,altitudė 90–105 m virš jūros lygio, įsikūręs abipusŠventosios intakoPienios, Šventosios upės baseine. Šiauriniame miesto pakraštyje2002 m. pastatyta 1,5 MW galiosKavarsko hidroelektrinė (užtvanka ir sudarytasKavarsko tvenkinys). Siurblinė iki privatizacijos perpumpuodavo iki 4,5 m³/s vandens iš Šventosios į1963 m. iškastąŠventosios-Nevėžio kanalą linkTraupio, kuris jungia Šventąją suNevėžiu[5]. Šiuo metu kanalas apleistas. Šventosios krantus sujungiaKavarsko tiltas (kelyje įKurklius).
Kavarsko apylinkėse į Šventąją įtekaSusiena,Šunykšta,Pienia,Tetervė,Judinys. Taip pat Kavarsko apylinkėse tekaDagia,Nevėža,Brėškinys,Armukšna,Duobelė. YraBudrių irLaviškio ežerai, plyti daug miškų – Balagano, Janušavos, Daunoriškių, Dievulio, Pamūšio, Tumėjos, Žvirblėnų,Šovenių raistas ir kt. Miesto įžymybė –Kavarsko tufų šaltiniai (arba Kregūdės šaltiniai). Gretagaisrinės bokšto nuo miestelio atsiveria platus vaizdas į Šventosios slėnį.
Prie miesto yraKavarsko kaimas.
Dabartinio Kavarsko vietojeXV a. buvoMažųjų Pienionių dvaras. Manoma, kad1463 m. pastatyta bažnyčia.XV a. pabaigoje LdkAleksandras Mažųjų Pienionių dvarą perleido karaliaus iždininkuiStanislovui Kovarskiui. Šiam mirus ir nepalikus įpėdinių, dvaras atiteko jo broliui Andriui Kovarskiui,Vilniaus katedros kanauninkui. Nuo jų pavardės ir pradėta Mažųjų Pienionių dvarą vadinti Kavarsku.
Rašytiniuose šaltiniuose1538 m. minimas Kavarsko miestelis, įsteigta bažnyčia.1551 m. vadinamas miestu. XVI a. Kavarskas ir jo apylinkės priklausė dvarininkamsAstikams, vėliauOginskiams,Tiškevičiams,Siesickiams. Nuo1797 m. veikė parapinė,1865 m. įsteigta valdinė pradžios mokykla.1842 m. Kavarskas degė. XIX a. Kavarskas – miestelis ir dvaras, Vilkmergės apskrities Kavarsko valsčiaus centras.[6]
Draudžiamąją lietuvišką spaudą apylinkėse platino I. Varnaitė ir kiti.1905 m. išvaikyta carinė valsčiaus valdyba.1914 m. pastatyta lentpjūvė, veikė malūnas. PerPirmąjį pasaulinį karą1915 m. miestelis buvo sudegintas ir sugriautas.1937 m. įsteigta pradžios mokykla,1944–1947 m. progimnazija, nuo1947 m.Kavarsko vidurinė mokykla.1937 m. įsteigta biblioteka[7] IkiAntrojo pasaulinio karo veikėKavarsko sinagoga.
1941 m. ir1948–1949 m.TSRS okupacinė valdžia ištrėmė 11 Kavarsko gyventojų. Per karą1944 m. sudegė miestelio centras, susprogdintastiltas, malūnas. Po karo apylinkėse veikėDidžiosios kovos apygardos, "B" partizanų rinktinės, Butageidžio partizanų kuopos ir Algimanto apygardos, Šarūno partizanų rinktinės Lietuvos partizanai.1944–1953 m. čia buvoNKVD-MGB ir stribų būstinė, čia kankinti ir nužudyti partizanai buvo užkasami Šventosios pakrantėje; kapavietė rasta1988 m.,2000 m. pastatyti atminimo kryžiai.[8]
Sovietmečiu buvokolūkio centrinė gyvenvietė.1956 m.gruodžio 28 d. Kavarskas gavo miesto teises.2002 m. užtvanka išnuomota ir čia įrengta mažoji 1 MW galiosKavarsko hidroelektrinė.2005 m. patvirtintasKavarsko herbas.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | |||
|---|---|---|---|
| 1861–1947 m. | Kavarsko valsčiaus centras | Ukmergės apskritis | |
| 1947–1950 m. | Anykščių apskritis | ||
| 1950–1953 m. | Kavarsko apylinkės centras | Kavarsko rajono centras | Vilniaus sritis |
| 1953–1956 m. | |||
| 1956–1962 m. | rajoninio pavaldumo miestas | ||
| 1962–1971 m. | Anykščių rajonas | ||
| 1971–1995 m. | rajoninio pavaldumo miestas,Kavarsko apylinkės centras | ||
| 1995– | Kavarsko seniūnijos centras | Anykščių rajono savivaldybė | Utenos apskritis |
Miestas stačiakampio plano. Istorizmo krypties pseudobazilikinėjeŠv. Jono Krikštytojo bažnyčioje, statytoje1857–1887 m., yra:
Bažnyčios šventoriuje yrakoplytėlė suXIX a. pabaigos kryžiumi,stogastulpis (1929 m.). Prie jos trykšta Šv. Jono Krikštytojo šaltinis, papuoštaskoplytstulpiu (architektas V. Kavaliauskas).Kavarsko kapinėse stovi liaudiškos architektūros ir klasicizmo formųkapinių koplyčia (XIX a. 1-oji pusė), kapinių vartų 3 kryžiai (XIX a. pabaiga). Kryžius pokariu Kavarsko, Kurklių ir Vidiškių apylinkėse žuvusių partizanų atminimui, pašventintas1996 m. Taip pat yra žydų senovinės kapinės.[9]
Miestelio pakraštyje, prie kelio įUkmergę stovi aukščiausias Lietuvoje gelžbetoninis kryžius (20 m), pastatytas1936 m.[10] Tarpukario Lietuvojegelžbetonis buvo viena iš moderniausių statybos technologijų. Statydamas tokio aukščio kryžių, Kavarsko mecenatasPranas Kalibatas akivaizdžiai siekė padaryti įspūdį bei tuo pat metu sukurti modernaus miestelio ženklą.
Panašaus aukščio yra 1990 m. pastatytas Tautos prisikėlimo kryžiusKaltinėnuose (Šilalės rajone).
 | ||||||||
| 1865 m.*[2] | 1880 m.[11] | 1897 m.sur. | 1902 m.[12] | 1923 m.sur.[13] | 1959 m.sur.[14] | 1970 m.sur.[15] | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 572 | 1 410 | 1 546 | 1 749 | 1 041 | 1 287 | 1 191 | ||
| 1974 m.[16] | 1976 m.[17] | 1979 m.sur.[18] | 1989 m.sur.[19] | 2001 m.sur.[20] | 2011 m.sur.[21] | 2021 m.sur.[22] | ||
| 1 100 | 1 100 | 1 113 | 972 | 809 | 666 | 503 | ||
| ||||||||
| ||||||||
 | Vikiteka: Kavarskas – vaizdinė ir garsinė medžiaga |
| |||||||||||||||||
