Kaunas buvo vienas dažniausiai minimų miestų vokiečių ordinų kronikose (Kauen, Cawen, Kauwenpille ir kt.), dažnai minimas irRusijos kronikose.
Šiuo metu vyrauja kalbininkų nuomonė, kad Kaunas yraasmenvardinis vietovardis, kilęs iš asmenvardžioKaunas; tokia pavardė ir dabar pasitaiko keturkampyjeJurbarkas–Jonava–Alytus–Vilkaviškis, į kurį patenka ir Kaunas. Šią versiją dar1925 m. pateikė šveicarų kalbininkasAlfredas Senas (1899–1978), jai pritarėPranas Skardžius irPetras Jonikas.[3] Kas buvo tas Kaunas – nežinoma, svarstoma, kad veikiausiai tai galėjęs būti pilies valdovas. Tokią prielaidą leidžia daryti ir dabartinis pilies pavadinimas: net kauniečiai ją dažniau vadinaKauno pilimi, o ne tiesiogpilimi, nors kitos pilies Kaune ir nėra. Pats asmenvardisKaunas kildinamas iš būdvardžiokaunus – „kuris mėgsta muštis, kautis“. Jei taip, tai hipotetinis pilies valdovasKaunas turėjęs būti arba „karštakošis“, arba „geras kovų meistras, gerai įvaldęs tuometinius ginklus“.
Kiek vėliau už A. Seną vokiečių kalbininkas G. Študerus iškėlė hipotezę, kad Kauno pirminė reikšmė galėjusi būti „gilus, žemas, slėnyje esąs“. Jo nuomone, šakniskaun- kilusi išindoeuropiečių šaknies*kau-,*keu- „lenkti(s), linkti“; iš čia išsirutuliojo ir reikšmė „žemas“ bei su ja susijusios kitos reikšmės, plg. gotųhauns „žemas“, vokiečiųHohn „pajuoka“, latviųkauns „gėda“. Vadinasi, šiuo atvejuKaunas kildinamas iš spėjamai buvusio, bet išnykusio būdvardžiokaunas arkaunus „žemas“.[4] Atvejų, kai vietovardis užkonservuoja anksčiau turėtus, bet jau nebevartojamus žodžius ar jų dalis, yra ne vienas, plg.Simnas (iš spėjamai išnykusio tokio paties ežeravardžio ar asmenvardžio),Stabingis (iš jotvingių ir prūsų kalbų žodžiostabis „akmuo“),Kirsna (iš jotvingių ir prūsų kalbų žodžiokirsnan „juodas“),Palanga, Kretinga (su kuršiškomis priesagomis-ang-, -ing-) ir kt.
Liaudies etimologija Kauno pavadinimą sieja su veiksmažodžiokautis esamojo laiko trečiojo asmens forma „kaunas(i)“. Kad kautynės gali duoti vardą jų vietai, rodoPabaisko (į pietus nuo Ukmergės) pavyzdys, kur1435 m. vykoŠvitrigailos ir jo sąjungininkų mūšis su jo priešininkoŽygimanto pajėgomis. Bėda tik ta, jog intensyvūs mūšiai su kryžiuočiais ties Kaunu prasidėjo nuo XIV a. vidurio, o pats vardas yra senesnis.
Kauno vardas turi ir legendinius kilmės aiškinimus. Legendoje apiePalemoną (Bychovco kronika, XVI a.) Kauno vardas kildinamas iš Palemono viduriniojo sūnausKuno vardo: esą šis atsikėlęs prieNevėžio žiočių ir įkūręs miestą, kurį pavadinęs savo vardu.[5] Kita legenda pasakoja, kad Kaunu buvo pavadintas deivės Aleksotos ir medžioklio Dangeručio sūnus.[6] IstorikasTeodoras Narbutas XIX a. yra užrašęs legendą, jog lietuviai garbinę dievaitį Kaunį, primenantį graikųApoloną. Didžiulė Kaunio statula esą stovėjusi Nemuno pakrantėje ties dabartiniuKauno senamiesčiu; Kaunį savo globėju laikęsielininkai, todėl audros metu šiam dievaičiui degindavę auką – augalų ūglių, šaknų, porą avinų.
Kaunas iškilęs apie 70–80 m viršjūros lygio. Aukščiausias miesto taškas yraIX forte (100,1 m), žemiausias –Nemuno vagoje tiesLampėdžiais. Miesto centrinė dalis yra tarp Nemuno ir Neries upių, žemumoje, 30–35 m aukštyje virš jūros lygio, apsupta trijų – Žaliakalnio, Aleksoto ir Šilainiųkalvų. Miesto centrą supančiuose šlaituose pastatyta dešimtys laiptų, kurie būtini dėl vietosreljefo ypatybių.[7] Vieni žinomiausių –Stasio Kudoko projektuotiKauko laiptai.
Miesto klimatas žemyninis, šalčiausias –sausio, šilčiausias –liepos mėnuo. Per metus iškrenta apie 630 milimetrųkritulių. Vyrauja pietvakarių kryptiesvėjai. Mieste yra daug saugomų teritorijų,draustinių, kuriuose aptinkami įLietuvos raudonąją knygą įrašyti gyvūnai. Gražiausi mieste parkai – Ąžuolynas,Pažaislio irPanemunės šilai.
Pagrindiniai Kaune aplinkos teršėjai yra transportas, pramonės ir energetikos įmonės. Geriamajam vandeniui paruošti naudojamas gruntinis ir paviršinis vanduo, išgaunamas keturiose miesto vandenvietėse.
Seniausioji Kauno miesto dalis –Kauno senamiestis, kuriame susiformavo stačiakampis gatvių planas. Nuo1847 m., suformavus naują carinio laikų tipo stačiakampę struktūrą, pradėtas planingasKauno naujamiesčio užstatymas. Palaipsniui prie senosios Kauno dalies imta prijungti gretimas tankiai apgyvendintas teritorijas. Naujamiestis suLaisvės alėja yra laikomas dabartiniu miesto centru.
1889 m. prie Kauno miesto prijungtasŽaliakalnis, išsiskiriantis privačiais namais, pagrindinė gatvėVydūno alėja. Miestas dar labiau išsiplėtė1919 m. prijungusAleksotą irVilijampolę, o1932 m. irŠančius. Apie1960 m. miestui taip pat priklausė irFreda,Petrašiūnai,Panemunė. Visi kiti rajonai buvo išplėtoti ir prijungti prie Kauno maždaug iki1980 m., o dabartines ribas miestas įgavo1996 m. Šiuo metu yra 32 miesto dalys (gyvenamieji ir pramoniniai rajonai).
Gyvenvietė Neries ir Nemuno santakoje buvo įkurta vėliausiai X a. Manoma, kad Kaunas minimas1030 m. arabų aprašymuose.1140 m. arabų geografasal Idrisijus šiose vietose miniQaynu arbaQanys gyvenvietę, kuri galėjo būti dabartinio Kauno vietoje. Santakos gyvenvietės teritorijojeXIV a. viduryje buvo pastatyta mūrinėKauno pilis.Kryžiuočių heroldoVygando Marburgiečio kronikoje Kauno gyvenvietė pirmą kartą paminėta1361 m. kaipKawen. 1362 m. Vokiečių ordinas Kauno pilį užėmė ir sugriovė. XV a. pradžioje pilis atstatyta.
1408 m. Vytautas Didysis miestui suteikėMagdeburgo teises. Miestas buvo prekybos kelių sankirtoje ir turėjoKauno upių uostą, dėl to sparčiai plėtojosi prekyba ir amatai. 1413 m. Kaunas tapo Trakų vaivadijos Kauno pavieto centru. XV a. pradžioje tai buvo vokiečių pirklių miestas, 1441 m. jame įkurtaHanzos kontora. 1539 m. jis pavaizduotasOlaus Magnuso sudarytame žemėlapyje „Carta Marina“.
Dėl XVII a. viduryje prasidėjusių karų ir epidemijų, Kauno plėtra labai sulėtėjo. 1665 m. miestą kelis kartus puolė Rusijos kariuomenė, 1701 m. užėmė švedai. 1657 ir 1708 m. mieste siautė maras, 1731 ir1732 m. dalį miesto sunaikino gaisras.
1795 m. po Abiejų Tautų Respublikos padalinimų miestas prijungtas prie Rusijos Vilniaus gubernijos. Napoleono karų metu 1812 m. Napoleono kariuomenė dukart praėjo pro miestą, abukart jį nusiaubdama. Miesto ekonomika atsigavo XIX a.,1843 m. tapusKauno gubernijos centru,1862 m. nutiesus geležinkelį ir1898 m. pradėjus veikti pirmajai elektrinei. Miesto kultūrinis gyvenimas pagyvėjo po1863 m. sukilimo numalšinimo1864 m. išVarnių atkėlusŽemaičių vyskupijos centrą irkunigų seminariją.1876 m. gatvės apšviestos žibalinėmis lempomis,1899 m. – elektra.1892 m. įkurtas teatras,1898 m. –Kauno miesto muziejus. XIX a. pabaigoje Kaunas – miestas, gubernijos ir apskrities centras.[8]
1919 m. Kaune pradėjo veikti pirmojiradijo stotis Lietuvoje. Tarpukario metais Kaunas stipriai išsiplėtė ir tapo svarbiausiu Lietuvos mokslo, pramonės, kultūros ir švietimo centru,1920–1939 m. buvo laikinoji Lietuvos sostinė. Po to, kai1940 m.birželio 15 d. Sovietų Sąjunga okupavo Lietuvą Kaune kūrėsi pogrindinės organizacijos.1941 m.birželio 22 d. Kaune prasidėjoLAF organizuotassukilimas prieš okupacinį režimą. Buvo sudaryta Laikinoji vyriausybė, kuribirželio 23 d. paskelbė atstatanti laisvą ir nepriklausomą Lietuvą.Birželio 25 d. į Kauną įžengęvermachto daliniai rado jį išlaisvintą nuo okupantų, tačiau Laikinąją vyriausybę toleravo tik pusantro mėnesio. PoAntrojo pasaulinio karo okupacinė valdžia naikino viską, kas priminė nepriklausomos Lietuvos gyvenimą, Kaunas buvo paverstasuždaru pramonės miestu. Tik prasidėjus Atgimimui mieste buvo atkurtasVytauto Didžiojo universitetas, pradėti atstatyti paminklai, grąžinti istoriniai viešųjų erdvių, įstaigų, gatvių pavadinimai.
1991 m.sausio įvykių metu sovietų kariuomenei pasikėsinus į Lietuvos valstybingumą, Kaune, taip pat prieSitkūnų radijo ir televizijos siųstuvų, budėjo žmonės, pasiryžę paaukoti už ją savo gyvybes. OkupavusLietuvos televizijos pastatus Vilniuje, iš Kauno buvo transliuojama vienintelė lietuviška televizijos programa. Atkūrus Lietuvos valstybingumą,1993 m. patvirtintas naujasisKauno herbas. Miesto ekonomika palaipsniui persitvarko į paslaugas orientuotas sritis, tokias kaip logistika,transportas,turizmas,informacinių technologijų plėtra.
Kaunui tenka 14 proc. visos Lietuvos ekonominės veiklos, sukuriama 11 proc. BVP. YraKauno laisvoji ekonominė zona, mokslo technologijų parkas „Technopolis“, Kauno aukštųjų ir informacinių technologijų parkas,KTU regioninis mokslo parkas. Daugiau nei 1000 apdirbimo pramonės įmonių.
Susisiekimas
Tarptautinis Kauno oro uostasKauno geležinkelio tunelis. Vakarinis portalasNaujojiautobusų stotis„Solaris“ troleibusas KauneMiesto autobusas „Solaris Urbino“ 12 CNGM. K. Čiurlionio tiltas per NemunąVytauto Didžiojo tiltas per NemunąKleboniškio tiltas
Kaunas yra lengvai pasiekiamas įvairiomis transporto priemonėmis. Seniausias, veikiantis nuoviduramžių – vandens transportasNemunu. Mieste veikia seniausia Lietuvoje keleivių tarpmiestinė/priemiestinėautobusų stotis, 2 keleivių upiųuostai, 1 tarptautinis ir 2 vietiniaioro uostai, 2funikulieriai – abu paskelbti technikos paminklais. Vienas didžiausių Lietuvos keleivių vežėjų autobusais – UABKautra veža keleivius tarptautiniais ir vietiniais maršrutais. XIX a. 2-ojoje pusėje pro Kauną nutiestasgeležinkelis, pastatytaKauno geležinkelio stotis.
Kaunas yra Lietuvos vidaus vandens transporto centras, turintis visą reikalingą infrastruktūrą – keleivių ir krovinių uostus, prieplaukas, laivų remonto teritoriją, taip pat administracines ir organizacines struktūras.2008 m. Kauno Nemuno prieplauka buvo rekonstruota.[9] Mieste įsikūrusiSusisiekimo ministerijos Vandens kelių inspekcija ir „Nemuno laivininkystės“ įmonė, užsiimanti keleivių bei krovinių pervežimu.
Kaune yra apie 1500 gatvių, bendras jų ilgis – apie 900 kilometrų. Miestiečiai 60 % kelionių atliekavisuomeniniu transportu, 23 % – lengvaisiaisautomobiliais, 17 % – pėsčiomis arba biotransportu.[10]
Oro uostai
Kaune gerai išvystytas oro transportas. Šalia Kauno veikia tarptautinisKauno oro uostas, galintis priimti ir aptarnauti praktiškai visų tipųorlaivius.1988 m. Kauno oro uostas buvo perkeltas išAleksoto įKarmėlavą. Per jį pervežama apie du trečdaliai krovinių, gabenamų oro transportu Lietuvoje, jis stambiausias krovinių pervežimo centrasBaltijos valstybėse.2010 m. gegužės mėn. Tarptautiniame Kauno oro uoste 40-ąją bazę ir pirmąją Centrinėje/Rytų Europoje atidarė didžiausia EuropojeAirijos žemų kaštų aviakompanija „Ryanair“.
Ryanair Kaune turi didelę orlaivių priežiūros bazę.[11] Apart Ryanair, dar penkios įmonės[12] vykdo orlaivių remonto ir techninės priežiūros veiklą, viena įmonė užsiėma lėktuvų dažymu ir perdažymu.[13][14]
Per Kauną eina svarbi Europos geležinkelio linijaRail Baltica, kuri sujungia Lenkiją, Lietuvą, Latviją, Estiją ir Suomiją.[15][16]
Keliai
Dėl patogios geografinės padėties, Kaunas yra sujungtas automobiliųkeliais su kitais svarbiausiais Lietuvos ir užsienio valstybių centrais. Pirmieji keliai, jungiantys Kauną su Vilniumi, Ryga ir Varšuva atsirado viduramžiais.1836 m. buvo baigtas tiesti Sankt Peterburgo-Varšuvos plentoZarasų-Kauno ruožas, pirmasis Lietuvoje turintis grindinį – kietą suplūktožvyro dangą.1939 m. baigtas pirmasis Lietuvoje asfaltuotasŽemaičių plentas, sujungęs Kauną su Klaipėda.[17]
Šiuo metu Kaune veikia keturios viešojo transporto rūšys:autobusai,troleibusai, priemiestiniai maršrutiniai taksi irtaksi. Kaune eksploatuojami 154 troleibusai ir 267 autobusai, yra 15 troleibusų ir 45 autobusų maršrutai, jungiančių įvairius miesto rajonus ir jo artimuosius priemiesčius. Bendras maršrutų ilgis – 1854 km. Per metus pervežama apie 80 mln. keleivių. Per metus autobusai ir troleibusai mieste nuvažiuoja 21 mln. km. Miesto maršrutinių taksi nebėra nuo 2019 m. liepos 1 d.
Kauno viešajame transporte nuo2007 m. įdiegtas elektroninio bilieto projektas. Autobusuose ir troleibusuose buvo įrengti borto kompiuteriai, naujos kartos kasos aparatai, komposteriai, informacinės švieslentės, trumpojo ryšio modemai.[19] Nuo2009 m.rugsėjo 1 d. Kauno viešajame transporte nebegalioja terminuotieji mėnesiniai popieriniai bilietai, vietoj jų funkcionuoja elektroniniai aktyvuojamieji (3d., 7d,. 30d., 92d. ar 365d.) ir terminuotieji mėnesiniai (galioja nuo kalendorinio mėnesio pirmos iki paskutinės dienos).[20]
Tiltai
Vilijampolės tiltas
Kauno urbanistinei ir gatvių tinklo plėtrai didelę įtaką turėjotiltų statyba. Istorijos bėgyje miestas statėsi dviejų didžiųjų Lietuvos upių – Nemuno ir Neries – santakoje ir jungėsi tiltais su kitomis dalimis centrinėje ir senamiesčio zonoje. Iš viso Kaune2007 m. pabaigoje buvo 34 automobilių, pėsčiųjų ir geležinkelių tiltai beiviadukai.[21]
Pastaraisiais metais Kaune rekonstruoti keli tiltai, įrengti nauji transporto mazgai.2008 m.birželio 3 d. atidarytas automobilių eismui skirtas tiltas sujungęs A. Mickevičiaus gatvę irNemuno salą.2008 m. atidarytaestakada virš geležinkelio, sujungusiČiurlionio tiltą su Europos prospektu, užbaigtas Marvelės transporto mazgas, sujungęsLampėdžių tiltą su Marvelės gatve, įrengtasVytauto Didžiojo tilto kairiojo prietilčio mazgas.
Miesto bendrajame plane ateityje numatyta pastatyti dar kelis tiltus: per Nerį, jungiantį Baltų pr. ir Žeimenos g., Kėdainių tiltą per Nemuną, jungiantį Kėdainių ir Brastos gatves Vilijampolėje su senąja Marvelės gatve Marvelėje. Šis tiltas sudarytų galimybę, aplenkiant miesto centrą, pasiekti Marvelės rajoną irVia Baltica magistralę.[22], taip pat pastatyti naują pėsčiųjų tiltą iš Aleksoto į Nemuno salą.[23]
Gyventojai
Paminklas Danieliui DolskiuiKauno miestui skirta moneta, 1999 m.
1820 m. baigus tiesti Kauno – Suvalkų ir pradėjus Daugpilio – Kauno plentą, padidėjo miesto komunikacinė reikšmė, todėl čia dažnai apsilankydavo pro šalį vykstantys žymūs Vakarų Europos asmenys, pvz.,Prūsijos ministras pirmininkasOtto von Bismarck (jis kelias naktis nakvojo Kauno arklių keitimo stotyje), žymus prancūzų poetasThéophile Gautier, kuris apie miestą atsiliepė gana proziškai.[43] Tarpukaryje Kaune taipogi nestigo pasaulinio garso įžymybių: grafasAleksėjus Tolstojus – pramintas „raudonojuoju grafu“, rašytojas,Markas Šagalas – dailininkas,Vera Karali – dalyvavusi Grigorijaus Rasputino nužudyme, garsi rusų balerina, Sergėjaus Diagiliavo „Rusų sezono“ trupės narė, choreografė, nebylaus kino aktorė susijusi su imperatoriška Romanovų šeima. Kaune ji atliko savo pasirodymus bei mokė šokti vietinius.Andrejus Belas – (tik. var. Andrejus Bugajevas) – žymiausias rusų simbolizmo poetas, rašytojas, kritikas ir kiti.[44]1920 m. –1927 m. Kaune gyveno ir dirbo žymus rusų satyrikas, žurnalistas, redaktoriusArkadijus Buchovas.[45] Mieste jis įkūrė bei vadovavo laikraščio rusų kalba "Эxo" ("Echo") redakcijai, veikusioje dabartinėje Maironio g. 19 nr. (namas nugriautas apie1993 m. -1995 m.).
Kokybiškai naujas švietimo raidos Kaune etapas susidarė atkūrus Lietuvos valstybingumą.1920 m.sausio 27 d. Aukštųjų kursų draugija atidarėAukštuosius kursus, parengusius dirvą universiteto sukūrimui.1922 m.vasario 16 d., Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, iškilmingai atidaryta pirmoji Kaune aukštojo mokslo įstaiga –Lietuvos universitetas. Tarpukario metais Kaune buvo įkurta ir daugiau aukštųjų, taip pat vidurinių bei specializuotų mokyklų.
Šiuo metu septyniuose universitetuose ir akademijose, keturiuose kitų aukštųjų mokyklų padaliniuose ruošiami aukščiausios kvalifikacijos gydytojai, teisininkai, vadybininkai, inžinieriai, ekonomistai, programuotojai, žemės ūkio, sporto ir kitų sričių specialistai. Miesto visuomeniniam gyvenimui didelę įtaką daro aktyvios studentų organizacijos – akademinės korporacijos –Neo-Lithuania,KTU korporacija „Plienas“[49],LSMU korporacijos „Fraternitas Lituanica“[50] irateitininkų korporacija „Gaja“, skautai akademikai.[51]
Kolegijose ir universitetuose veikiastudentų atstovybės, atstovaujančios studijuojančių interesus šalyje ir užsienyje. Jos teikia pasiūlymus organizuojant studijas, keičiant stipendijų nuostatas, sprendžiant finansinio rėmimo bei buities klausimus, puoselėja sportą ir kultūrą.
Kauno miestas išsiskiria išplėtota asmens sveikatos priežiūros paslaugų infrastruktūra. Šalia valstybinių sveikatos priežiūros įstaigų yra susiformavęs privačių gydymo įstaigų tinklas.2004 m. mieste veikė 11 ligoninių, tarp jų – seniausia veikianti Lietuvoje –Kauno Raudonojo Kryžiaus ligoninė, (bendras ligoninių lovų skaičius siekė 5052), 14 ambulatorinio gydymo įstaigų, 222 privačios sveikatos priežiūros, 135 privačios odontologinės priežiūros, 2 laikino gyvenimo įstaigos, 5 įstaigos pagyvenusiems žmonėms, 14 vaikų globos įstaigų.Lietuvos sveikatos mokslų universitetas – stambiausia universitetinė medicinos ir farmacijos specialistų rengimo mokykla Lietuvoje. Nuo1952 m. veikiaKauno respublikinė klinikinė ligoninė.
LSMU ligoninės Kauno klinikos – didžiausia gydymo įstaiga Lietuvoje. Jose įsikūrusios 34 profilinės klinikos, 11 poliklinikų skyrių; priimami pacientai iš visos Lietuvos (klinikų stacionare vienu metu gali būti gydoma iki 2000 pacientų, poliklinikose kasdien vidutiniškai apsilanko 2700 pacientų).
Architektūra
Kauno rotušėKauno kalėdinė eglutė iš 32000 plastikinių butelių,2011 m.Kauno valstybinis muzikinis teatras
Vykstančius renginius galima suskirstyti į keletą grupių: valstybinės šventės, festivaliai ir miesto šventės. Beveik visos valstybinės šventės Kaune vyksta Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje. Pagrindinis valstybinių švenčių akcentas –Vyčio Kryžiaus ordino vėliavos pakėlimo ceremonija.
Kauniečiai ir miesto svečiai itin pamėgę tris vasaros mėnesius vykstantį tarptautinįPažaislio muzikos festivalį, kuriame dalyvauja pasaulio muzikos elito atstovai.Džiazo mėgėjai susitinka „Kaunas Jazz“ festivalyje[53]. Karo muziejaus sodelyje galima pasiklausytiKauno kariljono muzikos garsų.
Operos ir operetės mėgėjai pamėgę tarptautinį festivalį „Operetė Kauno pilyje“, šokio mėgėjai –modernaus šokio teatro „Aura“ organizuojamą tarptautinįmodernaus šokio festivalį AURA. Gegužės mėn. pabaigoje vykstafolkloro festivalis „Atataria lamzdžiai“, rugpjūčio mėn. viduryje – „Hansa Kaunas“. Kiti žymesni renginiai: būgnų muzikos festivalis „Drum please“[54], netradicinio folkloro festivalis „Suklegos“, tarptautinis dramos teatrų festivalis[55], šiuolaikinės muzikos festivalis „Iš arti“, fotomeno festivalis „Kaunas Photo“[56], tarptautinis sakralinės muzikos festivalis,Kauno kino festivalis, vykstantis istoriniame kino teatre„Romuva“, nuo1997 m. vykstaKauno bienalė.
Vienas žymiausių Kauno kultūrinių renginių – miesto gimtadienisKauno miesto dienos (paskelbtas1998 m.gruodžio 3 d. Kauno miesto tarybos nutarimu), švenčiamasgegužės 20 d. Būtent šią dieną1463 m. kunigaikštisKazimieras Jogailaitis patvirtino ir praplėtė miesto teises. Pagrindiniai šventės renginiai keletą dienų vyksta Senamiesčio gatvėse, prie Kauno pilies bei kitose miesto vietose.
Saulės laikrodis ant KTU Informacinių technologijų plėtros instituto sienos
Mieste veikia įdomūstechnikos paveldo objektai –Žaliakalnio irAleksotokeltuvai. Pasikėlus ant Aleksoto kalno, kaip ir nuoPrisikėlimo bažnyčios, atsiveria puikios Kauno panoramos. Kaune yra keturisaulės laikrodžiai – antPažaislio bažnyčios,VUKHF pastato, dar dveji –Kauno technologijos universiteto teritorijoje; vienas jų – didžiausias Lietuvoje, įrengtas ant Informacinių technologijų plėtros instituto sienos,[60] antras, atidengtas2009 m.birželio 25 d. Cheminės technologijos fakulteto teritorijoje – žmogaus šešėlio Saulės laikrodis.Saulės laiką juo galima nustatyti atsistojus ant tam tikro mėnesio žymos nugara į Saulę ir tereikia stebėti kurioje akmeninės skalės vietoje krenta šešėlis.[61]
XIX a. antroje pusėjeRusijos caro valdžia dėl strateginės reikšmės Kauną pavertė pirmos klasės tvirtove. Nuo1882 m. aplink miestą buvo įrengti 9fortai, 12baterijų, nutiesti keliai, karinė geležinkelio linija, pastatytikareivinių miesteliai, dirbtuvės, laboratorijos, sandėliai, slėptuvės.1912 m. patvirtintas naujas detalus Kauno tvirtovės išplėtimo planas, įrengtas pirmasis Lietuvojeaerodromas, pradėtas statyti antrasis tvirtovės fortų žiedas.
Pirmojo pasaulinio karo metu, priartėjus frontui, tvirtovės plėtimo darbai buvo nutraukti.1915 m.rugpjūčio 18 d., po 11 dienų trukusių kautynių,Vokietijos kariuomenė užėmė Kauno tvirtovę. Po Pirmojo pasaulinio karo tvirtovė prarado karinę paskirtį, kai kurie fortai buvo tušti, kituose buvo įrengti butai, dirbtuvės, karinis kalėjimas.Antrojo pasaulinio karo metais VI, VII ir IX fortai buvo paverstikoncentracijos stovyklomis.
Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčiaTotorių mečetėKarmelitų bažnyčia
Mieste išlikę daug įvairių religijų maldos namų ir šventyklų. Daugiausia Kaune – katalikųbažnyčių (iš viso – 21; iš jų 18 priklausoKauno arkivyskupijai, 3 –Vilkaviškio (kairiajameNemuno krante):
Pažaislio vienuolynas – Pažaislio Švč. Mergelės Marijos apsilankymo pas Elžbietą bažnyčios ir kamaldulių vienuolyno pastatų ansamblis. Tai vienas gražiausiųbaroko architektūros ansamblių Lietuvoje. Iš viso Kaune yra 8 vienuolynai: buvęs basųjųkarmelitų,benediktinių, buvęs ir esamasbernardinų,jėzuitų,kamaldulių,pranciškonų konventualų beimarijonų (anksčiau – rokitų ir šaričių).
Kaune yra daug paminklų bei skulptūrų, jų kompozicijų. Svarbiausios valstybės šventės vyksta Karo muziejaus sodelyje, kuriame įrengtasmemorialas suAmžinąja ugnimi, skirtas pagerbti visus žuvusius už Lietuvos laisvę ir ypač jai nusipelniusius asmenis. Dauguma tarpukario metais Kaune pastatytų paminklų, sovietinės okupacijos metais buvo nugriauti, atkūrus Lietuvos valstybingumą – atstatyti. Okupacijos metais Kaune pastatyti paminklai buvo demontuoti ir yra eksponuojamiGrūto parke.
Nuo2015 m. miesto savivaldybės leidimu organizuojamas idėjų konkursas "Kauno akcentas." Konkurso dalyviai, kurių pristatomi darbai laimi, gali papuošti įvairias Kauno vietas. Svarbiausias veiksnys – unikalumas, savitumas, originalumas, bendra dermė su aplinka. Tai analogijų Lietuvoje neturinti idėja. Skulptūros ar kitokie meno projektai puošia ne tik miesto centrą, bet ir miegamuosius rajonus, pvz., Žaliakalnį, Vilijampolę ir kt. Be to, meno kūriniai įprasmina miesto istoriją, kaip antai, litvakus, "Fluxus" meno srovę.[63]
BiustasMahatma Gandžiui (2020 m.). Pastatytas poIndijos viceprezidentoVenkaiah Naidu2019 m. vizito ir jo siūlymo paminklu pagerbti indų nacionalinį didvyrį. Nesant Kaune tiesiogiai su Indija ar su M. Gandžiu susijusių vietų, pasirinktasDraugystės parkas, kurio pavadinimas asocijuojasi su draugyste ir bendradarbiavimu.[66]
PaminklasAleksandrui Jogailaičiui, atidengtas 2024 m. liepos 15 d.Ramybės parko prieigose šalia Vytauto pr. – 5 m aukščio, išlietas Kyjive, skulpt. Olesius Sydorukas ir Borisas Krylovas.[68]
Sportas
Kaune įvairiossporto šakos aktyviai kultivuoti pradėtos dar tarpukario metais.1921 m. Kauno savivaldybė išnuomojoLietuvos fizinio lavinimo sąjungai (LFLS) žemės sklypą, kuriame buvo įrengta futbolo aikštė ir bėgimo takai.1924–1925 m. LFLS pirmininkoStepono Dariaus iniciatyva įrengtas pirmasis sportostadionas Lietuvoje.1934 m. šalia stadiono pastatyti Kūno kultūros rūmai – dabartinėLietuvos kūno kultūros akademija, kurioje kultivuojamos beveik visos sporto šakos, įtrauktos įolimpiadų programą.[69]
1927–1928 m. Aukštosios Panemunės kariniame miestelyje buvo įrengtas vienas geriausių kariuomenėjeLietuvos kariuomenės sporto stadionas. Jame vyko futbolo, kitų sporto šakų vietinės ir tarptautinės varžybos, kariuomenės ir civiliniai renginiai.[70]
Populiariausia Kaune sporto šaka –krepšinis. Pirmosios krepšinio rungtynės Kaune įvyko1922 m. Krepšinis ypač populiarus tapo Lietuvai laimėjus1937 m. vykusįantrąjį Europos krepšinio čempionatą. Seniausias ir tituluočiausias Kauno vyrų krepšinio klubas –„Žalgiris“.
Tarpukario metais Lietuvoje pradėtas žaisti irfutbolas.Lietuvos vyrų futbolo rinktinė pirmąsias tarptautines varžybas žaidė1923 m. Kaune. Lietuvos futbolo čempionais daug kartų tapo Kauno klubai. Daugkartinis Lietuvos čempionas –FBK Kaunas. Siekiant parengti aukšto sportinio meistriškumo futbolininkus, kurie ateityje galėtų prisijungti prie Lietuvos nacionalinės futbolo rinktinės, Kaune2006 m. įkurtaNacionalinė futbolo akademija.[72] Jos auklėtiniai ir meistrai naudojasi moderniufutbolo maniežu.2019 m. įrengtas pripučiamasVilijampolės futbolo maniežas.
Kaune gilias tradicijas turi irrankinio sporto šaka.Kauno „Žalgirio“ moterų komanda yra 4 kartus laimėjusiSSRS rankinio čempionatą (1957,1960,1966 ir1967 m.), vieną kartą SSRS taurę (1978 m.), du kartus laimėjo Europos taurę (1967 ir1968 m.).1963 m. SSRS čempionais tapo vyrų Kauno „Atleto“ komanda. Kauno „Granito“ vyrų rankinio komanda yra laimėjusi tarptautinės rankinio federacijos (IHF) taurę1987 m.
Kauno miestas turi savivaldybės statusąKauno apskrityje. Savivaldybės atstovaujamoji valdžia –Kauno miesto savivaldybės taryba, vykdomoji valdžia – Kauno miesto savivaldybės administracija. Savivaldybės funkcijas įgyvendina atitinkami jos struktūriniai padaliniai. Kauno savivaldybę sudaro 11seniūnijų – smulkesnių savivaldos administracinių vienetų.
Literatūra
Kauno pasakojimai: fotoalbumas (sud.Romas Juškelis). – Vilnius: Lietuvos fotomenininkų sąjunga, 2008. – 128 p.: iliustr. –ISBN 978-9955-438-37-3
Kauno atradimai. – Kaunas: Vytauto Didžiojo universiteto leidykla, 2009. – 119 p.: iliustr. –ISBN 978-9955-12-519-8
↑Первая Всеобщая перепись населения Российской Империи 1897 г. Таблица XIII. Распределение населения по родному языку. Т.Т.1-50. С.-Петербург: 1903–1905
%2c_minted_in_Kaunas%2c_1665.jpg)
%2c_The_Columns_of_Gediminas%2c_Kaunas_Town_Hall%2c_Lithuania%2c_17th_century._-_2.jpg)
