Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Kasiodoras
Flavijus Magnas Aurelijus Kasiodoras (lot.Flavius Magnus Aurelius Cassiodorus; g, apie485 m. – m. apie585 m.) – romėnų pareigūnas, rašytojas,ostgotų karaliausTeodoriko patikėtinis ir diplomatas, romėnų – ostgotų sąjungos derybininkas.
Kasiodoras gimė Skiletiume, pietų Italijoje. Karjerą pradėjo kaip savo tėvo, Sicilijos gubernatoriaus, kancleris,507–511 m. buvokvestoriumi,514 m. tapokonsulu, vėliau Teodoriko, o jam mirus – jo sūnausAtalarikomagister officiorum. Galiausiai tapo Italijos pretoriniu prefektu. Senatvėje prieJonijos jūros įkūrė Vivarijaus vienuolyną, kuris vėliau tapo svarbiu viduramžiu kultūros centru – ten perrašinėti antikos autorių veikalai, daryti jų vertimai.
Chronica – iki519 m. apimantys pasaulio istorijos, gotų ir romėnų santykių aprašymai
Historia Gothorum –526–533 m. laikotarpį apimantis neišlikęs leidinys, tačiau juo plačiai rėmėsi istorikasJordanas
Variae epistolae – Teodoriko valstybės dokumentai, laiškai, raštai. Tarpe jų yra tarp 523–526 m. rašytas Teodoriko vardu laiškasaisčiams. Jame rašoma apie ostgotų – aisčiųprekyba gintaru, aisčiams paaiškinama gintaro kilmė, siūloma tęsti draugiškus ryšius[1].
Expositio psalmorum
De anima
Institutiones Divinarum et Saecularium Litterarum – viduramžiais didelę svarbą įgijęs veikalas, kuriame „laisvieji menai“ suskirstyti įtrivium irquadrivium.
.jpg)