Karpatai prasideda prieDunojaus, tiesBratislava ir netaisyklingu puslankiu tęsiasi 1300 km iki Dunojaus tiesGeležiniais Vartais. Šiame ilgyje kalnų skersmuo svyruoja tarp 100–350 km. Jų plotas yra apie 190 000 km². Vakarų Karpatai suskilę į kelias šakas:Vakarų Beskidus, Mažuosius Karpatus,Aukštuosius Tatrus ir Baltuosius kalnus. Aukščiausia Karpatų dalis sudaroTatrų kalnyną.
Pietinė dalis vadinama Transilvanijos Alpėmis. AukščiausiojiGerlacho viršūnė (Aukštuosiuose Tatruose) 2655 m. Transilvanijos Alpių aukščiausioji viršūnė Negojus (2536 m), o rytiniuose Karpatuose Pietrosulio viršūnė (2305 m). Tik aukščiausiosios vietos turi alpinį charakterį. Vidutinis aukštis – apie 1000 m.
Kalnai pakraščiuose sudaryti iš smiltainio, konglomeratų, molingųjų skalūnų, o šerdį sudaro kristalinės uolienos. Yra senovinių apledėjimų požymių.
Klimatas rūstus, žiemos šaltos, vasaros karštos, drėgnos. Vidutinės sausio temperatūros -5 – -2 °C (viršūnėse žemiau -10 °C), liepos mėnesį laikosi 17–20 °C temperatūra (viršūnėse 4–5 °C). Iškrenta 600–2000 mm kritulių per metus. Žemesnėse vietose apaugęąžuolų irbukų miškais, aukštesnėse –pušynais. Aukštikalnėse – subalpiniai krūmynai ir pievos.[3] Karpatų gamtai išsaugoti įsteigta daug saugomų teritorijų (Karpatų rezervatas,Tatrų nacionalinis parkas,Rodnos kalnų nacionalinis parkas,Poloninų nacionalinis parkas ir kt.).
Pavadinimas Karpatai įsigalėjęs neseniai. Romėnų šaltiniuose vadintiSarmatų kalnais (lot.Montes Sarmatici), vėliau atskiros dalys vadintos Rumunų kalnais, Vengrų (Ugrų) kalnais. Karpatus (sen. gr.Καρπάτης) II a. miniPtolemėjus (taip pat anksčiauHerodotas mini Karpo upę). Žodžio kilmė greičiausiaitrakų-ilyrų kilmės – jis siejamas sudakų gentieskarpijų vardu, tik neaišku, ar jie pasivadinę pagal kalnus, ar atvirkščiai. Toliau pavadinimas siejamas su reikšme „uola, akmuo“ (<ide.*ker/sker 'viršūnė, skardis').[4][5]
Karpatų regionavimas: Vakarų Karpatai (šviesiai ir tamsiai žalia spalva),Rytų Karpatai (šviesiai ir tamsiai oranžinė),Pietų Karpatai (šviesiai ir tamsiai mėlyna, tamsiai raudona bei rausva)
Įprastai Karpatai skirstomi į tris pagrindines dalis, kurios į dar smulkesnius geografinius regionus:
.jpg)
