Movatterモバイル変換


[0]ホーム

URL:


Pereiti prie turinio
VikipedijaLaisvoji enciklopedija
Paieška

Karolingų renesansas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Karolio Didžiojo imperija 768-811 m.
Alkuinas - vienas žymiausių Karolingų renesanso mokslininkų
Karolio minuskulas
GiesmėsKyrie eleison (Orbis factor) grigališkajam giedojimui fragmentas
Acheno koplyčios kupolo projektas

Karolingų renesansas (pranc.Renaissance carolingienne) –VIII a. pabaigos –IX a. pirmosios pusėskultūrinis sąjūdis, intelektualinis ir kultūrinis pakilimas (švietimas,poezija,literatūra,architektūra)Karolio Didžiojo valdomojeFrankų valstybėje, dab.Prancūzijos irVokietijos teritorijoje.

Renesanso sąvokos naudojimas šiam laikotarpiui yra sąlyginis, nesRenesansas labiau orientuotas įAntikos atgaivinimą ir mąstymosekuliarizavimą. Dėl to kartais šis laikotarpis vadinamasKarolio Didžiojo švietimo reforma arbaKarolingų atsinaujinimu (lot.renovatio).

Pradžia

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]

Merovingų laikotarpiui būdingas bendras bažnytinės organizacijos, liturgijos, rašto kultūros ir architektūros nuosmukis. Karolingų renesansas siejamas su Frankų valstybės ūkine plėtra, glaudžiaBažnyčios ir valstybės sąveika,miestų stiprėjimu. Prie bažnyčių ir vienuolynų imta steigtimokyklas, domėtis pasaulietiniais mokslais,antikos kultūra. Imperatoriaus dvare pradėta telkti išsilavinusius žmones.

Iš pradžių Karolingų renesanso pagrindinis centras buvoAchene Karolio Didžiojo dvare suburtas ir anglosaksų mokslininko Alkuino vadovaujamas būrelis, vadinamasAkademija. Joje imperatoriaus pakviesti telkėsi to meto žymiausi mokslininkai.

Literatūra

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]

Karolis Didysis Achene subūrė žymiausių to meto intelektualų būrį. Istorikas italasPaulius Diakonas parašė vieną žymiausių Karolingų renesanso veikalų „Langobardų istorija“ (Historia Langobardorum, VIII a.),Einhardas – „Karolio Didžiojo gyvenimas“ (Vita Karoli Magni, IX a. pr.). Buvo rašomi istoriografijos kūriniai, sukurti apologetiniai „Karališkieji analai“ (Annales Regni Francorum).[1]

Kiti žymesni Karolingų renesanso atstovai – poetas ir mokslininkasSedulijus Škotas, filosofasJonas Skotas Erigenas.Alkuinas,Teodulfas iš Orleano.

Švietimas

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]

Ture,Orleane,Reimse,Korbi,Šartre,Sankt Galene ir kitur buvo įsteigtosSvarbiausios mokyklos. Jos tapo ne tik mokymo, bet ir mokslo įstaigomis subibliotekomis, specialiomis įstaigomis prievienuolynų – skriptorijais.

Karolingų laikotarpio mokykla susidėjo iš dviejų pakopų: žemesniosios (pasaulietinių mokslų) ir aukštesniosios (teologijos). Mokslai buvo modeliuojami pagal septynių laisvųjų menų schemą, perimtą išromėnų, ir skirstomi į dvi grupes: Triviumą (gramatika,retorika,dialektika) ir Kvadriviumą (aritmetika,geometrija,astronomija,muzika).

Mokslo atgimimas daugiausia buvo siejamas sugramatikos atgimimu. Plitolotynų kalba, ji vartota ne tik Bažnyčios liturgijoje, bet ir rašant imperijos įstatymų kodeksus. Formavosi nacionalinėsromanų irgermanų kalbos, plėtojosi literatūra šiomis kalbomis.

Raštas

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]

Karolingų renesanso laikotarpiu atsirado supaprastintas lotyniškas raštas, vadinamas Karolingų mažuoju, arba Karolingų minuskulu. Šis raštas turėjo aiškias ir lengvai įskaitomas raides, tvarkingą linijinę grafinę struktūrą, tapo populiarus visoje imperijoje, juo skriptorijuose buvo perrašinėjami antikos autorių kūriniai ir bibliniai tekstai. IX a. antrojoje pusėje Karolingų valdomose srityse buvo parašyti „Fuldos analai“ (Annales Fuldenses), „Šv. Benino analai“ (Annales Bertiniani) ir kt. metraščiai.

Suklestėjo grigališkasis giedojimas, pradėta natomis užrašyti melodijas. Paulius Diakonas sukūrė eilėraštį, kurio eilučių pirmosiomis raidėmis pavadintos muzikinės natos:

"Ut queant laxis
Resonare fibris
Mira gestorum
Famuli tuorum
Solve polluti
Labii reatum
Sancte Johannes"

Architektūra ir dailė

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]
Pagrindinis straipsnis –Karolingų menas.

Karolingų renesanso architektūrai ir dailei būdingas vėlyvosios antikos,Bizantijos,keltų, germanų meno tradicijų derinys. Iš akmens blokų statytos centriškojo planobazilikos,baptisterijos, halinės bažnyčios ir koplyčios. Senovės romėnų pavyzdžiu pradėtos statyti įtvirtintos rezidencijos su kolonadų juosiamu vidiniu kiemu.

Atsirado bazilikų su transeptu ir bokštu virš kryžmos rytinėje dalyje bei skersiniu priestatu – vestverku. Pastatų vidus puoštasfreskomis,mozaikomis, jose taikyta geometrinė kompozicija, ankstyvosios krikščionybėsikonografija. Žymiausi išlikę Karolingų renesanso meno paminklai: Acheno katedros koplyčia Pfalzkapelle (793-800 m., statytojasOdas Mecietis), Loršo vienuolyno vartų pastatas (prieVormso, apie 800 m.)

Suklestėjo miniatiūrų tapyba, ypačMece,Tryre, Reimse, Ture. Plėtotadramblio kaulo drožyba,emaliavimas,knygrišystė. Išliko „Godeskalko evangelijos“ (783 m.), „Dagulfo psalmyno“ (apie790 m.), Šv. Emeramo „Codex aureus“ (apie870 m.) miniatiūros.

Įtaka

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]

Karolingų renesanso laikotarpis vadinamas pirmuoju renesansu, davusiu pradžią ankstyvosios scholastikosfilosofijai. Karolingų renesanso kultūros atgaivinta klasikinė antikos literatūra ir mokslo sistema padėjo formuotis imperijos naujiems valdančiųjų pasauliečių aristokratų ir dvasininkų sluoksniams. Menas turėjo įtakos tolesnei prancūzų, vokiečių, italų dailės ir architektūros raidai.[2]

Šaltiniai

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]
  1. Rasa ButvilaitėKarolingų Renesansas.Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 467 psl.
  2. Rasa Butvilaitė. Ten pat, 467 psl.

Literatūra

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]
  • Norman F. Cantor (1993). The Civilization of the Middle Ages: a completely revised and expanded edition of Medieval history, the life and death of a civilization. HarperCollins. (ISBN 0-06-017033-6)
  • Mortimer Chambers, Raymond Grew, David Herlihy, Theodore K. Rabb, Isser Woloch, The Western Experience: To 1715, 3e edition, New York: Alfred A. Knopf, 1983 (ISBN 0-394-33085-4)
  • Martin Scott, Medieval Europe, New York: Dorset Press, 1964 (ISBN 0-88029-115-X)
  • Pierre Riché, Les Carolingiens, une famille qui fit l’Europe, Paris, Hachette Littératures, 1993, (ISBN 2010196384)
  • Jean Favier, Charlemagne, Paris, Fayard, 1999, (ISBN 2213304045)
  • Histoire de l’Espagne: le Royaume Wisigoth, France Ballade
  • Serge Lusignan. Le royaume des Wisigoths dans la péninsule ibérique (du Ve siècle à 711), Site de l’Université de Montréal
  • Herbert Thurston. The Venerable Bede, The Catholic Encyclopedia, Volume II
  • Michel Balard, Jean-Philippe Genet et Michel Rouche, Le Moyen Âge en Occident, Hachette 2003, (ISBN 2011455405)
  • Philippe Contamine, Marc Bompaire, Stéphane Lebecq, Jean-Luc Sarrazin, L’économie médiévale, Collection U, Armand Colin 2004, (ISBN 2200015461)
  • Olivier Guyot Janin et Guillaume Balavoine, Atlas de l’histoire de France: La France médiévale IXe-XVe siècle, Éditions Autrement, Paris 2005, (ISBN 2746707276)
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Karolingų_renesansas&oldid=5735760"
Kategorijos:
Paslėpta kategorija:

[8]ページ先頭

©2009-2025 Movatter.jp