Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Karolio Didžiojo imperija 768-811 m.Alkuinas - vienas žymiausių Karolingų renesanso mokslininkųKarolio minuskulasGiesmėsKyrie eleison (Orbis factor) grigališkajam giedojimui fragmentasAcheno koplyčios kupolo projektas
Renesanso sąvokos naudojimas šiam laikotarpiui yra sąlyginis, nesRenesansas labiau orientuotas įAntikos atgaivinimą ir mąstymosekuliarizavimą. Dėl to kartais šis laikotarpis vadinamasKarolio Didžiojo švietimo reforma arbaKarolingų atsinaujinimu (lot.renovatio).
Merovingų laikotarpiui būdingas bendras bažnytinės organizacijos, liturgijos, rašto kultūros ir architektūros nuosmukis. Karolingų renesansas siejamas su Frankų valstybės ūkine plėtra, glaudžiaBažnyčios ir valstybės sąveika,miestų stiprėjimu. Prie bažnyčių ir vienuolynų imta steigtimokyklas, domėtis pasaulietiniais mokslais,antikos kultūra. Imperatoriaus dvare pradėta telkti išsilavinusius žmones.
Iš pradžių Karolingų renesanso pagrindinis centras buvoAchene Karolio Didžiojo dvare suburtas ir anglosaksų mokslininko Alkuino vadovaujamas būrelis, vadinamasAkademija. Joje imperatoriaus pakviesti telkėsi to meto žymiausi mokslininkai.
Karolis Didysis Achene subūrė žymiausių to meto intelektualų būrį. Istorikas italasPaulius Diakonas parašė vieną žymiausių Karolingų renesanso veikalų „Langobardų istorija“ (Historia Langobardorum, VIII a.),Einhardas – „Karolio Didžiojo gyvenimas“ (Vita Karoli Magni, IX a. pr.). Buvo rašomi istoriografijos kūriniai, sukurti apologetiniai „Karališkieji analai“ (Annales Regni Francorum).[1]
Karolingų laikotarpio mokykla susidėjo iš dviejų pakopų: žemesniosios (pasaulietinių mokslų) ir aukštesniosios (teologijos). Mokslai buvo modeliuojami pagal septynių laisvųjų menų schemą, perimtą išromėnų, ir skirstomi į dvi grupes: Triviumą (gramatika,retorika,dialektika) ir Kvadriviumą (aritmetika,geometrija,astronomija,muzika).
Mokslo atgimimas daugiausia buvo siejamas sugramatikos atgimimu. Plitolotynų kalba, ji vartota ne tik Bažnyčios liturgijoje, bet ir rašant imperijos įstatymų kodeksus. Formavosi nacionalinėsromanų irgermanų kalbos, plėtojosi literatūra šiomis kalbomis.
Karolingų renesanso laikotarpiu atsirado supaprastintas lotyniškas raštas, vadinamas Karolingų mažuoju, arba Karolingų minuskulu. Šis raštas turėjo aiškias ir lengvai įskaitomas raides, tvarkingą linijinę grafinę struktūrą, tapo populiarus visoje imperijoje, juo skriptorijuose buvo perrašinėjami antikos autorių kūriniai ir bibliniai tekstai. IX a. antrojoje pusėje Karolingų valdomose srityse buvo parašyti „Fuldos analai“ (Annales Fuldenses), „Šv. Benino analai“ (Annales Bertiniani) ir kt. metraščiai.
Suklestėjo grigališkasis giedojimas, pradėta natomis užrašyti melodijas. Paulius Diakonas sukūrė eilėraštį, kurio eilučių pirmosiomis raidėmis pavadintos muzikinės natos:
Karolingų renesanso architektūrai ir dailei būdingas vėlyvosios antikos,Bizantijos,keltų, germanų meno tradicijų derinys. Iš akmens blokų statytos centriškojo planobazilikos,baptisterijos, halinės bažnyčios ir koplyčios. Senovės romėnų pavyzdžiu pradėtos statyti įtvirtintos rezidencijos su kolonadų juosiamu vidiniu kiemu.
Atsirado bazilikų su transeptu ir bokštu virš kryžmos rytinėje dalyje bei skersiniu priestatu – vestverku. Pastatų vidus puoštasfreskomis,mozaikomis, jose taikyta geometrinė kompozicija, ankstyvosios krikščionybėsikonografija. Žymiausi išlikę Karolingų renesanso meno paminklai: Acheno katedros koplyčia Pfalzkapelle (793-800 m., statytojasOdas Mecietis), Loršo vienuolyno vartų pastatas (prieVormso, apie 800 m.)
Suklestėjo miniatiūrų tapyba, ypačMece,Tryre, Reimse, Ture. Plėtotadramblio kaulo drožyba,emaliavimas,knygrišystė. Išliko „Godeskalko evangelijos“ (783 m.), „Dagulfo psalmyno“ (apie790 m.), Šv. Emeramo „Codex aureus“ (apie870 m.) miniatiūros.
Karolingų renesanso laikotarpis vadinamas pirmuoju renesansu, davusiu pradžią ankstyvosios scholastikosfilosofijai. Karolingų renesanso kultūros atgaivinta klasikinė antikos literatūra ir mokslo sistema padėjo formuotis imperijos naujiems valdančiųjų pasauliečių aristokratų ir dvasininkų sluoksniams. Menas turėjo įtakos tolesnei prancūzų, vokiečių, italų dailės ir architektūros raidai.[2]
Norman F. Cantor (1993). The Civilization of the Middle Ages: a completely revised and expanded edition of Medieval history, the life and death of a civilization. HarperCollins. (ISBN 0-06-017033-6)
Mortimer Chambers, Raymond Grew, David Herlihy, Theodore K. Rabb, Isser Woloch, The Western Experience: To 1715, 3e edition, New York: Alfred A. Knopf, 1983 (ISBN 0-394-33085-4)
Martin Scott, Medieval Europe, New York: Dorset Press, 1964 (ISBN 0-88029-115-X)
Pierre Riché, Les Carolingiens, une famille qui fit l’Europe, Paris, Hachette Littératures, 1993, (ISBN 2010196384)
Jean Favier, Charlemagne, Paris, Fayard, 1999, (ISBN 2213304045)
Histoire de l’Espagne: le Royaume Wisigoth, France Ballade
Serge Lusignan. Le royaume des Wisigoths dans la péninsule ibérique (du Ve siècle à 711), Site de l’Université de Montréal
Herbert Thurston. The Venerable Bede, The Catholic Encyclopedia, Volume II
Michel Balard, Jean-Philippe Genet et Michel Rouche, Le Moyen Âge en Occident, Hachette 2003, (ISBN 2011455405)
Philippe Contamine, Marc Bompaire, Stéphane Lebecq, Jean-Luc Sarrazin, L’économie médiévale, Collection U, Armand Colin 2004, (ISBN 2200015461)
Olivier Guyot Janin et Guillaume Balavoine, Atlas de l’histoire de France: La France médiévale IXe-XVe siècle, Éditions Autrement, Paris 2005, (ISBN 2746707276)