Karolingų renesansas (pranc.Renaissance carolingienne) –VIII a. pabaigos –IX a. pirmosios pusėskultūrinis sąjūdis, intelektualinis ir kultūrinis pakilimas (švietimas,poezija,literatūra,architektūra)Karolio Didžiojo valdomojeFrankų valstybėje, dab.Prancūzijos irVokietijos teritorijoje.
Renesanso sąvokos naudojimas šiam laikotarpiui yra sąlyginis, nesRenesansas labiau orientuotas įAntikos atgaivinimą ir mąstymosekuliarizavimą. Dėl to kartais šis laikotarpis vadinamasKarolio Didžiojo švietimo reforma arbaKarolingų atsinaujinimu (lot.renovatio).
Merovingų laikotarpiui būdingas bendras bažnytinės organizacijos, liturgijos, rašto kultūros ir architektūros nuosmukis. Karolingų renesansas siejamas su Frankų valstybės ūkine plėtra, glaudžiaBažnyčios ir valstybės sąveika,miestų stiprėjimu. Prie bažnyčių ir vienuolynų imta steigtimokyklas, domėtis pasaulietiniais mokslais,antikos kultūra. Imperatoriaus dvare pradėta telkti išsilavinusius žmones.
Iš pradžių Karolingų renesanso pagrindinis centras buvoAchene Karolio Didžiojo dvare suburtas ir anglosaksų mokslininko Alkuino vadovaujamas būrelis, vadinamasAkademija. Joje imperatoriaus pakviesti telkėsi to meto žymiausi mokslininkai.
Karolis Didysis Achene subūrė žymiausių to meto intelektualų būrį. Istorikas italasPaulius Diakonas parašė vieną žymiausių Karolingų renesanso veikalų „Langobardų istorija“ (Historia Langobardorum, VIII a.),Einhardas – „Karolio Didžiojo gyvenimas“ (Vita Karoli Magni, IX a. pr.). Buvo rašomi istoriografijos kūriniai, sukurti apologetiniai „Karališkieji analai“ (Annales Regni Francorum).[1]
Kiti žymesni Karolingų renesanso atstovai – poetas ir mokslininkasSedulijus Škotas, filosofasJonas Skotas Erigenas.Alkuinas,Teodulfas iš Orleano.
Ture,Orleane,Reimse,Korbi,Šartre,Sankt Galene ir kitur buvo įsteigtosSvarbiausios mokyklos. Jos tapo ne tik mokymo, bet ir mokslo įstaigomis subibliotekomis, specialiomis įstaigomis prievienuolynų – skriptorijais.
Karolingų laikotarpio mokykla susidėjo iš dviejų pakopų: žemesniosios (pasaulietinių mokslų) ir aukštesniosios (teologijos). Mokslai buvo modeliuojami pagal septynių laisvųjų menų schemą, perimtą išromėnų, ir skirstomi į dvi grupes: Triviumą (gramatika,retorika,dialektika) ir Kvadriviumą (aritmetika,geometrija,astronomija,muzika).
Mokslo atgimimas daugiausia buvo siejamas sugramatikos atgimimu. Plitolotynų kalba, ji vartota ne tik Bažnyčios liturgijoje, bet ir rašant imperijos įstatymų kodeksus. Formavosi nacionalinėsromanų irgermanų kalbos, plėtojosi literatūra šiomis kalbomis.
Karolingų renesanso laikotarpiu atsirado supaprastintas lotyniškas raštas, vadinamas Karolingų mažuoju, arba Karolingų minuskulu. Šis raštas turėjo aiškias ir lengvai įskaitomas raides, tvarkingą linijinę grafinę struktūrą, tapo populiarus visoje imperijoje, juo skriptorijuose buvo perrašinėjami antikos autorių kūriniai ir bibliniai tekstai. IX a. antrojoje pusėje Karolingų valdomose srityse buvo parašyti „Fuldos analai“ (Annales Fuldenses), „Šv. Benino analai“ (Annales Bertiniani) ir kt. metraščiai.
Suklestėjo grigališkasis giedojimas, pradėta natomis užrašyti melodijas. Paulius Diakonas sukūrė eilėraštį, kurio eilučių pirmosiomis raidėmis pavadintos muzikinės natos:
"Ut queant laxis
Resonare fibris
Mira gestorum
Famuli tuorum
Solve polluti
Labii reatum
Sancte Johannes"
Karolingų renesanso architektūrai ir dailei būdingas vėlyvosios antikos,Bizantijos,keltų, germanų meno tradicijų derinys. Iš akmens blokų statytos centriškojo planobazilikos,baptisterijos, halinės bažnyčios ir koplyčios. Senovės romėnų pavyzdžiu pradėtos statyti įtvirtintos rezidencijos su kolonadų juosiamu vidiniu kiemu.
Atsirado bazilikų su transeptu ir bokštu virš kryžmos rytinėje dalyje bei skersiniu priestatu – vestverku. Pastatų vidus puoštasfreskomis,mozaikomis, jose taikyta geometrinė kompozicija, ankstyvosios krikščionybėsikonografija. Žymiausi išlikę Karolingų renesanso meno paminklai: Acheno katedros koplyčia Pfalzkapelle (793-800 m., statytojasOdas Mecietis), Loršo vienuolyno vartų pastatas (prieVormso, apie 800 m.)
Suklestėjo miniatiūrų tapyba, ypačMece,Tryre, Reimse, Ture. Plėtotadramblio kaulo drožyba,emaliavimas,knygrišystė. Išliko „Godeskalko evangelijos“ (783 m.), „Dagulfo psalmyno“ (apie790 m.), Šv. Emeramo „Codex aureus“ (apie870 m.) miniatiūros.
Karolingų renesanso laikotarpis vadinamas pirmuoju renesansu, davusiu pradžią ankstyvosios scholastikosfilosofijai. Karolingų renesanso kultūros atgaivinta klasikinė antikos literatūra ir mokslo sistema padėjo formuotis imperijos naujiems valdančiųjų pasauliečių aristokratų ir dvasininkų sluoksniams. Menas turėjo įtakos tolesnei prancūzų, vokiečių, italų dailės ir architektūros raidai.[2]
