Karmelitai – bendras dviejųkatalikiškų vienuolių ordinų ir vienos kongregacijos pavadinimas. Karmelitai gyvena atsiskyrėliškai ir laikosi didelio dvasingumo. Šio ordino moterys vienuolės vadinamos karmelitėmis. Pavadinimas kilęs nuoKarmelio kalno.
Karmelio kalno Švenčiausios Mergelės Marijos brolių ordinas (lot. Ordo Fratrum Beatissimae Virginis Mariae de Monte Carmelo, OCarm) – pagrindinė karmelitų šaka. 2002 m. buvo 2015vienuolių (iš jų 1366 kunigai) 332vienuolynuose 29 valstybėse.
Basųjų šventosios Mergelės Marijos iš Karmelio kalno ordinas (lot. Ordo Fratrum Discalceatorum Beatissimae Virginis Mariae de Monte Carmelo, OCD) – vienuolija, atsiskyrusi nuo pagrindinės šakos XVI a. Jos atsiradimą sąlygojo didžiųjų karmelitųšventųjųTeresės Avilietės irŠv. Kryžiaus Jono veikla, taip pat dalies brolių noras gyventi pagal griežtas pradinio ordino taisykles. 2002 m. ordinas jungė 4056 vienuolių (iš jų 2599 kunigai) 564 vienuolynuose;
Nekaltosios Mergelės Marijos brolių karmelitųkongregacija (lot.Congregatio Fratrum Carmelitarum Beatae Mariae Immaculatae, CMI) – sirų – malabarų krypties karmelitų dvasingumo vienuolija, veikiantiIndijoje. 2002 m. ji jungė 2199 narius (iš jų 1354 kunigus) 317 būstinių.
Karmelitų apranga – diržu sujuostas juodai-rudasabitas,škaplierius irpelerina sukapiušonu bei baltos spalvosapsiaustas supelerina.Basųjų karmelitų pelerina yra beveik dvigubai trumpesnė už senosios regulos karmelitų dėvimą peleriną.
Ordinąkryžiaus žygio į Šventąją žemę metu1150 m. ant Karmelio kalno įkūrė šv. Bertoldas iš Kalabrijos. Vienuoliai apsigyveno priešv. Elijo šaltinio antKarmelio kalno. Bertoldo prašymuJeruzalės patriarchasAlbertas 1214 m. sudarė vienuoliškus nuostatus, pasižymėjusius ypatingu griežtumu – karmelitai turėjo gyventi atskirosecelėse, nuolat melstis, laikytis griežtų pasninkų, pavyzdžiui, visiškai atsisakyti mėsos, taip pat ilgą laiką laikytis tylos. Pirmas ordino generalinis prižiūrėtojas šv. Simonas Stokas pavedė ordiną ŠvenčiausiosiosMergelės Marijos globai.1226 m.popiežiusHonorijus III patvirtino ordino teises. Palestiną užkariavus musulmonams, ordinas persikėlė įEuropą. 1247 m. popiežiusInocentas IV karmelitams suteikė švelnesnę regulą ir jie prisijungė prieelgetaujančių vienuolių ordinų grupės. Vienuolynai buvo įkurtiKipre,Sicilijoje, taip patItalijoje,Anglijoje,Prancūzijoje irIspanijoje. Ordino suklestėjimas prasidėjo XIII a. pabaigoje – XIV a. pradžioje. Vėliau ordino laukė problemos, susijusios su istorinėmis aplinkybėmis –šimtamečiu karu,maro epidemija, bažnyčiosdidžiąja schizma. Prasidėjo diskusijos dėl grįžimo prie griežto pirminio gyvenimo būdo. Buvo bandymai reformuoti Manto (XV a. pradžioje), Albos (XVI a. pradžioje) ir kt. vienuolynus, bet reformos nepasisekė ir nepavyko išvengti didžiosiosreformacijos krizės.
Buvęs Karmelitų vienuolyno pastatas PumpėnuoseBuvusio Karmelitų vienuolyno pastato Pumpėnuose informacinė lenta
1291 m. veikė 10, XVI a. viduryje – 30 provincijų. Ordino broliai vadovaujasi Alberto Jeruzaliečio regula.1433 m. ordinas buvo reformuotas, nuo jo atskiriant Mantujos kongregaciją. Tik antroje XVI a. pusėje ordine įsivyravo didelių pokyčių tendencijos.Šv. Teresės Avilietės iršv. Kryžiaus Jono veikla sukėlė karmelitų ordino skilimą.1593 m. nuo karmelitų ordino atsiskyrė basieji karmelitai, paskelbę, kad jie grįžta prie pradinioasketiško gyvenimo principų.
XVIII a. pabaigoje karmelitų, kaip ir daugumos kitų vienuolijų, laukė dideli išbandymai – pirma juos persekiojo absoliučiosios monarchijos atstovai, o perDidžiąją Prancūzų revoliuciją ordinas Prancūzijoje buvo visai išvaikytas.
XIX–XX a. abu ordinai pradėjo palaipsniui atsikurti. Dabar karmelitų vienuolynų yra daugumoje Europos ir Amerikos valstybių.
Pirmieji karmelitai į Lietuvą atvyko išLenkijos. Iš visoLDK veikė 45 vienuolynai, kurie nuo1687 m. sudarė atskirą nuoRusijos karmelitų provinciją. Ji1756 m. buvo padalinta į dvi – šv. Jurgio Lietuvos irVoluinės. Dabartinėje Lietuvos teritorijoje karmelitų vienuolynai veikė Vilniuje,Linkuvoje,Pumpėnuose,Kėdainiuose,Raseiniuose,Tabariškėse,Kražiuose, Antalieptėje. Karmelitai dirbo mokyklose, vadovavo parapijoms, įsteigė prieglaudų. Visi karmelitų vienuolynai Lietuvoje buvo uždaryti po1831 m. ir1863 m. sukilimų.[1]
Ordino vienuoliai gyvena atskirose celėse, laikosi tylos, pasninkų, kasdien renkasi bendrai maldai. Centras –Romoje. Dirba daugelyje sielovados, mokslo ir švietimo sričių.Karmelitų vienuolių gyvenimo tikslas – jungtis su Dievu nuolat meldžiantis. Karmelitų nuostatai labai griežti: praktikuojamas asketizmas, ribojamas žodinis bendravimas. Ordine daug dėmesio skiriama Švenčiausiosios Mergelės Marijos garbinimui.
Karmelitai, pradėję vadovauti moterųbeginių sąjungoms, lėmė Karmeličių vienuolynų atsiradimą. VadovaudamasispopiežiausMikalojaus V 1452 m.bule karmelitų generolas Jonas Sorethas įkūrė 5 seserųvienuolynus.
Šv. Kryžiaus Jonui irŠv. Teresei Avilietei XVI a. reformuojant karmeličių ordiną atsiradobasosios karmelitės. Per trumpą laiką šv. TeresėIspanijoje įkūrė 17 vienuolynų. Reforma išplito už Ispanijos ribų ir pasiekė:Italiją –1590 m.,Prancūziją –1604 m.,Belgiją –1607 m. Dabar ordinas yra 81 pasaulio valstybėje, jį sudaro apie 13 tūkstančių basųjų karmeličių.
Karmeličių apranga – juodai – rudas abitas su škaplieriumi, juodos spalvos veliumas (novicijų – baltos spalvos veliumas) bei baltos spalvos apsiaustas.
Pirmos basosios karmelitės Lietuvoje pasirodė 1637 m.Vilniuje. Jos atvyko išLiublino (Lenkijos). Vykstant karui sušvedais seserys 1655 m. pasitraukė įMoraviją irVengriją. Į savo vienuolyną Vilniuje grįžo 1667 metais. Po 1865 m. sukilimo basųjų karmeličiųvienuolynasRusijos buvo likviduotas. Visa bendruomenė, kurią sudarė 17 seserų, buvo perkelta į Vilniausbenediktinių vienuolyną, kuris caro įsakymu vėliau buvo nugriautas. Iš Lenkijos 1938 m. vėl atvykusios seserys įsikūrė Vilniuje, kur 10 seserų bendruomenė gyveno iki 1945 metų, kol baigėsi karas. Sovietams uždarinėjant vienuolynus, karmelitės pasitraukė į Lenkiją. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, 1992 m. trys moterys kreipėsi į kardinoląVincentą Sladkevičių, prašydamos padėti atkurti karmeličių vienuolyną Lietuvoje.Kardinolas pasiuntė laišką ordino generolui su prašymu pritarti ir padėti. Atvykus keturioms karmelitėms iš užsienio, 1994 m.Paštuvoje buvo atkurtas Šv. Juozapo ir šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresės basųjų karmeličių vienuolynas.
1998 m. vienuolynas jungė 6 amžinųjų ir 6 laikinųjų įžadų seseris.
.svg)
