Kardinolais dvasininkaiRomoje pradėti vadintiVI a., šiuolaikinis kardinolo statusas įsigaliojo popiežiausPijaus V laikais (1566–1572 m.). Nuo1059 m. kardinolai turi išskirtinę popiežiaus rinkimo teisę, nuo1150 m. renkasi įKardinolų kolegiją, kuriai vadovaujakolegijos dekanas. Kardinolą popiežius skiria iš dvasininkų, turinčiųkunigystės šventimus. Jeigu paskirtasis neturi vyskupo šventimų, jam priklauso teisė juos gauti.[1]
Į kardinolų pareigas įeina dalyvavimas Kardinolų kolegijos susirinkimuose, taip pat patarti popiežiui individualiai arba kardinolų kolegijoje. Be to, kardinolai paprastai turi kitų pareigų – vadovaujavyskupijai arbaarkivyskupijai, užima pareigaskurijoje. Kardinolas dirbaRomos kurijoje arba vadovauja partikuliarinėms, dalinėms bažnyčioms, jose reziduoja.
