Kapuja (it.Capua) – miestas pietųItalijoje, 25 km į šiaurę nuoNeapolio, Kampanijos lygumos šiaurės rytiniame kampe. Senovės Kapujos vietoje yra Santa Marija Kapuja Vetere.[1]
Miestui pavadinimą suteikėetruskai, jų kalbaCapeva yra pelkių miestas.Katonas Vyresnysis teigė, kad Kapują įkūrė etruskai apie 260 metų prieš jį paimant Romai. Kapuja nusileido Romai 338 m. pr. m. e., bet buvo užimta romėnų perAntrąjį pūnų karą211 m. pr. m. e., tad neaišku apie kokį paėmimą kalbama. Tikriausiai apie338 m. pr. m. e., nes tuomet etruskai Kapują būtų įkūrę apie600 m. pr. m. e., kai jų įtaka Kampanijoje buvo didžiausia. Netoliese rasta Vilanovos kultūros priešistorinių gyvenviečių, kurias tikriausiai išplėtėoskai, o vėliau etruskai.
Etruskų dominavimą Kampanijoje užbaigėsamnitų invazija V a. pr. m. e. antroje pusėje.
Apie424 m. pr. m. e. Kapują užėmė samnitai ir343 m. pr. m. e. miestas prašė Romos, kad ši juos išvytų. Kapuja su Kasilinu, Kalatija, Atela ir kitais priklausomais miestais sudarė sąjungą su Roma prieš samnitų kalnų gentis. Roma pradėjo dominuoti Kampanijoje, o Kapujos piliečiai gavo Romos pilietybę be teisės balsuoti (civitas sine suffragio).
Per Antrąjį samnitų karą Kapuja buvo nepatikimas Romos sąjungininkas. Po pergalės prieš samnitus Roma iš Kapujos konfiskavoAger Falernus dešiniajameVolturno krante.318 m. pr. m. e. vietinių valdininkų valdžią apribojo paskirtipraefecti Capuam Cumas, kurie iš pradžių buvo tikpraetor urbanus atstovai. Po123 m. pr. m. e.praefecti Capuam Cumas, kurių buvo keturi, tapo Romos magistrais ir valdė visą Kampaniją ikiAugusto laikų.
312 m. pr. m. e. Kapują ir Romą sujungėApijaus kelias, svarbiausias tų laikų Italijos greitkelis. Kapujos svarba augo III a. pr. m. e. ir prieš Antrąjį pūnų karą tik truputį nusileido Romai ir Kartaginai. Kapuja galėjo aprūpinti 30 tūkst. pėstininkų ir 4 tūkst. raitelių. Iki Kanų mūšio ji buvo ištikima Romos sąjungininkė. Po to, dėl reikalavimo, kad vienas Romos konsulas būtų iš Kapujos ar norėdama užsitikrinti regiono dominavimą kartaginiečių pergalės atveju, Kapuja perėjo į Kartaginos pusę.Hanibalas Kapujoje įkūrė savo žiemos stovyklą ir buvo gerai priimtas.Titas Livijus ir kiti teigia, kad dėl gerų gyvenimo sąlygų Kapujoje kartaginiečių kariai aptingo. Bosworth Smith ir vėlesni istorikai tuo netiki. Po ilgos apgulties romėnai užėmė Kapują211 m. pr. m. e., panaikino savivaldą, iš miestiečių buvo atimtos piliečių teisės, o žemė atiteko valstybei. Dalis jos buvo parduota205 m. pr. m. e. ir199 m. pr. m. e., kita dalis padalinta Literno ir Volturno kolonijų piliečiams. Didžioji dalis visgi priklausė valstybei.
Buvo sunku tą žemę apsaugoti nuo privačių asmenų. Romos politikai bandė padalinti tą žemę kolonistams.Cicerono kalbosDe Lege Agrania buvo nukreiptos prieš Servilijaus Rulo pastangas tai padaryti63 m. pr. m. e.
Tuo metu tankiai gyvenamas Kapujos rajonas buvo valdomas iš šventyklų, kurių garsiausia buvoDianos. Patį Kapujos miestą valdė prefektai. Miestas klestėjo dėl apylinkėse augintų kviečių auginimo ir bronzos dirbinių. Kapujos prabanga tapo priežodžiu, o Kampanija laikoma gladiatorių kovų gimtine. Iš Kampanijos kiloSpartakas ir jo pasekėjai. 73 m. pr. m. e.Julijus Cezaris, tapęs konsulu59 m. pr. m. e., po agrarinės reformos Kapujoje įkūrė 20 tūkst. romėnų kolonijąJulia Felix. Kolonistų skaičių padidinoMarkas Antonijus,Augustas irNeronas.
69 m. Kapuja rėmėVitelijų, o vėliau minima retai. IV a. iš čia valdėconsularis Campaniae.Ausonijus teigė, kad tai aštuntas pagal svarbą miestas Romos imperijoje. 456 m. miestą nuniokojovandalai.
.jpg)
