Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Kordonata laiptaiDioskūrų skulptūros
Kapitolijus (lot.Capitolium) – viena iš septyniųRomos kalvų.
Etimologiškai pavadinimas kildinamas nuocaput 'galva' ir lotynų kalboje reiškėPagrindinė galva. Pasak legendos, statant šventyklos pamatus šioje vietoje buvo atrasta vyro galva.[1]
Šiandien Kapitolijus yra Romos mero ir savivaldybės būstinė. Į Kapitolijaus kalvą veda didieji Kordonata (it.Cordonata) laiptai, pastatyti pagal1536 m.Mikelandželo projektą, imperatoriausKarolio V šlovei. Laiptų viršuje stovi dviDioskūrų skulptūrinės grupės.
Kapitolijaus aikštę suprojektavo Mikelandželas popiežiausPauliaus III garbei. Aikštės centre ant pjedestalo buvo pastatyta bronzinėMarko Aurelijaus skulptūra ant arklio, kurią nuo1997 m. pakeitė kopija. Aikštės galeXIII a. ant senųjų Tabularium griuvėsių pastatytiSenatorių Rūmai (it.Palazzo Senatorio). Dabartinį rūmų fasadą sukūrė architektasDžiakomas Dela Porta (it.Giacomo Della Porta), o darbus atlikoDžirolamas Rainaldis (it.Girolamo Rainaldi).
1655 m. popiežiausInocento X užsakymu kitoje aikštės pusėje broliai Džirolamas irRainaldžiai (it.Carlo Rainaldi) pastatėNaujuosius Rūmus (it.Palazzo Nuovo). Abiejuose rūmų pastatuose dabar yraKapitolijaus muziejus. Čia saugoma seniausia pasaulyje,1471 m. surinktų iš miesto, senovės marmuro kūrinių kolekcija.
Priešais Kapitolijaus muziejų yraKonservatorių Rūmai (it.Palazzo dei Conservatori), kuriuose įsikūrusi miesto savivaldybė.
Aukščiausioje Kapitolijaus vietoje stoviSanta Maria in Aracoeli bažnyčia. Į ją veda 124 pakopų laiptai, pastatyti architekto S. Andreazio (it.Simone Andreozzi)1348 m.
Žodis kapitolijus iki šiol naudojamasanglų kalboje kaipcapitol.Vašingtono rajono Kapitolijaus kalvos pavadinimas, spėjama, duotas nuo romėniškos kalvos.[2]
↑La Regina, Adriano, red. (2007) [2004].Archaeological Guide to Rome. Richard Sadleir (trans.) (New update leid.). Electa. p. 105.
↑Hodgkins, George W. (1960). „Naming the Capitol and the Capital“.Records of the Columbia Historical Society, Washington, D.C. 60/62: 36–53.JSTOR40067217.
