Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Skaitmeninė vaizdo kamera.Klasikinis fotoaparatas.
Kamera – prietaisas, naudojamas vaizdams ir vaizdo įrašams fiksuoti ir saugoti skaitmeniniu būdu, naudojantelektroninį vaizdo jutiklį, arba cheminiu būdu, naudojant šviesai jautrią medžiagą, pvz.,fotojuostą. Gali būti fiksuojami statiški (fotokameromis) ir judantys vaizdai (vaizdo kameros). Kameros, kaip pagrindinė fotografijos ir videografijos technologija, atliko svarbų vaidmenį vizualiųjų menų, žiniasklaidos, pramogų, stebėjimo ir mokslinių tyrimų raidoje. Kameros, galinčios fiksuoti nejudančius vaizdus, išrastos ir pradėtos naudoti dar pirmojojeXIX a. pusėje, o filmuoti galinčios kameros išradimas priskiriamas prancūzų išradėjuiLiui Le Pransui1888 m.[1]
Spartus išmaniųjų telefonų kamerų technologijų vystymasisXXI a. ištrynė ribą tarp tam skirtų kamerų ir daugiafunkcinių prietaisų, darydamas didelę įtaką tam, kaip visuomenė kuria, dalijasi ir vartoja vaizdinį turinį.