Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Čilėje esanti didžiausia ir antra pagal gilumą atvira kasykla.
Kalnakasyba arbaKasyba – vertingų mineralinių medžiagų ar kitokių medžiagų išgavimas iš žemės, paprastai iš rūdos kūno, gyslos ar sluoksnio. Kalnakasybos metodais išgaunami netaurieji metalai,brangieji metalai, metalųrūdos,akmens anglis,deimantai,klintys,naftos skalūnai,akmens druska irkalis. Bet kuri medžiaga, kuri negali būti auginama taikant žemės ūkio procesus, arba būti dirbtinai sukurta laboratorijoje ar gamykloje, paprastai yra kasama. Kalnakasyba apima visų neatsinaujinančių išteklių eksploatavimą (pvz.,nafta,gamtinės dujos ar netvanduo), taip pat kai kurių atsinaujinančių gamtos išteklių eksploatavimą (durpės).
Uolienų ir metalų kasyba prasidėjo darpriešistorės laikotarpiu. Į šiuolaikinę kalnakasybą įeina išteklių žvalgyba, paklausos ir pelno analizė, išgavimo būdo parinkimas, pats išgavimo procesas ir žemėsrekultivacija, kad po išteklių išgavimo būtų tinkama panaudoti kitiems tikslams.
