Kalifornija tankiausiai apgyvendinta ir trečia pagal užimamos teritorijos plotąJAV valstija.
Pietinė Kalifornijos dalis yra tankiau apgyvendinta negu didesnė šiaurinė. Didelė gyventojų dalis yra susitelkusi 80 km ruože,Ramiojo vandenyno pakrantėje. Kalifornija yra dominuojanti JAV ekonomikoje ir kultūroje, jos indėliai į technologijas ir juridines reformas federalinėje sistemoje labai svarūs.
Kalifornijos pavadinimas pasiskolintas iš Garsijos Rodrigeso de Montalvo romano „Espladiano nuotykiai“, taip romane vadinosi rojaus sala.
Tarp europiečių, kurie pirmieji1542 metais ištyrinėjo Kalifornijos pakrantes, buvo Chuanas Rodrigesas Kabriljas (Juan Rodriguez Cabrillo) 1542 m. ir serasFrensis Dreikas (Francis Drake)1579 metais. Iki XVIII a. ketvirtojo dešimtmečio buvo manoma, kad Kalifornija yra sala.
Kalifornija buvo pavadinta šiaurės vakarųIspanijos imperijos dalisŠiaurės Amerikoje. Ispanųmisionieriai nuo XVIII a. pirmojo dešimtmečio pabaigos pradėjo kurti nedideles gyvenvietes dideliuose dykynės plotuose į šiaurę nuo Žemutinės Kalifornijos (California Baja). Po to, kaiMeksika paskelbė savo nepriklausomybę, visa virtinė tokių gyvenviečių buvo paskelbta valstybine nuosavybe ir tos gyvenvietės-misijos buvo apleistos.
Po1847 m. JAV–Meksikos karo šis regionas buvo pasidalintas tarp JAV ir Meksikos.1848 m. JAV dalyje (Aukštutinė Kalifornija –Alta California) atradus aukso, prasidėjo vadinamoji „aukso karštinė“. Tuo metu gyventojų skaičius labai išaugo. Tuo pačiu metu buvo paskelbtaKalifornijos respublika, kurios gyvavimas greitai baigėsi, kaiSan Fransisko įlankoje išsilaipino JAV karinio laivyno komandoras Sloutas ir paskelbė teritoriją priklausant JAV.1850 m.rugsėjo 9 d. Kalifornija buvo paskelbta 31 JAV valstija.
Pilietinio karo metu Kalifornija oficialiai palaikėŠiaurę, bet jos gyventojų nuomonė išsiskyrė. Kalifornijos savanorių būriai kovėsi abiejose pusėse.
XIX a. aštuntajame dešimtmetyje nutiesus pirmąjį transkontinentinį geležinkelį, gyventojų skaičius nepaprastai greit išaugo. Kolonistams patiko Kalifornijos klimatas ir puikios sąlygos verstis žemės ūkiu.1950 m. Kalifornija tapo daugiausia gyventojų turinčia valstija ir išlieka tokia iki šiol.
Kalifornija yra trečioji pagal plotąJAV valstija – 423 970 km². Dauguma didžiųjų miestų išsidėstę valstijos vakaruose prieRamiojo vandenyno. Centrinę valstijos dalį užima derlingos žemės, apsuptos kalnų – kadaise buvusio vandenyno vieta. Gana šiltasklimatas, ypatingai centre ir kai kur pietuose, leidžia auginti atitinkamas kultūras; pvz,citrinvaisius. Pietinėje dalyje driekiasiMohavių dykuma. Nuo dykumos į šiaurės rytus, prie Nevados, plytiMirties slėnis, kuris yra žemiausia (86 m žemiau jūros lygio) ir karščiausia vietaŠiaurės Amerikoje.
Toliau į šiaurės vakarus nuo Mirties slėnio telkšoTahou ežeras (ant Kalifornijos ir Nevados ribos). Kalifornija turi aštuonias salas, vadinamas Sąsiaurio salomis, Ramiajame vandenyne į vakarus nuo Los Andželo pakrantės. Valstijos rytuose driekiasiSiera Nevados kalnai. Jų viršukalnė –Vitnis – pats aukščiausias kontinentinės JAV dalies taškas (4421 m). Netoliese yraJosemičio nacionalinis parkas. Išilgai valstijos teritorijos driekiasi tektoninisŠv. Andrejaus lūžis.
Kalifornija irAliaska turi po aštuonisnacionalinius parkus – daugiausia tarp JAV valstijų. Dar yra nacionalinių įdomios gamtos paminklų ir valstijos parkų. Kalifornijos nacionaliniai parkai:[2]
Redvudo nacionalinis ir valstijos parkai (angl.Redwood National and State Parks) – šiame parke, šiaurės Kalifornijoje palei vandenyno pakrantę esama lietaus miškų, kuriuose auga visžalės sekvojos (angl.coast redwoods).
Sekvojų nacionalinis parkas (angl.Sequoia National Park) – daugdidžiųjų mamutmedžių auga šiame ir gretimame Karalių kanjono nacionaliniuose parkuose. Sekvojos parkas turi „Milžinų mišką“, kuriame auga didžiausiai medžiai pasaulyje.
Kalifornijoje augamasyviausi,aukščiausi irilgaamžiškiausi planetos medžiai.Didieji mamutmedžiai (Sequoiadendron giganteum) yraendeminė rūšis, tai masyviausių pasaulyje medžių rūšis auganti tik Kalifornijos pietryčiuose.Visžalių sekvojų (Sequoia sempervirens) virš 99 proc. natūralios populiacijos auga tik Kalifornijos šiaurvakarių švelnaus ir drėgno klimato regione paleiDidžiojo vandenyno pakrantes. Valstijos šiaurinėje dalyje augapakrantinės pocūgės (Pseudotsuga menziesii var.menziesii) – vienos iš aukščiausių medžių rūšių.
Rytinėje Kalifornijoje auga ilgaamžiškiausių medžių planetos rūšis –gajosios pušys (Pinus longaeva). Gajosios pušies medis augantis valstijos rytinėjeInjo apygardoje apygardoje žinomas kaipMetušelas yra seniausias Žemėje augantis medis, 2021 m. jo amžius – 4 853 metų.
Kalifornija – ekonomiškai stipriausiaJAV valstija, sukurianti apie 14 % JAVBVP.[3] Ekonominės analizės biuro duomenimis, BVP 2020 m. Kalifornijoje sudarė daugiau kaip 3 trilijonųJAV dolerių.[4] Kalifornijoje darbuojasi 14 mln. žmonių.[5] Kalifornijos ekonominė sėkmė siejama su keliomis aukštoms technologijoms imliomis gamybos šakomis ir klestinčia kino industrija.[5]
Kalifornijoskino pramonė klesti, oHolivudas irAnaheime esantisDisneilendas yra pagrindiniai sėkmę nešantys veiksniai. Holivudo filmų industrija užtikrina didelę valstijos pajamų dalį. Vien 2015 m. šio sektoriaus indėlis į Kalifornijos ekonomiką siekė apie 49 mlrd. dolerių. Be to, buvo sukurta apie 2,4 mln. naujų darbo vietų.[5]
Dauguma Kalifornijospramonės šakų yra technologiškai intensyvios. Šiame sektoriuje susitelkę apie 9,4 % Kalifornijos darbo jėgos.[5] Gaminamapuslaidininkiai, kompiuteriai,programinė įranga ir kt. Transporto priemonių pramonės svarbiausia šaka – aviacijos ir kosmoso pramonė; gaminama civiliniai ir kariniai lėktuvai, nešančiosios raketos ir kitos priemonės kosminei erdvei tirti. „Lockheed Martin“ įmonė svarbi aviacijos ir kosminėje pramonėje. Valstijoje dar statomi ir remontuojami laivai, gaminami ir surenkami automobiliai. „Tesla Motors“ gamykla Fremonte ir kt.[3] Kalifornijoje yra įsikūręsSilicio slėnis, kuriame telkiasi daug informacinių technologijų bendrovių,[6] kaip „Apple“, „Alphabet“ (anksčiau „Google“), „Meta Platforms“ (anksčiau „Facebook“), taip pat „Electronic Arts“ „eBay“, „HP“, „Intel“, „nVidia“, „Netflix“, „PayPal“, „Adobe“, „Cisco“, „Twitter“ ir daugelis kitų, tarp kurių nemažaistartuolių.
Kalifornijos paslaugų sektorių sudaro profesinės ir verslo, švietimo ir sveikatos apsaugos, finansinės veiklos paslaugos, poilsio ir viešbučių veikla. 2018 m. vien iš turizmo gauta 140,6 mlrd JAV dolerių pajamų.[3]Kalifornijos universitetas Los Andžele (UCLA) irKalifornijos universitetas yra didžiausi universitetai šioje valstijoje. Šių dviejų universitetų BVP metinis indėlis į valstijos ekonomiką siekia 120 mlrd. dolerių.[5]
Kalifornija yra pirmaujanti JAV valstija pagal gaunamas pajamas iš žemės ūkio veiklos. Šiame sektoriuje dirba apie 10 proc. valstijos darbo jėgos. Iš maždaug 403 932 km² valstijos užimamos žemės ploto – 101 171 km² arba vieną ketvirtį užima žemės ūkio paskirties žemė. Dalis ūkininkavimui naudojamos žemės yra kiek daugiau nei 202 342 hektarų plotoKolorado dykumoje.[5]
Šio sektoriaus sėkmė siejama su valstijoje trunkančiu ilgu augalijos vegetacijos laikotarpiu ir derlingudirvožemiu. Taip pat didžioji dalis žemės yra drėkinama, o tai lemia ūkininkavimo veiklos stabilumą. Kalifornijoje daugiausiai auginamikiviai,sėjamosios salotos,abrikosai,pistacijos,alyvuogės,figos,migdolai,apelsinai,graikiniai riešutai,nektarinai, džiovintosslyvos irdatulės. Tarp 50 Amerikos valstijų Kalifornija yra pirmaujantivynuogių,citrinų, slyvų,arbūzų,braškių,avokadų irpersikų produkcijos augintoja. Apelsinų gamybos srityje tikFloridos valstijoje išauginama daugiau apelsinų nei Kalifornijoje. Kalifornijos žemės ūkio produktais aprūpinama vietinė rinka, o kita dalis skirta eksportui. Eksportas sudaro penktadalį valstijos pajamų. Pagrindiniai Kalifornijos produktai atnešantys didžiausias finansines įplaukas yrapienas, vynuogės irmedvilnė.[5]
Didžioji dalis miestų susitelkę vienoje iš penkiųaglomeracijoje (Los Andželo, San Fransisko įlankos, Riversaido-San Bernardino, San Diego, Sakramento).
Kalifornija valdoma kaip respublika. Vykdomoji valdžia –gubernatorius ir kiti renkami pareigūnai. Dabartinis valstijos gubernatorius yra Gavin Newsom. Valstijos gubernatorius, kaip ir kiti konstituciniai valstijos pareigūnai, renkamas ketverių metų kadencijai ir jį galima perrinkti tik vieną kartą.
Įstatymų leidžiamoji valdžia – Senatas (40 senatorių) ir Asamblėja (80 deputatų). Valstijos senatoriai renkami ketveriems, o Asamblėjos nariai dvejiems metams. Kalifornija turi 2 atstovusJAV Senate ir 53 –JAV Kongrese.
Teisminė valdžia – Aukščiausiasis valstijos Teismas ir žemesnių instancijų teismai. Pagrindinis Kalifornijos įstatymas yra Kalifornijos konstitucija – vienas iš didžiausių konstitucinių dokumentų pasaulyje.
Valstijos sostinė – Sakramentas. 1775–1849 m. valstijos sostinė buvo Monterėjuje, 1849–1851 m.San Chozė, 1852–1853 m. Valjeche, 1853–1854 m. Benisijoje, o nuo 1862 m. – San Fransiske, 1852 m. sostinė laikinai buvo persikėlusi į Sakramentą, nes Valjeche nebuvo pabaigtos valstybinės rezidencijos statybos. Sakramentas nuolatine sostine tapo 1854]m. 1862 m. dėl didelio potvynio sostinės funkcijos keturiems mėnesiams buvo perkeltos į San Fransiską.
