Juozas Vidmantis Vaitkus (g.1941 m.kovo 19 d.Kalnaberžėje,Kėdainių apskritis) –Lietuvos fizikas, vienas išpuslaidininkių fizikos Lietuvoje plėtotojų,Vilniaus universiteto (VU)profesorius,habilituotas fizinių mokslų daktaras.

1947 m. pradėjo lankyti Kalnaberžės pradinę mokyklą.1948 m. persikėlus įŠiaulius, pradėjo lankyti6-ąją pradinę mokyklą, kuri vėliau perorganizuota į 5-ają vidurinę. Mokyklos metais lankė įvairius būrelius: botanikos, aviamodeliavimo, automobilistų, radijo^[1]. Mokyklą baigė1958 m. ir tais pačiais metais įstojo į Vilniaus valstybinio universitetoFizikos-matematikos fakulteto fizikos specialybę. Nuo pirmų metų pradėjo dirbti mokslinį darbą.

1959 m. priimtas laborantu Eksperimentinės fizikos katedroje, o po jos reorganizacijos1960 m. priskirtasPuslaidininkių fizikos katedrai. Tais pačiais metais buvo pakeltas į vyr. laboranto pareigas.1962 m. pradėjo dirbti Eksperimentinės fizikos probleminėje laboratorijoje (vėliau – Puslaidininkių fizikos probleminė laboratorija) ir netrukus paaukštintas vyr.moksliniu bendradarbiu, vėliau – vyr. inžinieriumi. Tais pačiais metais išrinktas fakulteto Studentų mokslinės draugijos pirmininku. Universitetą baigė1963 m. su pagyrimu ir pradėjo studijasaspirantūroje^[1].

1964–1966 m. buvo Mokslinių tyrimų sektoriaus jaunesnysis darbuotojas, o 1966 m. – Puslaidininkių fizikos probleminės laboratorijos vyr. mokslinis darbuotojas.

1967 m. VVU apgynė fizikos ir matematikos mokslų kandidato (dabar – daktaro)disertaciją tema „Cd Se monokristalų ir sluoksnių fotolaidumo kinetikos tyrimas“ (vadovasJurgis Viščakas)^[2].1978 m. SSRS Aukščiausios atestacinės komisijos (VAK'as) Specializuotoje taryboje prie Ukrainos TSRmokslų akademijos Puslaidininkių instituto apgynė fizikos -matematikos mokslų daktaro disertaciją tema „Netiesinis fotolaidumas ir su juo susiję nepusiausvyrieji reiškiniai puslaidininkiuose, esant stipriam lazeriniam sužadinimui“^[2],ir 1979 m. VAK'as suteikė fizikos -matematikos mokslų daktaro laipsnį (1993 m. Lietuvos Mokslo taryba jį nostrifikavo gamtos mokslų habilituoto daktaro laipsniu).

VU pradėjo dėstyti nuo1967 m.,1968 m. – vyr. dėstytojas, nuo tų pačių metų –docentas^[1].Profesorius nuo1980 m.

Stažavo ir mokslinį darbą dirboStokholmo Karališkajame technologijos institute (Švedija, 1974–1975, 1992 m.),Berlyno technikos (Vokietija, 1991 m.), Ličopingo (Švedija, 1992 m.),Glazgo (1996)(nuo 1997 m. vizituojantis profesorius), Notre Dame (JAV, 1998 m.), Tokušimos (Japonija, 2001 m.) ir kt. universitetuose^[1], CERN'e (Šveicarija, nuo 2002 m.).

1985 m. išrinktas LMA nariu korespondentu^[3], nuo 2012 m. - LMA tikrasis narys.

1977–2006 m. – VU Fizikos fakultetoPuslaidininkių fizikos katedros vedėjas. Buvo Lietuvos mokslų akademijosFizikos irPuslaidininkių fizikos institutų mokslinių tarybų nariu^[1].1986–1991,2002 -2007 m. – VU prorektorius mokslo reikalams.^[1] Nuo1991 m. yra LMA Matematikos, fizikos ir chemijos mokslų skyriaus Fizikos sekcijos pirmininkas.1992 m. išrinktas Taikomųjų mokslų instituto direktoriumi. TMI pertvarkius įMedžiagotyros ir taikomųjų mokslų institutą, direktoriumi išbuvo iki2002 m.1997–2002 m. buvo šio instituto Medžiagotyros skyriaus, 2002 - 2012 m. – Naujų medžiagų tyrimo ir matavimo technologijų skyriaus vedėjas, nuo 2002 m. instituto tarybos narys. 1994-2007 m. buvo VU Senato narys.

Nuo1976 m. yra žurnalo „Lithuanian Journal of Physics“, nuo1998 m. – žurnalo „Medžiagotyra“ redaktorių kolegijų narys.1995–1999 m. buvoLietuvos fizikų draugijos pirmininko pavaduotojas^[4],2003–2007 m. – viceprezidentas studijoms, mokslo komisijos narys^[5], nuo 2007 – prezidentas^[6].

Svarbiausi darbai išpuslaidininkių fizikos, puslaidininkių fotolaidumo kinetikos, nepusiausvyrųjų elektrinių irnetiesinių optinių reiškinių tyrimų. Daugiau kaip 300 mokslinių publikacijų, 16 išradimų autorius ir bendraautoris^[1].

• Juozas Vidmantis Vaitkus,Jurgis Viščakas.Elektronų statistika ir šuoliai puslaidininkiuose. Vilnius: Vilniaus valstybinis universitetas, 1976. – 218 p.:iliustr.
• Juozas Vidmantis Vaitkus, G. Purvaneckienė.Fotolaidumas ir jo taikymas puslaidininkiams tirti. Vilnius 1989. – 162 p.:iliustr.
• Su kitais.Vilniaus universiteto puslaidininkių fizikos katedra, 40. Vilnius: Person. įm. „Lietuvos mokslas“ red., 2000. – 97 p.:iliustr.
• Gintautas Tamulaitis, Juozas Vidmantis Vaitkus.Gamtamokslinė pasaulio samprata. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2002. – 223 p.:iliustr.ISBN 9986-19-460-1

• 1981 m. –LTSR valstybinė premija už darbų ciklą „Defektų tyrimai puslaidininkiuose“ (kartu suAloyzu Sakalu)^[7].
• 1988 m. – Lietuvos Ministrų Tarybos premija už darbą „Supergreitų didelės integracijos mikroschemų komplekso, skirto našiai radioelektroninei aparatūrai, sukūrimas ir serijinė gamyba“^[1].
• 1988 m. –TSRS valstybinė premija už specialios kosminės technikos kūrimą (kartu su Maskvos ir Ukrainos mokslininkais)^[7].
• 1996 m. –Lietuvos mokslo premija už darbų ciklą „Šviesa sužadintų elektronų dinamika puslaidininkiuose (1985–1995 m.)“ (kartu suKęstučiu Jarašiūnu,Gyčiu Juška irLiudviku Subačiumi)^[8].
• 2002 m. –Lietuvos mokslų akademijos vardinėPovilo Brazdžiūno premija už darbų ciklą „Medžiagotyros metodai puslaidininkių jonizuojančios radiacijos detektoriams charakterizuoti (1996–2002 m.)“^[9].
• 2002 m. –Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžius^[10].
• 2005 m. – Lietuvos mokslo premija už darbų ciklą „Puslaidininkių darinių tyrimai radiacijai atspariai elektronikai (1997–2004 m.)“ (kartu suEugeniju Gaubu,Vaidotu Kažukausku,Juru Požela, Karoliu Požela,Aldžiu Šilėnu)^[11].

• Apie Juozą Vidmantį Vaitkų Lietuvos Medžiagų tyrinėtojų asociacijos tinklalapyjeArchyvuota kopija 2009-02-28 išWayback Machine projekto.(angl.)

• Lietuvos mokslo premijos laureatai
• Lietuvos fizikai
• Lietuvos išradėjai
• Lietuvos mokslų akademijos nariai korespondentai
• LTSR valstybinės premijos laureatai
• VU prorektoriai

• Webarchive šablono Wayback nuorodos
• Straipsniai su neveikiančiomis nuorodomis
• Puslapiai, naudojantys ISBN magiškas nuorodas