Jungtinės Amerikos Valstijos (angl.United States of America), trumpiauJungtinės Valstijos arbaJAV (angl.United States, USA), vadinamaAmerika – valstybėŠiaurės Amerikoje. JAV yra federacinė respublika, sudaryta išpenkiasdešimties valstijų ir federalinės apygardos. JAV taip pat priklauso keletas teritorijų bei užjūrio autonomijų, esančiųKaribų jūros regione irRamiajame vandenyne. Valstybės teritorija daugiausia išsidėsčiusi žemyninėje centrinėsŠiaurės Amerikos dalyje, kur yra 48 valstijos bei sostinėVašingtonas (federalinė Kolumbijos apygarda).Aliaskos valstija yra šiaurės vakarinėje Šiaurės Amerikos dalyje, oHavajai – salynas Ramiajame vandenyne. Didžiausias miestas –Niujorkas. JAV šiaurėje ribojasi suKanada, pietuose – suMeksika.
Pagalplotą (9,83 milijonų km²) irgyventojų skaičių (apie 330 milijonų), JAV yra trečia pagal dydį pasaulio valstybė. JAV užima 40 proc. Šiaurės Amerikos žemyno.
Pirmieji gyventojai į dabartinę JAV teritoriją atvyko iš Azijos mažiausiai prieš 15 000 metų, o nuo XVI a. prasidėjo europiečių kolonizacija. Jungtines Amerikos Valstijas įkūrėtrylika susijungusių britų kolonijų. Nesutarimai tarp šių kolonijų irDidžiosios Britanijos karalystės sukėlėNepriklausomybės karą, kurio metu kolonijų atstovai1776 m.paskelbė nepriklausomybę nuo Didžiosios Britanijos.1783 m. JAV galutinai pasiekė pergalę Nepriklausomybės kare.1787 m. buvo priimtaKonstitucija,1791 m. –Teisių bilis, kuris ženkliai apribojo vyriausybės įgaliojimus piliečių atžvilgiu. XIX a. septintajame dešimtmetyje dėl prieštaravimų tarp vergvaldinių pietinių (Konfederacijos) ir pramoninių šiaurinių valstijų (Sąjungos) kilo ketverius metus trukęsJAV pilietinis karas. Karą laimėjus šiaurinėms valstijoms, JAV visuotinai uždrausta vergovė.
Dėl nuolatinio imigrantų iš Europos, o vėliau ir Azijos, srauto, teritorinės ekspansijos į Vakarus, išstumiant vietinius gyventojus ir aneksuojant didelę dalį Meksikos, taip pat industrializacijos XIX a. pab. JAV tapo viena iš didžiųjų pasaulio valstybių. Vadovaujantis1823 m. suformuotaMonro doktrina, iki patPirmojo pasaulinio karo JAV užsienio politikos aktyvumas pasireiškė tik JAV interesų Šiaurės, Centrinėje ir Pietų Amerikoje gynimu. Po Pirmojo pasaulinio karoKongresas neleido JAV stoti į tarptautines organizacijas (pvz.,Tautų Sąjungą), o tai apribojo JAV vaidmenį pasaulio politikoje. JAV vaidmuo vėl sustiprėjo jai įsitraukus į Antrąjį pasaulinį karąantihitlerinės koalicijos pusėje, o nuo XX a. antrosios pusės jos tapo kapitalistinės stovyklos šerdimi. 1945 m. JAV tapo pirmąja branduoline valstybe.
JAV yra didžiausia pasaulio ekonomika pagal nominalųjį BVP (26,855 trln. dolerių 2023 m.[6])
1507 m. vokiečių kartografasMartinas Valdzemiuleris sudarė pasaulio žemėlapį, kuriame Vakarų pusrutulio žemės buvo pavadintos Amerika (italų keliautojo ir kartografoAmerigo Vespučio vardu).[7] Buvusios trylika Britanijos kolonijųNepriklausomybės deklaracijoje pirmosios pavartojo dabartinį šalies pavadinimą – „vieninga 13-os jungtinių Amerikos Valstijų deklaracija“,1776 m.liepos 4 d. priimta „jungtinių Amerikos Valstijų atstovų“ (žodis „jungtinės“ deklaracijoje vienareikšmiškai parašytas mažąja raide).[8] Dabartinis pavadinimas oficialiai buvo priimtas1777 m.lapkričio 15 d., kaiantrasis Kontinentinis Kongresas priėmėKonfederacijos straipsnius, kurių pirmajame rašoma, kad „Konfederacijos pavadinimas turi būti Jungtinės Amerikos Valstijos“. Sutrumpintos formos – Jungtinės Valstijos, JAV arba Amerika – laikomos norminėmis.
Senieji vietiniai JAV žmonės, įskaitant ir Aliaskos vietinius gyventojus, atvyko į šią teritoriją išAzijos. Jų migracija į šiuos kraštus prasidėjo prieš ne daugiau kaip 40 000 metų (mažiausiai prieš 12 000 metų).[9] Keletas ikikolumbinių kultūrų, gyvenusių dabartinėje JAV teritorijoje, išvystė gan pažangų žemės ūkį, pasižymėjo architektūros srityje. Minėtoms kultūroms taip pat buvo būdinga valstybinio lygmens visuomenės. Prasidėjus europiečių kolonizacijai, milijonai čionykščių amerikiečių mirė nuo atvežtų ligų epidemijų, pavyzdžiui, nuoraupų.[10]
Laivas „Mayflower” atplukdė piligrimus į Naująjį pasaulį1620 metais. Viljamo Halsalo1882 m. paveikslas
1674 m.Nyderlandai perleido savo teritorijas Amerikoje Britanijai.Naujųjų Nyderlandų provincija buvo pervadintaNiujorku. Daugelis naujųjų imigrantų, kurių dauguma vyko į šalies pietus, buvo samdomi tarnautojai.[12] Iki XVIII amžiaus pradžios Afrikos vergai tapo pagrindiniu priverstinio darbo šaltiniu.1729 metais skilusKarolinoms ir1732 m. kolonizavusDžordžiją, buvo įkurtos trylika Britanijos kolonijų, kurios vėliau tapo Jungtinėmis Amerikos Valstijomis. Visos trylika kolonijų turėjo vietinę valdžią, buvo vykdomi rinkimai, kuriuose galėjo dalyvauti daugelis laisvų vyrų. Kolonijose galiojo senieji anglų įstatymai. Visos kolonijos įteisino prekybą Afrikos vergais. Didėjant gimstamumui, esant žemam mirtingumo rodikliui ir augant imigracijai, kolonijų gyventojų sparčiai daugėjo. Krikščionių tikėjimo atgaivinimo judėjimas, dar geriau žinomas kaipDidysis Pabudimas, XVIII amžiaus 4-5 dešimtmečiuose paskatino domėjimąsi tiek religija, tiek religine laisve.Prancūzų-indėnų kare britų pajėgos užėmė Prancūzijai priklausiusiąKanadą, tačiau prancūziškai kalbantys gyventojai liko politiškai izoliuoti nuo pietinių anglų kolonijų. NeskaitantAmerikos indėnų, kurie buvo išstumiami iš savo teritorijų,1770 m. trylikos kolonijų gyventojų skaičius siekė 2,6 milijonų žmonių, trečdalis kurių buvo britai. Kas penktas amerikietis buvo vergas.[13] Nors šios kolonijos mokėjo mokesčius Britanijai, jos neturėjo nė vieno atstovoDidžiosios Britanijos parlamente.
Požiūriai į vergiją keitėsi.Konstitucija gynė prekybą vergais tik iki1808 metų. Šiaurinės valstijos uždraudė vergiją1780–1804 metų laikotarpiu. Pietinės vergovinės valstijos liko vienintelės gynusios vergiją. AntrasisDidysis Pabudimas, prasidėjęs1800 m., leidoevangelikalizmui tapti ta jėga, kuri paskatino įvairių socialinių reformų siekiančių judėjimų, įskaitant irabolicionizmą, atsiradimą.
Teritorijų įsigijimo žemėlapis su datomis
Amerikiečių noras plėsti savo teritoriją į vakarus paskatino pradėti ilgai trukusius karus suindėnais. Taip pat buvo vykdoma indėnų pašalinimo iš jų gimtųjų žemių politika.1803 m., valdant prezidentuiTomui Džefersonui, iš prancūzųnusipirkus Luizianą, šalies teritorija padidėjo beveik dvigubai.1812 m. kare, paskelbtameBritanijai dėl įvairių nuoskaudų, buvo pasiektos lygiosios, tačiau tai vis tiek sustiprinonacionalizmą Jungtinėse Valstijose. Daugybė JAV kariuomenės įsiveržimų įFloridą1819 m.Ispaniją privertė užleisti šias teritorijas Jungtinėms Valstijoms. 1845 m. Jungtinės Valstijos aneksavoTeksaso respubliką. Tuo laikotarpiu išpopuliarėjoLikimo manifesto idėjos.[14]1846 m.Oregono sutartis suBritanija Jungtinėms Valstijoms leido kontroliuoti šių dienų šalies šiaurės vakarų teritoriją. Po JAV pergalėsJAV-Meksikos kare,1848 m. šaliai buvo perleistaKalifornija ir dalis šiandieninės JAV pietvakarių teritorijos.1848–1849 m.Kalifornijos aukso karštinė dar labiau paskatino migraciją šalies viduje. Naujoji geležinkelių sistema palengvino naujakurių persikėlimą ir paaštrino konfliktus suAmerikos indėnais. Per maždaug 50 metų dėl odos ir mėsos buvo nužudyta daugiau nei 40 milijonųbizonų. Tai taip pat paspartino geležinkelių tiesimą. Bizonų, kurie buvo pagrindinis lygumų indėnų išgyvenimo resursas, išmedžiojimas buvo skaudus egzistencinis smūgis daugeliui indėnų kultūrų.
Įtampa tarp vergovinių ir laisvųjų valstijų padidėjo dėl valstijų ir federalinės valdžios nesutarimų. Įtampa didėjo ir dėl konfliktų, kilusių vergijai plintant į naujas valstijas.1860 metais prieš vergiją nusistačiusiosrespublikonų partijos narysAbraomas Linkolnas buvo išrinktasJAV prezidentu. Prieš jam pradedant eiti prezidento pareigas, septynios vergovinės valstijos paskelbė atsiskiriančios nuo JAV. Atsiskyrimą federalinė valdžia laikė nelegaliu. Atsiskyrusios valstijos sukūrėAmerikos Valstijų Konfederaciją. Konfederatams užpuolusSamtero fortą, įsiplieskėJAV pilietinis karas, o prie Konfederacijos prisijungė dar keturios valstijos. Linkolno vergųIšlaisvinimo aktas įpareigojoSąjungą panaikinti vergiją. Po1865 m. Sąjungos pergalės išleistos trysJAV konstitucijos pataisos užtikrino laisvę beveik keturiems milijonams afroamerikiečių, kurie buvo vergai.[15] Afroamerikiečiai gavo pilietybę ir įgijo balsavimo teisę. Karas ir po jo priimti nutarimai leido iš esmės padidinti federalinės valdžios galias.[16]
Po karo, kai buvo nužudytasLinkolnas, buvo radikalizuotaRespublikonų partijosrekonstrukcijos politika, kurios tikslas buvo reintegruoti ir atstatyti pietines valstijas, tuo pat metu užtikrinant išlaisvintų vergų teises. Po1876 m. ginčijamų prezidento rinkimų pasirašytas1877 m. kompromisas baigė rekonstrukcijos politiką. Džimo Krou įstatymai (past. Džimas Krou – įžeidžiama juodaodžių pravardė) iš daugelio afroamerikiečių greit vėl atėmė pilietines (ypač rinkimų) teises. Šalies šiaurėje prasidėjusiurbanizacija ir beprecedentis imigrantų antplūdis iš pietų ir rytųEuropos paspartino šaliesindustrializaciją. Imigracijos banga, kuri tęsėsi iki1929 m., aprūpino šalį darbo jėga ir pakeitė Amerikos kultūrą. Nacionalinėsinfrastruktūros plėtra pagreitino šalies ekonomikos augimą. Šalies ekspansija žemyninėje dalyje baigėsi1867 m., kai JAV išRusijos įsigijoAliaską.Sužeisto kelio skerdynės1890 m. buvo paskutinis rimtas ginkluotas konfliktas kare su indėnais.1893 m. tenykštė Ramiojo vandenynoHavajų karalystės monarchija buvo nuversta vietinių amerikiečių surengto perversmo metu. Jungtinės Valstijos aneksavo salyną1898 metais. Tais pačiais metais pergalėIspanijos-Amerikos kare pademonstravo šalies įtaką ir galią. Vėliau buvo aneksuotasPuerto Rikas,Guamas irFilipinai.[17] Po pusės amžiausFilipinai iškovojo nepriklausomybę.Puerto Rikas irGuamas ir toliau priklauso Junginėms Valstijoms.
Pirmasis pasaulinis karas, Didžioji ekonominė krizė, Antrasis pasaulinis karas
1914 m. prasidėjusPirmajam pasauliniam karui, Jungtinės Amerikos Valstijos išliko neutralia valstybe. Nors daug amerikiečių palaikė britus ir prancūzus, daugelis jų prieštaravo JAV įsitraukimui į karą.[18]1917 m. JAV vis dėlto prisijungė prie sąjungininkių ir taip nulėmė karo baigtį centrinių jėgų (Vokietijos,Austro-Vengrijos irOsmanų imperijų) nenaudai. Po karoJungtinių Valstijų Senatas neratifikavoVersalio sutarties, pagal kurią buvo įkurtaTautų Sąjunga. Šalis vykdė vienašališko nusiginklavimo politiką, beveik prilygusiąizoliacionizmui.[19]1920 m. judėjimas už moterų teises išsikovojo, kad būtų išleistos moterų balsavimo teises garantuojančioskonstitucijos pataisos. XX amžiaus 3 dešimtmečio klestėjimas baigėsi1929 m. Volstrito krachu, kuris lėmė Didžiosios ekonominės krizės (Didžiosios depresijos) pradžią.1932 m. JAV prezidentu išrinktasFranklinas Ruzveltas krizei sutramdyti pradėjo vykdytiNaujojo kurso politiką, pagal kurią buvo didinamas valdžios vaidmuo ekonomikoje. Ketvirto dešimtmečio viduryje įvykusi dulkių audra nuskurdino daugelį žemdirbių bendruomenių ir paskatino naują migracijos bangą šalies viduje.
JAV kariuomenės 1-osios pėstininkų divizijos kariai išsilaipinaNormandijoje1944 m.birželio 6 d. D-Dienos metu
Antrojo pasaulinio karo pradžioje, kai1939 m.nacių Vokietija irSovietų Sąjunga okupavoLenkiją, Jungtinės Valstijos iš esmės išlaikė savoneutralitetą.1941 m. kovą JAV savo sąjungininkėms, su Vokietija kariavusioms šalims, pagalLendlizo programą pradėjo tiekti karinius techninius įrenginius, rėmė šias šalis pinigais.1941 m.gruodžio 7 d., po netikėtosJaponijosatakos Perl Harbore, Jungtinės Valstijos įsitraukė į karą priešAšies valstybes. Dalyvavimas kare paspartino turto investicijas ir pagerino pramonės pajėgumą. Iš visų didžiųjų karo dalyvių, Jungtinės Valstijos buvo vienintelė valstybė, dėl karo tik tapusi turtingesnė, o kitos šalys dėl karo finansiškai labai nukentėjo.[20] Sąjungininkų konferencijosBreton Vudse irJaltoje nubrėžė naujus tarptautinių organizacijų sistemos kontūrus, pagal kuriuos Jungtinės Valstijos irSovietų Sąjunga atsidūrė pačiame pasaulio reikalų centre. Laimėjus karąEuropoje,1945 m.San Franciske buvo surengta tarptautinė konferencija, kurioje buvo pasirašytaJungtinių Tautų chartija, įsigaliojusi po karo.[21] Jungtinės Valstijos, sukūrusios pirmuosius branduolinius ginklus,1945 m. rugpjūčio mėnesį panaudojo juos Japonijos miestamsHirošimai irNagasakiui bombarduoti. Japonija pasidavė1945 m.rugsėjo 2 d., ir taip baigėsiAntrasis pasaulinis karas.[22]
Jungtinės Amerikos Valstijos irSovietų Sąjunga kovojo dėl įtakos sferų pasaulyje, dominuodamosEuropos kariniuose reikaluose ir priklausydamos dviem skirtingiems kariniams blokams –NATO (JAV) irVaršuvos sutarties organizacijai (SSRS). JAV propagavo liberalią demokratiją irkapitalizmą, Sovietų Sąjunga –komunizmą ir centrinės valdžios kontroliuojamąplaninę ekonomiką. Abi šalys palaikė diktatorių režimus ir dalyvavo vietiniuose karuose.1950–1953 m. Amerikos pajėgos dalyvavoKorėjos kare prieš komunistines kinų jėgas.
Po1961 m. Sovietų Sąjungos surengto pirmojo žmogaus pilotuojamo kosminio laivo paleidimo į kosmosą, Jungtinės Valstijos pasiryžo išlaipinti žmogųMėnulyje. Šį tikslą amerikiečiai įgyvendino1969 metais. Kilus tikram branduolinio karo su Sovietų Sąjungos pajėgomisKuboje pavojui, JAV prezidentasDžonas Kenedis sugebėjo taikiai sureguliuoti įtemptą situaciją. Tuo metu prasidėjo ilgalaikis JAV ekonomikos augimas. Stiprėjantis pilietinių teisių judėjimas, kuriam vadovavo tokie afroamerikiečiai, kaipRoza Parks irMartinas Liuteris Kingas, kovojo susegregacija ir diskriminacija. Po Kenedžio nužudymo1963 m.,Lyndono Džonsono valdymo laikotarpiu,1964 m. buvo išleisti pilietinių teisių ir1965 m. balsavimo teisių aktai. Džonsonas ir jo įpėdinisRičardas Niksonas išplėtė JAV dalyvavimą vietiniuose karuose pietryčių Azijoje, tai yra pradėjo nesėkmingąVietnamo karą. Suaktyvėjo didelio masto kontrkultūrinis judėjimas, sukėlęs pasipriešinimą karui, juodaodžių nacionalizmą irseksualinę revoliuciją.Betė Friedan,Gloria Steinem ir kitos moterys vadovavo naujaifeminizmo bangai. Moterys siekė politinės, socialinės ir ekonominės lygybės.
DėlVotergeito skandalo,1974 m.Ričardas Niksonas tapo pirmuoju JAV prezidentu, atsistatydinusiu iš prezidento posto. Niksonas buvo kaltinamas trukdymu teisingumui ir piktnaudžiavimu prezidento galiomis. Už tai jam grėsė apkalta. Po prezidento atsistatydinimo, prezidento pareigas perėmėviceprezidentasDžeraldas Fordas. PrezidentoDžimio Katerio administracija, dirbusi 8-ojo dešimtmečio pabaigoje, pasižymėjostagfliacija irįkaitų krize Irane.Ronaldo Reigano išrinkimas prezidentu1980 m. skelbė apie pasikeitimus JAV politikoje. Dėl Reigano politikos labai pasikeitė šalies mokesčių ir išlaidų prioritetai. Reigano antroji kadencija žinoma dėlIrano-Kontros skandalo ir diplomatinių santykių suSovietų Sąjunga pagerėjimo. Vėlesnis Sovietų Sąjungos žlugimas baigėšaltąjį karą.
2001 m.rugsėjo 11 d.Al-Qaeda teroristų pilotuojami užgrobti civilinių skrydžių lėktuvai rėžėsi įPasaulio prekybos centro pastatusNiujorke irPentagono pastatąVašingtone. Teroro išpuolių metu žuvo beveik trys tūkstančiai žmonių. Kaip atsaką į teroristų išpuolius, Bušo administracija pradėjo karą suterorizmu.2001 m. pabaigoje Jungtinės Valstijos pradėjo invaziją įAfganistaną, nuvertėTalibų režimą ir sunaikinoAl-Qaeda‘os treniruočių stovyklas. Talibų sukilėliai ir toliau kovoja partizaniniame kare.2002 m. prezidento Bušo administracija, remdamasi prieštaringomis priežastimis, tarptautinę bendruomenę pradėjo ragintiIrake nuverstiSadamo Huseino režimą.[24] NeturėdamasNATO paramos ar aiškausJTO mandato karinei intervencijai, prezidentasBušas suorganizavo sąjungininkų koaliciją, kurios pajėgos2003 metais į Iraką įvedė savo pajėgas. Koalicija nuvertė diktatorių ir buvusį JAV sąjungininkąSadamą Huseiną. Tarptautinės amnestijos organizacija (angl. Amnesty International) apkaltino Jungtines Valstijas žmogaus teisių pažeidimais, įvykdytais kovoje su terorizmu, įskaitant ir pažeidimusIrako kare.[25]2005 metaisuraganas Katrina padarė daug nuostolių JAV teritorijoms, skalaujamoms irMeksikos įlankos, ir nusiaubėNaująjį Orleaną.2008 metųlapkričio 4 dienąpasaulinės ekonominės recesijos metu JAV prezidentu buvo išrinktasBarakas Obama, pirmasis afroamerikiečių kilmės asmuo išrinktas į šį postą.
21 a. amžiaus trečiojo dešimtmečio pradžioje šalis tapo dar labiau susiskaldžiusi dėl įvairių socialinių problemų, sukėlusių įvairias diskusijas ir protestus.2020 metais po George Floyd nužudymo didžiuosiuose šalies miestuose kilo masiniai neramumai dėl policijos naudojamų brutalių taktikų ir vis dar gyvuojančio institucinio rasizmo.[27] Visoje šalyje padažnėjusios masinės žudynės panaudojant šaunamuosius ginklus taip pat prisidėjo prie visuomenėje tvyrančių įtampų.[28]2021 m.sausio 6 dieną kadenciją baigiančio prezidento Trumpo rėmėjai užpuolėJAV Kapitolijų, kuriame yra įsikūręsJAV Kongresas, ir nesėkmingai bandė sutrukdytiJAV rinkikų kolegijos balsų skaičiavimo procedūrą, irJoe Biden pergalės2020 metų JAV prezidento rinkimuose patvirtinimą.[29]2022 metaisJAV Aukščiausiajam teismui priėmus sprendimą, kuriuo buvo atmesta prieš tai galiojusi konstitucinė doktrina, įtvirtinusi konstitucinę teisę į abortą, visoje šalyje kilo dar viena protestų banga.[30] Tačiau nepaisant visų šių susiskaldymų šalis išliko vieningaRusijos karinės agresijos prieš Ukrainą akivaizdoje, politikams iš įvairių politinių partijų palaikant ginkluotėsUkrainai tiekimą, ir Amerikos kompanijoms nutraukiant savo veiklą tiekRusijoje, tiekBaltarusijoje.[31]
Jungtinės Amerikos Valstijos yra seniausia pasaulyje egzistuojantifederacija. Tai konstitucinė respublika, kurioje dominuoja daugumos valdymas, tačiau mažumos teises gina įstatymas.[32] Valstybė iš esmės yra sudaryta laikantis atstovaujamosios demokratijos principų, nors JAV piliečiai, gyvenantys ne JAV teritorijoje negali balsuoti už federalinius pareigūnus.[33] Patikrinimų ir atsvaros sistema, apibrėžta aukščiausiame šalies teisiniame dokumente –JAV konstitucijoje, kontroliuoja federalinę valdžią. Pagal Amerikos federalinę sistemą, piliečiai paprastai yra pavaldūs trims valdžios lygiams: federalinei, valstijos ir vietinei valdžiai. Vietinės valdžios pareigos dažniausiai yra padalinamos apygardos valdžiai ir miestų savivaldoms. Dauguma atveju, vykdomosios ir leidžiamosios valdžios pareigūnai yra renkami apygardoje gyvenančių piliečių daugumos balsais. Federaliniame lygyje nėra proporcinio atstovavimo sistemos, o dar žemesniuose lygiuose ši sistema yra labai reta. Federaliniame ir valstijų lygmenyje teisėjų ir aukštų pareigūnų kandidatūras paprastai iškelia įstatymų vykdomosios institucijos, o įstatymų vykdomieji organai sprendžia, ar pritarti, ar atmesti pateiktąkandidatūrą. Tačiau keletas valstijų teisėjų ir pareigūnų vis dėlto yra renkami piliečių.
Įstatymų leidžiamoji valdžia. Sudaryta iš Kongreso, turinčio dvejus Rūmus:JAV Senatą irJAV Atstovų Rūmus. Ši valdžios šaka leidžia įstatymus, skelbia karą, ratifikuoja sutartis, kontroliuoja valstybės biudžetą, turi teisę apkaltos būdu iš posto pašalinti pareigas einantį valdžios atstovą.
Įstatymų vykdomoji valdžia.JAV prezidentas yra vyriausias JAV ginkluotųjų pajėgų vadas. Šis pareigūnas gali vetuoti įstatymų projektus, kol šie neįsigaliojo. Jis taip pat skiria savo kabineto narius ir kitus pareigūnus, administruojančius ir priverčiančius vykdyti federalinius įstatymus ir politiką.
Teisminė valdžia.JAV Aukščiausiasis teismas ir žemesnieji federaliniai tesimai, kurių teisėjai yra paskiriami prezidento, pritarus JAV Senatui. Šios valdžios pareigūnai išaiškina įstatymus arba panaikina tuos, kurie prieštaraujakonstitucijai.
Vakarinė JAV Aukščiausiojo teismo pastato dalis
JAV Atstovų Rūmuose dirba 435 nariai. Kiekvienas narys atstovauja savo kongresinę apygardą. JAV Atstovų Rūmų nariai yra renkami dvejiems metams. Rūmų vietos yra proporcingai paskirstomos valstijoms, remiantis valstijų gyventojų skaičiumi. Vienas toks paskirstymas galioja 10 metų. Po dešimties metų vietų skaičius valstijoms yra nustatomas, remiantis naujausiais valstijų gyventojų skaičiaus duomenimis. Pagal2000 m. skaičiavimą, 7 valstijos turi po vieną vietą JAV Atstovų Rūmuose, o Kalifornija, daugiausiai gyventojų turinti valstija, turi 53 vietas.Jungtinių Valstijų Senate dirba 100 narių, po du iš kiekvienos valstijos. Senatoriai yra renkami šešerių metų kadencijai.JAV prezidentas yra renkamas ketveriems metams. Žmogus negali būti išrinktas prezidentu daugiau nei du kartus. Prezidentas yra renkamas netiesioginiu balsavimu. JAV prezidentas yra renkamas, naudojantis netiesioginerinkikų kolegijos sistema, pagal kurią lemiami rinkėjų balsai yra paskirstomi proporcingai su rinkikų kolegijos balsais. JAV Aukščiausiajam teismui vadovaujaVyriausiasis Aukščiausiojo teismo teisėjas. Aukščiausiąjį teismą sudaro 9 nariai, renkami iki gyvos galvos. Valstijų valdžios institucijos yra sudaromos panašiu principu kaip ir federalinė valdžia, išskyrusNebraskos valstiją, kurios įstatymų leidžiamoji institucija turi tik vienerius rūmus. Valstijų gubernatoriai yra renkami tiesioginiu balsavimu.
Tiek valstijų, tiek federalinės valdžios išleisti įstatymai yra peržiūrimi. Bet kurį įstatymą, išleistą, pažeidžiant JAV konstituciją, JAV Aukščiausiasis teismas anuliuoja. Originalus JAV konstitucijos tekstas nustato federalinės valdžios struktūrą ir funkcijas. Konstitucijoje taip pat yra nustatytas federalinės valdžios santykis su atskira valstija. Pirmajame JAV konstitucijos straipsnyje teigiama, kad kiekvienas asmuo turi teisę būti pristatytas į teismą, kad būtų išsiaiškintas žmogaus suėmimo teisėtumas. Trečiasis JAV konstitucijos straipsnis baudžiamosiose bylose kiekvienam žmogui garantuoja teisę į prisiekusiųjų teismą. Norint priimti JAV konstitucijos pataisas, reikalingas trijų ketvirtadalių valstijų pritarimas.JAV konstitucija buvo taisyta 27 kartus. Pirmosios dešimt pataisų, kurios sudaroTeisių bilį, ir 14-oji JAV konstitucijos pataisa sudaro Jungtinių Valstijų žmogaus teisių pagrindą.
Beveik visą Jungtinių Valstijų egzistavimo laikotarpį šalyje veikė dvipartinė sistema. Visų lygių renkamiems (neskiriamiems) pareigūnams išrinkti atskirose valstijose rengiami pirminiai rinkimai, juose iš didžiųjų partijų išrenkami visuotinių rinkimų kandidatai. Nuo1856 m. visuotinių rinkimų šalyje dominavo dvi didžiosios partijos:JAV demokratų partija, įkurta1824 m., irJAV respublikonų partija, įkurta1854 metais. Po pilietinio karo, nuo 1912 m., vienintelis kitos –Progresinės partijos – kandidatas į prezidentusTeodoras Ruzveltas surinko 20 % rinkėjų balsų.
Jungtinių Valstijų politinėje kultūrojeRespublikonų partija laikoma centro dešiniosios arba konservatyviosios pakraipos, odemokratų partija laikoma centro kairiosios arba liberalios pakraipos partija. Šiaurės rytų, vakarų pakrantės ir prieDidžiųjų ežerų esančios valstijos vadinamos „Mėlynosiomis valstijomis“. Dauguma šiose teritorijose gyvenančių žmonių yra gan liberalių pažiūrų, todėl demokratai čia turi didžiausią palaikymą. „Raudonosiomis valstijomis“ vadinamos pietinės valstijos ir teritorijos, esančiosDidžiosiose lygumose ir netoliUolinių kalnų. Šių teritorijų gyventojai laikosi gan konservatyvių pažiūrų ir dažniau balsuoja už respublikonus.
Jungtinės Amerikos Valstijos yra įtakinga ekonominiu, politiniu ir kariniu atžvilgiais pasaulio valstybė. Šalis yra nuolatinėJungtinių Tautų Saugumo tarybos narė. PagrindinėJungtinių Tautų organizacijos būstinė įsikūrusiNiujorke. Beveik visos pasaulio valstybės turi savo ambasadasVašingtone ir daugybę konsulatų visoje šalies teritorijoje. Taip pat beveik visose pasaulio valstybėse įsikūrusios JAV diplomatinės atstovybės. TačiauIranas,Šiaurės Korėja,Butanas,Sudanas irKinijos Respublika (Taivanas) nėra užmezgę jokių oficialių diplomatinių santykių su Jungtinėmis Valstijomis.
JAV turi ypatingus santykius suJungtine Karalyste ir stiprius ryšius suKanada,Australija,Naująja Zelandija,Japonija,Izraeliu ir karinio blokoNATO narėmis. Šalis artimai bendradarbiauja su savo kaimynėmis. JAV aktyviai dalyvaujaAmerikos Valstybių organizacijos veikloje. Šalis su kitomis valstybėmis sudariusi daug laisvosios prekybos sutarčių, pavyzdžiui, trišalęŠiaurės Amerikos laisvos prekybos sutartį suKanada irMeksika.2005 m. oficialiai plėtros pagalbai finansuoti Jungtinės Valstijos išleido daugiausia pasaulyje – 25 milijardusJAV dolerių. Tačiau tais pačiais metais JAV vyriausybė priebendrųjų nacionalinių pajamų dydžio augimo prisidėjo vos 0,22 procento, tad pagal šį rodiklį šalis užėmė 20-ąją vietą tarp 22-iejų valstybių. Nevyriausybiniai šaltiniai, pavyzdžiui, privatūs fondai, korporacijos, švietimo ir religinės institucijos prie nacionalinio pajamų augimo prisidėjo 96 milijardais JAV dolerių. Iš viso Jungtinių Valstijųbendrosios nacionalinės pajamos sudaro 123 milijardus JAV dolerių (daugiausia pasaulyje). Pagal procentinį bendrųjų nacionalinių pajamų rodiklį valstybė užima 7-ąją vietą pasaulyje.[34]
Jungtinės Valstijos yra federacinė penkiasdešimties valstijų sąjunga. Trylika dabartinių valstijų yra trylikos kolonijų, sukilusių priešBritanijos valdymą, įpėdinės. Daugelis kitų valstijų buvo sudarytos iš teritorijų, gautų po karo arba įsigytų JAV vyriausybės.Vermontas,Teksasas irHavajai yra išimtys – prieš jų prijungimą kiekviena šių teritorijų buvo nepriklausomos respublikos. Kitos išimtys – valstijos, susidariusios iš pirmųjų trylikos kolonijų teritorijų. Ankstyvajame JAV istorijos etape tokiu būdu susidarė 3 valstijos:Kentukis (išVirdžinijos),Tenesis (išŠiaurės Karolinos) irMeinas (išMasačiusetso).JAV pilietinio karo metu nuoVirdžinijos atsiskyrėVakarų Virdžinija. Vėliausiai,1959 metųrugpjūčio 21 dieną, valstijos statusą gavoHavajai. Valstijos neturi teisės pasitraukti iš sąjungos.
Jungtinių Valstijų regionai Šiaurės Amerikos žemyne
Jungtinės Amerikos Valstijos skirstomos į 9 regionus:
Ramiojo vandenyno (angl.Pacific) – Aliaska, Havajai, Kalifornija, Oregonas, Vašingtonas;
Kalnų (angl.Mountains) – Aidahas, Arizona, Juta, Koloradas, Montana, Naujoji Meksika, Nevada, Vajomingas;
Pietvakarių (angl.Southwest) – Arkanzasas, Luiziana, Oklahoma, Teksasas;
Šiaurės vakarų (angl.Northwest) – Ajova, Kanzasas, Minesota, Misūris, Nebraska, Pietų Dakota, Šiaurės Dakota;
Pietryčių (angl.Southeast) – Alabama, Kentukis, Misisipė, Tenesis;
Šiaurės rytų (angl.Northeast) – Ilinojus, Indiana, Mičiganas, Ohajas, Viskonsinas;
Pietų Atlanto (angl.South Atlantic) – Delaveras, Džordžija, Florida, Kolumbijos apygarda, Merilandas, Pietų Karolina, Šiaurės Karolina, Vakarų Virdžinija, Virdžinija;
Vidurio Atlanto (angl.Middle Atlantic) – Niujorkas, Naujasis Džersis, Pensilvanija;
Naujosios Anglijos (angl.New England) – Konektikutas, Masačusetsas, Meinas, Naujasis Hampšyras, Rod Ailandas, Vermontas.
JAV turi sausumos sieną su Kanada (8 895 km, iš kurių 2 477 km yra siena tarp Aliaskos ir Kanados) ir Meksika (3 326 km). Valstybę skalauja du vandenynai –Atlanto irRamusis. Bendras pakrantės ilgis sudaro 19 924 km.
Bendras JAV plotas yra 9 826 630 km².Aliaska,Kanados atskirta nuo vientisosios JAV, yra didžiausia JAV valstija (jos plotą sudaro 1,717 milijono km²).Havajai, kuriuos sudaro salynas centriniameRamiojo vandenyno regione, yra šiek tiek daugiau nei 29 311 km² ploto.[39] PoRusijos irKanados, Jungtinės Valstijos, nedaug lenkiančiosKiniją, yra 3 didžiausia pagal plotą pasaulio valstybė.[40]
Jungtinėse Valstijose, išsiskiriančiomis savo dydžiu ir geografine įvairove, yra keletas klimato juostų. Į rytus nuo 100-ajame meridiane esančių šiaurinių teritorijų vyrauja drėgnasžemyninis klimatas. PietineiFloridos valstijos daliai beiHavajams būdingastropinis klimatas.Didžiosios lygumos, besidriekiančios į vakarus nuo 100-ojo meridiano, pasižymi pusiau sausu klimatu. Daugumai kalnų, esančių šalies vakaruose, būdingasalpinis klimatas. Didžiajame Baseine klimatas sausas.Kalifornijos pakrantei būdingas subtropinis Viduržemio tipo klimatas, oOregonui,Vašingtonui ir pietųAliaskai –jūrinis klimatas. Pastarajai valstijai būdingesnis subarktinis ir arktinis klimatas. Ekstremalios oro sąlygos šalyje pasitaiko gan dažnai. Valstijose, kurias skalaujaMeksikos įlanka, dažnai pasitaiko uraganų. Daugiausiatornadų pasaulyje pasitaiko būtent JAV, dažniausiai vidurio vakaruose esančiojeTornadų alėjoje.[42]
JAV ekologija yra labai įvairi: vientisoje šalies dalyje ir Aliaskoje užfiksuota apie 17 000induočių augalų rūšių, Havajuose atrasta per 1 800gaubtasėklių augalų rūšių, kurių iš jų galima rasti ir žemyninėje šalies dalyje.[43] Jungtinėse Valstijose gyvena daugiau nei 400 žinduolių, 750 paukščių ir 500 roplių bei amfibijų rūšių.[44] Yra aprašyta 91 000 šalyje gyvenančių vabzdžių rūšių.[45] 1973 metų Nykstančių rūšių aktas saugo nykstančius gyvūnus ir jų gyvenamąsias vietas. Saugojimu rūpinasiJungtinių Valstijų Žuvų ir Laukinės gamtos tarnyba. Šalyje yra 58nacionaliniai parkai ir šimtai kitų federalinės valdžios prižiūrimų parkų, miškų ir dykumų teritorijų.[46] Iš viso šalies valdžiai priklauso 28,8 % šalies žemių.[47] Dauguma šių žemių saugomos, o dalis naudojamos naftos ir gamtinių dujų išgavimui, naudingųjų iškasenų kasybai, miško ruošai, galvijų auginimui; 2,4 % žemių naudojamos kariniams tikslams.[47]
Jungtinėse Amerikos Valstijose vyrauja mišrikapitalistinė ekonomika, kurią nuolat gyvina gausūsgamtiniai ištekliai, gerai išvystytainfrastruktūra ir aukštas produktyvumas.[53] PasakTarptautinio Valiutos fondo, Jungtinių Valstijųbendrasis vidaus produktas, siekiantis 14,3 trilijonus JAV dolerių, sudaro 23 % bendro pasaulinio produkto (rinkos valiutos kurso atžvilgiu).[54]2007 metais didžiausias pasaulyje Jungtinių ValstijųBVP buvo vos 4 % mažesnis užEuropos SąjungosBVPperkamosios galios pariteto atžvilgiu.[55] Šalis pasaulyje užima septynioliktą vietą pagal nominalų BVP vienam žmogui ir šeštą vietą pagalbendrąjį vidaus produktą vienam žmogui perkamosios galios atžvilgiu.[54] Jungtinės Valstijosimportuoja daugiausia prekių pasaulyje, be to, šalis yra trečia didžiausia pasaulyje prekiųeksportuotoja, nors eksporto mastas vienam žmogui gan žemas.Kanada,Kinija,Meksika,Japonija irVokietija yra svarbiausia Jungtinių Valstijų prekybiniai partneriai.[56] Svarbiausio Jungtinių Valstijų importo prekės – elektros prietaisai, o eksporto – transporto priemonės.[57] Jungtinės Valstijos užima aukščiausią vietą bendrame pasaulinėskonkurencijos ataskaitos reitinge.[58]2007 m. gruodžio mėnesį, po daugiau nei šešerius metus trukusios JAV ekonomikos bumo, šalis patyrė ekonominį nuosmukį.[59]
Apskaičiuota, kad2009 m. Jungtinių Valstijų privatus sektorius sudarys 55,3 % visos ekonomikos, federalinės valdžios veikla – 24,1 %, o valstijų ir vietinės valdžios veikla likusius 20,6 procentus.[60] Jungtinių Valstijų poindustrinis ekonomikos paslaugų sektorius prie šaliesBVP augimo prisideda 67,8 procento.[61] Pagal bendrąsias verslo įplaukas dominuojančia Jungtinių Valstijų verslo sritimi laikoma didmeninė ir mažmeninė prekyba, o pagal grynąsias pajamas – finansai ir draudimas.[62] Jungtinės Valstijos išlieka industriškai galinga valstybe, kurioje dominuoja chemijos pramonė.[63] Jungtinės Valstijos yra trečia pagal dydįnaftos išgavėja pasaulyje ir didžiausia pasaulyje šio gamtinio produkto importuotoja.[64] Šalis yra didžiausia pasaulyjeelektros irbranduolinės energijos, skystųjųgamtinių dujų,sieros, fosfatų ir druskos gamintoja. Šalies žemės ūkis sudaro šiek tiek mažiau nei 1 procentą šaliesbendrojo vidaus produkto,[61] tačiau nepaisant to, JAV išlieka dominuojančia pasaulyje kukurūzų[65] ir sojų pupelių[66] gamintoja.Niujorko fondų birža pagalJAV dolerių sumą yra didžiausia pasaulyje.[67]Coca-Cola irMcDonald's yra du labiausiai pripažintiprekiniai ženklai pasaulyje.[68]
2005 m. 155 milijonų žmonių Jungtinėse Valstijose turėjo apmokamą darbą. 80 % darbuotojų turėjo viso etato darbą.[69] Dauguma – 79 % žmonių – dirbo paslaugų sektoriuje.[40] Sveikatos apsaugos ir socialinės pagalbos sektoriai, kuriuose dirba apie 15,5 milijonų žmonių, yra pagrindinės šalies darbo sferos.[70] Apie 12 procentų šalies darbuotojų priklausoprofesinėms sąjungoms (Vakarų Europoje – 30 %).[71]Pasaulio bankas vertina Jungtines Valstijas kaip šalį, kurioje lengviausia darbą rasti ir iš jo atleisti.[72]1973–2003 m. vidutinis amerikiečio mėnesinis darbo vidurkis buvo 199 valandos.[73] Iš dalies dėl šios priežasties Jungtinių Valstijų darbo produktyvumas yra didžiausias pasaulyje. Tačiau dabar JAV nebepirmauja darbo produktyvumo per valandą atžvilgiu (JAV pirmavoXX amžiaus 6-10 dešimtmečiuose). Šiuo atžvilgiu Jungtines Valstijas dabar lenkia darbuotojai išNorvegijos,Prancūzijos,Belgijos irLiuksemburgo.[74] Palyginti suEuropa, Jungtinių Valstijų nuosavybės ir korporaciniaipajamų mokesčio rodikliai yra didesni, o darbo, ypač vartojimo mokesčių, rodikliai žemesni.[75]
Pagal Jungtinių Valstijų gyventojų surašymo biuro duomenis,2007 metais vieno JAV namų ūkio pajamų mediana (neatskaičius mokesčių) siekė 50 233 JAV dolerius. Mediana svyravo 68 080 JAV doleriųMerilendo valstijoje iki 36 338 JAV doleriųMisisipėje.[52] Remiantisperkamosios galios pariteto valiutų kursų rodikliais, Jungtinių Valstijų bendroji mediana iš visų išsivysčiusių šalių yra aukščiausia. Po to, kai XX amžiaus viduryje JAV ekonomika smarkiai smuko, skurdo rodikliai pradėjo stabilizuotis tik nuo aštuntojo dešimtmečio pradžios. Nuo to laiko kasmet žemiau skurdo ribos atsiduria 11-15 % amerikiečių. Apskaičiuota, kad 58,5 % 25-75 metų amžiaus amerikiečių nors metus gyvena skurde.[76][77]2007 metais skurde gyveno 37,3 milijono amerikiečių.[52] Gerovės padėtis Jungtinėse Valstijoje iš visų išsivysčiusių pasaulio šalių yra pati prasčiausia, mat Jungtinių Valstijų valdžia vargšais rūpinasi mažiau nei kitosVakarų šalys.[78][79] Jungtinėse Valstijose daug daroma, norint sumažinti skurstančių senų žmonių skaičių,[80] tačiau jaunimas gauna palyginti mažai pagalbos.[81] 2007 m.UNICEF vaikų gerovės tyrimo ataskaitoje industrializuotų valstybių sąraše Jungtinės Valstijos užėmė 20-ąją vietą (iš 21 šalies).[82]
Nepaisant aukšto produktyvumo lygio, mažonedarbingumo ir žemosinfliacijos, pajamų augimas nuo1980-ųjų metų buvo žymiai lėtesnis nei praeituose dešimtmečiuose. Toks sulėtėjimas dažnai lydimas padidėjusio ekonominio nesaugumo.1947–1979 m. grynųjų pajamų mediana išaugo beveik 80 % visoms visuomenės grupėms. Vargingiau gyvenančių amerikiečių pajamos augo greičiau nei turtingųjų.[83][84] Namų ūkio pajamų mediana visoms visuomenės klasėms augo nuo1980 metų.[85] Daugiausia tai vyko dėl namų ūkių, kuriuose uždirba du žmonės, dėl lyčių atotrūkio išnykimo ir ilgesnių darbo valandų, tačiau ekonomikos augimas buvo lėtesnis.[78][83][86] Turtas, toks kaip pajamos, yra labai sutelktas – 10 % šalies gyventojų sudarantiems turtingiems žmonėms priklauso 69,8 % šalies namų ūkių pajamų. Tarp išsivysčiusių šalių tai antra pagal dydį dalis.[87][88]
NuoXIX amžiaus antrosios pusės Jungtinės Valstijos pasaulyje pirmauja mokslinių tyrimų ir technologinių naujovių srityse.1876 m.Aleksandrui Grahamui Belui buvo suteiktas pirmasis Jungtinėse Valstijosepatentastelefonui.Tomo Edisono laboratorijoje buvo sukurtasgramofonas, pirmoji ilgalaikėelektros lemputė ir pirmoji perspektyvi filmavimo kamera. Nikola Tesla buvo pirmasis atradęskintamąją elektros srovę. Tesla išradoradiją ir kintamosios elektros srovės energijos varomą variklį.XX amžiaus pradžiojeRansomo Oldso irHenrio Fordo automobilių kompanijos išpopuliarino konvejerių liniją.1903 m.broliai Raitai įvykdė pirmąją ilgalaikį sunkesnio už orą pilotuojamo motorinio lėktuvo skrydį.[89] XX amžiaus ketvirtajame dešimtmetyje į Vokietijos valdžią iškilusnaciams, daugelisEuropos mokslininkų, tarp jų irAlbertas Einšteinas irEnrikas Fermis, emigravo į Jungtines Amerikos Valstijas.Antrojo pasaulinio karo metu pagalManheteno projektą buvo sukurtibranduoliniai ginklai, pradėję branduolinę erą.Kosminės lenktynės suSovietų Sąjunga paspartino progresą raketinės technikos,medžiagotyros ir kompiuterių srityse. Jungtinės Valstijos daugiausia prisidėjo prieArpanet‘o ir jo įpėdinio –interneto – tobulinimo. Šiandien privatus sektorius finansuoja daugumą mokslinių tyrimų ir plėtros programų.[90] Jungtinės Valstijos pirmauja pasaulyje pagal mokslinių tyrimų pranešimų ir žurnalų skaičių.[91] Amerikiečiai turi daugiausia pasaulyje plataus vartojimo technologinių prekių.[92] Beveik pusė JAV namų ūkių turi prieigą prie greitaeigiointerneto.[93] Jungtinės Valstijos yra pagrindinėgenetiškai modifikuoto maisto gamintoja. Daugiau nei pusė pasaulio laukų, kuriuose auginamas biotechnologinis derlius, yra Jungtinėse Valstijose.[94]
Valstijas jungianti magistralių sistema, kurios ilgis – 75 440 km (46 876 mylios)[95]
2003 m. Jungtinėse Valstijose buvo 759 automobiliai tūkstančiui amerikiečių, oEuropos Sąjungoje2004 metais tūkstančiui gyventojų teko 472 automobiliai.[96] 40 procentų asmeninių transporto priemonių sudaro furgonai, universaliosios mašinos ir lengvieji sunkvežimiai.[97] Apskaičiuota, kad vienas suaugęs amerikietis per dieną vidutiniškai kelyje praleidžia 55 minutes ir nuvažiuoja 47 kilometrus (29 mylias).[98] JAV tarpmiestinė geležinkelių sistema palyginti nepopuliari.[99] Tik 9 procentai amerikiečių darbo kelionėms naudojasi viešuoju transportu (Europoje – 38,8 %).[100] Dviračių naudojimas šalyje minimalus, žymiai atsilieka nuo Europos lygio.[101] Civilinių oro linijų pramonė yra visiškai privatizuota, nors dauguma didžiųjų oro uostų yra viešo naudojimo. Keturios pagal keleivių skaičių didžiausios oro linijos, o iš jų populiariausios –Pietvakarių oro linijos, yra Jungtinėse Valstijose.[102] Šešiolika iš trisdešimties užimčiausių keleivinių oro uostų yra Jungtinėse Valstijose.[103]
Jungtinių Valstijų energijos rinka sunaudoja 29 000 teravatvalandžių energijos per metus. Naudojant energiją, kiekvienam žmogui tenka 7,8 tonos naftos per metus (Vokietijoje 4,2 tonos,Kanadoje 8,3 tonos).2005 metais 40 % šalies energijos buvo išgauta išnaftos, 23 % išanglies, 22 % išgamtinių dujų. Likusi energijos dalis buvo gaunama išbranduolinės energijos iratsinaujinančių energijos šaltinių.[104] Jungtinėse Valstijose sunaudojama daugiausia naftos.[105] Šalyje ištisus dešimtmečius branduolinė energija, palyginti su kitomis išsivysčiusiomis šalimis, nevaidino didelio vaidmens.2007 m. buvo įregistruoti keletas prašymų naujomsbranduolinės energijos jėgainėms statyti.[106]
Didžiausios gyventojų grupės pagal kilmę (2000 metai)
Dėl didelio masto imigracijos JAV esama daug įvairių etninių grupių ir kultūrų atstovų.[107]
Jungtinių Valstijų gyventojų surašymo biuras yra apskaičiavęs, kad šalyje gyvena 306 759 000 žmonių[108], įskaitant ir 11,2 milijono nelegalių imigrantų.[109] Jungtinės Valstijos yra trečia didžiausia pagal gyventojų skaičių pasaulio valstybė, šiuo atžvilgiu nusileidžianti tikKinijai irIndijai. Šalies gyventojų augimo rodiklis siekia 0,89 procento,[40] oEuropoje šis rodiklis tesiekia 0,16 procento.[110] Jungtinėse Valstijose tūkstančiui žmonių tenka 14,16 naujagimio. Toks gimstamumas yra 30 procentų mažesnis už pasaulio vidurkį, tačiau aukštesnis už visų Europos valstybių (išskyrusAiriją irAlbaniją) gimstamumo vidurkį.[111]2008-aisiais biudžetiniais metais 1,1 milijono imigrantų gavo leidimą nuolat gyventi Jungtinėse Valstijose.[112] Jau daugiau nei du dešimtmečius daugiausia imigrantų į JAV atvyksta išMeksikos. Nuo1998 m. Jungtinėse Valstijose paprastai apsigyvena imigrantai išMeksikos,Kinijos,Indijos irFilipinų.[113] JAV yra vienintelė industrinė pasaulio valstybė, kurioje fiksuojamas didelis gyventojų skaičiaus augimas.[114]
Junginėse Amerikos Valstijose gyvena labai įvairios kilmės gyventojų – 31 tautinė grupė turi daugiau nei milijoną tam tikros tautos gyventojų.[115] Baltieji amerikiečiai yra didžiausia JAV rasinė grupė, kurią sudaro trys iš keturių didžiausių tautinių grupių – vokiečių, airių ir anglų kilmės amerikiečiai.[115]
Pagal 2006 metų JAV statistinius duomenis,[116]Europos kilmės baltieji amerikiečiai save priskiria šioms etninėms grupėms (žemiau nurodytos etninės JAV baltųjų žmonių kilmės grupės, kurių nariai sudaro daugiau nei pusę milijono, bet šiame sąraše nenurodytas ispanų, katalonų kilmės amerikiečių skaičius, kurių atstovų turėtų būti daugiau nei po pusę milijono):
vokiečių kilmės amerikiečiais save laiko 50 768 955,
airių kilmės amerikiečiais – 35 975 855
anglų kilmės amerikiečiais – 28 291 952
amerikiečiais (nenurodo jokios kitos kilmės) – 20 372 454
italų kilmės amerikiečiais – 17 833 351
lenkų kilmės amerikiečiais – 10 024 711
prancūzų kilmės amerikiečiais – 9 651 769
škotų kilmės amerikiečiais – 6 006 955
škotų – airių (dauguma iššiaurės Airijos) kilmės amerikiečiais – 5 393 554
Latvių kilmės amerikiečiais save laiko 94 341, estų kilmės amerikiečiais – 27 446 JAV piliečių.
Afroamerikiečiai (Afrikos kilmės amerikiečiai) yra didžiausia šalyje rasinė mažuma ir trečia pagal dydį grupė kilmės atžvilgiu.[115][117] Azijos kilmės amerikiečiai sudaro antrą pagal dydį rasinę mažumą. Kinai ir filipiniečiai sudaro Azijos kilmės amerikiečių grupės daugumą.[115]2008 metais JAV buvo apie 4,9 milijono indėnų ir Aliaskos tautų kilmės amerikiečių, kurių 3,1 milijono žmonių buvo nemaišytos kilmės. Tais pačiais metais JAV buvo 1,1 milijono vietinių Havajų ir Ramiojo vandenyno salų gyventojų, kurių 0, 6 milijono buvo nemaišytos kilmės.[117]
Šalies ispanakalbių (arbalatino) gyventojų skaičiaus didėjimas yra pagrindinė demografinė tendencija. 46,9 milijono amerikiečių yra ispaniškai kalbančių tautų kilmės[117] (kurių 64% yra kilę išMeksikos[119]).2000–2008 m. ispaniškai kalbančių tautų kilmės gyventojų skaičius padidėjo 32 procentais, kitų tautų kilmės gyventojų skaičius išaugo tik 4,3 %[117]. Labiausiai ispanakalbių daugėjo dėl imigracijos:2007 m. 12,4% JAV gyventojų buvo gimę užsienio valstybėse, 54% iš jų –Lotynų Amerikoje.[120] Gimstamumas taip yra svarbus gyventojų skaičiaus augimo veiksnys: viena Lotynų Amerikos ispanakalbių kilmės moteris per savo gyvenimą vidutiniškai pagimdo 3 vaikus. Ne ispanakalbių tautų kilmės juodaodės moterys vidutiniškai pagimdo 2,2 vaiko, o neispanakalbių tautų kilmės baltaodės moterys – 1,8.[114] Gyventojų mažumos (pagalJungtinių Valstijų gyventojų surašymo biurą visi, išskyrus neispaniškai kalbančių tautų kilmės ir nedaugiarasius (nemaišytos kilmės) gyventojus) sudaro 34% Jungtinių Valstijų gyventojų. Apskaičiuota, kad iki 2042 metų ši gyventojų dalis taps dauguma.[121]
Apie 79 % amerikiečių gyvena miesto teritorijose (įskaitant ir priemiesčius). Apie pusė šių žmonių gyvena miestuose, kurių gyventojų skaičius viršija 50 000.[122]2006 m. 254-iuose miesto statusą turinčiuose miestuose gyveno daugiau nei 100 000 gyventojų. Devyniuose miestuose gyveno daugiau kaip vienas milijonas gyventojų. Keturių miestų (Niujorko,Los Andželo,Čikagos irHiustono) gyventojų skaičius viršijo du milijonus.[123] Jungtinėse Valstijose yra 50 metropolinių sričių (didmiesčių su aplinkiniais miestais), jų gyventojų skaičius viršija vieną milijoną.[124] 23 Iš 50 greitai augančių metropolinių sričių išsidėsčiusios šalies vakaruose, 25 – šalies pietuose. Visų metropoliniųAtlantos,Dalaso,Hiustono irFinikso sričių gyventojų skaičius2000–2006 m. išaugo trimis ketvirtadaliais milijono žmonių.[125]
Anglų kalba Jungtinėse Valstijose yra faktiškai nacionalinė. Nors federaliniu lygmeniu oficialios kalbos nėra, keletas įstatymų, tokių kaip JAV pilietybės įstatymas, laiko anglų kalbą normine kalba.2005 m. apie 216 milijonų arba 81 procentas vyresnių nei penkerių metų amžiaus šalies gyventojų namuose kalbėjo tik angliškai.Ispanų kalba, kuria namuose kalbėjo 12 procentų šalies gyventojų, yra antra labiausiai šalyje vartojama kalba.Ispanų kalba šalies mokyklose populiariausia kaip užsienio kalba.[129][130] Dalis amerikiečių palaiko idėją, kad anglų kalba šalyje gautų oficialios kalbos statusą, nes teisiškai ji oficiali mažiausiai 28 valstijose.[131]Havajuose, pagal valstijos įstatymą, tiek anglų, tiekhavajiečių yra oficialios kalbos.[132] Nors neiNaujojoje Meksikoje, neiLuizianoje nėra jokios oficialios kalbos, tačiau abiejose valstijose priimti atitinkami įstatymai, Naujojoje Meksikoje leidžiantys vartoti anglų ir ispanų, o Luizianoje – anglų ir prancūzų kalbas.[133] Kitos valstijos, pavyzdžiui,Kalifornija, yra įsipareigojusios publikuoti ispaniškus tam tikrų valdžios ir teismo dokumentų vertimus.[134] Keliose užjūrio teritorijose kartu su anglų kalba oficialiai pripažįstamos ir vietinės kalbos.Samoa irčamoro kalbos yra oficialios atitinkamaiAmerikos Samoa irGuame.Karolinų ir čamoro kalbos yra oficialiosŠiaurės Marianų salose.Puerto Rike oficiali kalba yra ispanų .
Jungtinės Amerikos Valstijos oficialiai yra pasaulietinė valstybė. PirmojiJungtinių Valstijų konstitucijos pataisa garantuoja laisvą religijos išpažinimą ir draudžia religinės valdžios šalyje įvedimą. Pagal2002 m. tyrimą, 59 % amerikiečių teigė, kad religija jų gyvenime vaidina svarbų vaidmenį. Tai daug aukštesnis skaičius nei bet kurioje kitoje turtingoje šalyje.[135] Pagal2007 metais vykdytą apklausą, 78,4 procento suaugusiųjų amerikiečių laiko savekrikščionimis[136] (1990 m. – 86,4 %).[137] 51,3 procento (iš 78,4 %) krikščionių yraprotestantai, o 23,9 % priklausoRomos Katalikų Bažnyčiai. Taigi šalyje dominuoja protestantų religinė bendruomenė.2007 m. nekrikščioniškąsias religijas šalyje išpažino 4,7 % gyventojų (1990 m. – 3,3 %).[137] – 1,7 % gyventojų išpažinojudaizmą, 0,7 % –budizmą, 0,6 % –islamą, 0,4 % –hinduizmą, 0,3 % įvardijo kitas religijas.[136] 2007 metais 16,1 % gyventojų (1990 m. – 8,2 %[137]) teigė esantysagnostikai,ateistai arba neturintys jokios religijos.[136]
Jungtinių Valstijų švietimo sektorių valdo valstijų ir vietinės valdžios, kurių darbą reguliuojaJungtinių Valstijų Švietimo departamentas. Šis departamentas atsakingas už federalinių lėšų, skirtų švietimui, paskirstymą valstijoms. Daugumoje valstijų šešerių ar septynerių metų amžiaus vaikams privaloma lankyti mokyklą (paprastai nuo pirmosios klasės arba vaikų darželio), kol jiems sukaks 18 metų (paprastai vidurinėje mokykloje baigus 12 klasių). Kai kuriose valstijose 16-17 metų amžiaus moksleiviams taip pat yra leidžiama baigti mokyklą.[139] Apie 12 % vaikų lanko parapines arbaprivačias pasaulietines mokyklas. Kiek daugiau nei 2 % vaikų mokomi namuose.[140] Jungtinėse Valstijose yra daug tarpusavyje konkuruojančių privačiųjų ir viešųjų aukštojo mokslo institucijų, įskaitant ir dvimečius koledžus (kolegijas), kur vykdoma atviro stojimo politika. 84,6 procentai 25-erių ar vyresnio amžiaus amerikiečių yra baigę vidurinę mokyklą. 52,6 % to paties amžiaus amerikiečių lankė tam tikrą koledžą, 27,2 % yra gavębakalauro laipsnį, 9,6 % turimagistro arbadaktaro mokslinius laipsnius.[141] Pradinis JAV raštingumo rodiklis siekia maždaug 99 %.[40][142]Jungtinių Tautų nustatytas JAV švietimo indeksas siekia 0,97. Pagal šį rodiklį Jungtinės Valstijos užima dvyliktą vietą pasaulyje.[143]
Jungtinėse Valstijosevidutinė gyvenimo trukmė siekia 77,8 metus,[144] o tai vieneriais metais trumpiau, palyginti su bendruojuVakarų Europos vidutiniu gyvenimo trukmės rodikliu. Pagal šiuos rodiklius, JAV taip pat 3-4 metais atsilieka nuoNorvegijos,Šveicarijos irKanados.[145] Per pastaruosius du dešimtmečius šalis, pagal vidutinės gyvenimo trukmės rodiklį, krito iš 11-os į 42-ą vietą pasaulyje.[146] Naujagimių mirtingumas Jungtinėse Valstijose siekia 6,37 iš tūkstančio. Pagal šį rodiklį, iš 221-os šalies JAV užima 42-ąją vietą ir atsilieka nuo visųVakarų Europos šalių.[147] JAV mirtingumo nuovėžio rodikliai yra žemiausi visame pasaulyje.[148] Apie trečdalį JAV gyventojų yranutukę, o dar vienas trečdalis turi problemų suantsvoriu.[149] Jungtinių Valstijų gyventojų nutukimo rodikliai yra aukščiausi visame pramoniniame pasaulyje. Šie rodikliai per paskutinį amžiaus ketvirtį padidėjo daugiau nei dvigubai.[150] Daugelis sveikatos apsaugos specialistų su nutukimu susijusį antrojo tipodiabetą laiko pasiekusiu epideminį lygį.[151] JAV paaugliųnėštumo rodiklis siekia 79,8 paaugles tūkstančiui moterų. Tai beveik keturis kartus daugiau neiPrancūzijoje ir penkis kartus daugiau neiVokietijoje.[152]Abortai, kuriuos pageidaujant darytis legalu, yra gan prieštaringa tema. Daug valstijų draudžia viešą dirbtinio nėštumo nutraukimo procedūros finansavimą ir riboja abortus vėlesnėse nėštumo stadijose. Norint atlikti abortą nepilnamečiams, apie tai būtina pranešti paauglio tėvams. Nors abortų dažnio rodikliai ir krenta, tačiau šie rodikliai (241 abortas tūkstančiui gimimų; 15 iš 1000 moterų, kurių amžius svyruoja nuo 15-os iki 44-erių metų) išlieka aukštesni už daugelį kitųVakarų pasaulio tautų.[153]
JAV sveikatos apsaugos sistema gerokai lenkia kitas šalis, tiek pagal išlaidas vienam asmeniui, tiek ir pagal procentinį BVP rodiklį.[155]Pasaulio sveikatos organizacijos reitinge JAV sveikatos priežiūros sistema2000 metais užėmė pirmą vietą pagal reagavimą, tačiau pagal bendruosius rodiklius užėmė tik 37-ią. Jungtinės Valstijos pirmauja medicinos naujovių srityje.2004 metais JAV nepramoninis sektorius išleido triskart daugiau lėšų nei Europa išleido biomedicininiams tyrimams.[156]
Kitaip nei kitose išsivysčiusiose šalyse, sveikatos priežiūros draudimas Jungtinėse Valstijose nėra universalus.2004 metais privatūs sveikatos draudimo fondai apmokėjo 36 % gyventojų sveikatos priežiūros išlaidų, 15 % išlaidų privatūs asmenys turėjo sumokėti grynaisiais pinigais, o federalinė, valstijų ir vietinė valdžios padengė 44 % asmens išlaidų sveikatos apsaugai.[157]2005 metais 46,6 milijono amerikiečių, kas sudaro 15,9 % visų JAV gyventojų, buvo neapsidraudę, o tai buvo 5,4 milijono daugiau nei2001 metais. Pagrindinė tokio padidėjimo priežastis – amerikiečių, kuriems sveikatos draudimą apmoka darbdaviai, skaičiaus sumažėjimas.[158] Neapsidraudusių arba nepilnai apsidraudusių amerikiečių, kurių skaičius nuolat keičiasi, problema yra viena iš pagrindinių politinių vidaus problemų.[159] Harvarde atliktas tyrimas parodė, kad JAV per metus beveik 45 000 mirčių yra susiję su sveikatos draudimo trūkumu.[160]2006 metaisMasačiusetsas tapo pirmąja JAV valstija, garantavusia universalų sveikatos draudimą.[161]
Už įstatymų priežiūrą Jungtinėse Valstijose tiesiogiai atsakinga vietinė policija ir šerifo departamentai, jiems talkininkauja valstijos policija, kuri atlieka daugiau funkcijų. Federalinės agentūros, tokios kaipFederalinis tyrimų biuras irJAV maršalų tarnyba turi savo specifines pareigas. Federaliniame lygmenyje ir beveik kiekvienoje valstijoje jurisprudencija yra valdoma pagal bendrąją įstatymų sistemą. Valstijų teismai nagrinėja daugumą baudžiamųjų bylų. Federaliniai teismai nagrinėja tik pagal tam tikrus nusikaltimus iškeltas baudžiamąsias bylas ir apeliacinius skundus.
Tarp išsivysčiusių šalių Jungtinės Valstijos išsiskiria aukštesniais nei vidutinio lygio smurtinių nusikaltimų rodikliais, o ypač aukštais smurto, įvykdyto naudojant šaunamąjį ginklą, ir žmogžudysčių rodikliais.[162]</ref>2007 metais JAV tūkstančiui žmonių teko 5,6 žmogžudysčių,[163] o tai tris kartus viršija kaimyninėsKanados rodiklius.[164] Žmogžudysčių skaičius, kuris intervale nuo1991 iki1999 metų sumažėjo 42 procentais, pastaruoju metu vėl sparčiai auga.[163] Ginklų nuosavybės teisė yra tapusi viena iš dažniausiai ginčytinų politinių temų.
Jungtinės Valstijos pasaulyje pirmauja pagal faktinių (nelygtinių) įkalinimų skaičių[165] ir pagal bendrą kalėjimuose kalinčių žmonių skaičių.[166] 2008 metų pradžioje JAV kalėjo daugiau nei 2,3 milijono žmonių.[167] Dabartinis rodiklis yra septyniskart aukštesnis už 1980 metų rodiklius.[168] Afroamerikiečiai vyrai yra įkalinami šešiskart dažniau nei baltieji ir triskart dažniau nei ispanų kilmės vyrai.[165] 2006 metais JAV įkalinimo rodikliai buvo triskart aukštesni užTarptautinės ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos šalies narės –Lenkijos, turinčios aukščiausią įkalinimo dažnį iš visų šios organizacijos narių, rodiklius.[169] Pagrindinė tokių aukštų įkalinimo rodiklių priežastis – bausmių ir nusikaltimų, susijusių su narkotikais, politika.[165][170] Nepaisant to, kadmirties bausmė daugumojeVakarų šalių yra panaikinta, 36 JAV valstijose už tam tikrus federalinius ir karinius nusikaltimus vis dar taikoma mirties bausmė. Nuo1976 metų, kaiJAV Aukščiausiasis teismas po ketverių metų moratoriumo atnaujinomirties bausmės vykdymus, Jungtinėse Valstijose buvo įvykdytos daugiau nei 1000 egzekucijų.[171]2006 metais šalis užėmė 6 vietą pagal daugiausiai įvykdytų mirties bausmių skaičių, nusileisdamaKinijai,Iranui,Pakistanui,Irakui irSudanui.[172]2007 metaisNaujasis Džersis tapo pirmąja valstija po1976 metų aukščiausiojo teismo sprendimo įstatymiškai panaikinusia mirties bausmę. Šios valstijos pavyzdžiu2009 metais pasekėNaujoji Meksika.
Jungtinės Amerikos Valstijos – daugiakultūrė šalis. Šalyje gyvena labai daug įvairių etninių grupių, vyrauja tų tautų tradicijos ir vertybės.[107][173] Išskyrus dabar jau gan mažą JAV gyventojų skaičių sudarančius vietiniusindėnus ir havajiečius, beveik vis amerikiečiai ir jų protėviai atvyko arba imigravo į dabartinę šalies teritoriją per pastaruosius penkis šimtmečius.[174] Kultūra, kurios laikosi dauguma amerikiečių – vadinamoji, vyraujanti Amerikos kultūra (angl.mainstream American culture) – yra laikomaVakarų kultūra, kuri didžiąja dalimi kilo iš Europos imigrantų ir Afrikos vergų atsivežtų tradicijų.[107][175] Vėliausiai įvykusi masinė imigracija išAzijos ir ypač išLotynų Amerikos prisidėjo prie kultūrinio susimaišymo, kuris dažnai vadinamas įvairiarūšiu „tautų katilu”, kuriame imigrantai ir jų palikuonys išsaugo charakteringus kultūrinius bruožus.[107]PasakGerto Hofstedės kultūrinių dimensijų analizės, Jungtinių Amerikos Valstijų gyventojųindividualizmas yra aukščiausias iš visų šalių dalyvavusių tyrime.[176] Nors pagal vyraujančią kultūrą Jungtinėse Valstijose yra beklasė visuomenė[177], mokslininkai nustatė, kad skirtumas tarp šalyje esančių socialinių klasių yra gan didelis, o tai daro įtakąsocializacijai, kalbai ir vertybėms.[178]
JAV vidurinė ir profesinė klasės davė pradžią daugeliui šiuolaikinių socialinių srovių, tokių kaip modernusisfeminizmas, gamtosauga ir daugiakultūriškumas.[179] Amerikiečių įvaizdis, socialiniai požiūriai ir kultūriniai lūkesčiai yra neįprastai artimai yra susiję su jų profesija, užsiėmimais.[180] Tuo tarpu kai amerikiečiai yra labai linkę vertinti socialinius-ekonominius pasiekimus, žmogaus buvimas eiliniu (neišsiskiriančiu iš kitų) dažniausiai yra laikomas teigiamu bruožu.[181] Nors „amerikietiška svajonė”, tai yra suvokimas, kad Jungtinėse Valstijose egzistuoja itin aukšto lygio socialinis mobilumas, turi didelės reikšmės pritraukiant imigrantus, keletas analitikų nustatė, kad Jungtinėse Valstijose socialinis mobilumas (gyvumas) yra žemesnis užVakarų Europos arKanados rodiklius.[182]
Šiais laikais moterys dažniausiai dirba ne namuose ir gauna didžiąją daugumąbakalauro laipsnių.[183]2005 metais 28 % namų ūkių sudarė susituokusios, tačiau vaikų neturinčios, poros.[184]Tos pačios lyties asmenų santuoka Jungtinėse Valstijose yra ginčytina tema. Keleto valstijų įstatymai vietoje santuokos leidžia vienodų arba skirtingų lyčių asmenims pasirašyti civilinės sąjungos sutartį. Nuo 2003 metų, keturių valstijų aukščiausieji teismai priėmė nutarimus, kadtos pačios lyties santuokų draudimas prieštaraujakonstitucijai. Tuo tarpu daugiau nei dvylikos valstijų rinkėjai pritarė, kad tos pačios lyties santuokos būtų draudžiamos.2009 metaisVermontas,Meinas irNaujasis Hempšyras tapo pirmosiomis valstijomis, įstatymiškai leidusiomis tos pačios lyties asmenų santuoką.2015 m. visoje JAV įteisinta tos pačios lyties asmenų santuoka.
Pirmasis pasaulyje komercinis filmo pristatymas vykoNiujorke1894 metais, naudojantisTomo Edisono sukurtukinetoskopu. Kitais metais įvyko taip patNiujorke ir pirmasis komercinis projektinio filmo demonstravimas. Per ateinančius kelis dešimtmečius Jungtinėse Valstijose buvo sukurtas ir garsinis kinas. Nuo XX amžiaus, didžioji dalis JAV kino industrijos buvo sukoncentruotaHolivude ir jo apylinkėse. RežisieriusDeividas Grafitas buvo centrinė figūra, kuriant kino kūrybos techniką.Orsono Velso filmas „Pilietis Keinas” (1941) yra dažnai minimas kaip geriausiais visų laikų filmas.[185] JAV kino aktoriaiDžonas Veinas irMerlin Monro tapo įsimintinomis figūromis. Prodiuseris ir verslininkasVoltas Disnėjus lyderiavo tiek animacinio kino, tiek ir filmų pardavimo srityse. Per visą istoriją didžiosios Holivudo kino studijos pagamino daugiausiai komerciškai sėkmingų filmų, tokių kaip„Žvaigždžių karai” (1977) ir„Titanikas” (1997). Holivudo filmai šiandien dominuoja pasaulinėje kino industrijos rinkoje.[186]
Amerikiečiai yra daugiausiai televiziją žiūrintys žmonės pasaulyje.[187] Televizijos žiūrėjimo laikas nuolat auga, o2006 metais šis rodiklis pasiekė 5 valandas per dieną.[188] Keturi didieji transliuotojų tinklai yra komercinio tipo privačios įmonės. Šiek tiek daugiau nei dvi su puse valandos per dieną (vidurkis) amerikiečiai klausosi komercinių radijo stočių.[189] Be internetinių portalų ir interneto paieškos sistemų, Jungtinėse Valstijose populiariausi internetiniai puslapiai yraFacebook,Youtube,Yahoo,Amazon,Twitter irVikipedija.[190]
Ritminiai ir lyriniai Afrikos amerikiečių muzikos stiliai iš esmės labai smarkiai paveikė JAV muziką, kuri skyrėsi nuo europinių tradicijų. Ypatingi atskirų tautų kultūros elementai, tokie kaipbliuzas ir tai kad yra žinoma, kaipsenųjų laikų muzika, buvo perimti ir paversti populiariąja muzika, susilaukusią pripažinimo visoje planetoje. XX amžiaus pradžioje novatoriaiLuisas Armstrongas irDjukas Elingtonas išvystėdžiazo stilių.Kantri muzika,ritmenbliuzas (R&B) irrokenrolas iškilo1920–1960 metais. XX amžiaus septintajame dešimtmetyje,kantri muzikos atgimimo laikotarpiu,Bobas Dylanas iškilo ir tapo vienu iš geriausių JAV dainų autorių. Džeimsas Braunas prisidėjo priefank stiliaus išvystimo.Hip hopas irHouse – tai vėliausi Jungtinėse Valstijose sukurti muzikos stiliai. JAV pop žvaigždės, tokios kaipElvis Preslis,Maiklas Džeksonas irMadona, tapo pasaulinio garso įžymybėmis.[191]
Vienuolika Jungtinių Valstijų piliečių yra laimėjęNobelio literatūros premiją.Toni Morison, laimėjusi Nobelio literatūros premiją1993 metais, yra kol kas paskutinė amerikietė Nobelio literatūros premijos laureatė.1954 metų Nobelio literatūros premijos laureatasErnestas Hemingvėjus yra dažnai vadinamas vienu iš įtakingiausių XX amžiaus rašytojų.[193] Populiariosios literatūros žanrai, tokie kaip vesternas ir atvirojo tipo detektyvas, išsivystė būtent Jungtinėse Valstijose.Bytnikų kartos rašytojai, kaip ir postmodernistinių knygų autoriai, tokie kaipDžonas Bartas,Tomas Pinčonas irDonas Delilo, atvėrė naujus literatūrinius kelius.
Jungtinėse Valstijose vyraujančios kulinarinės tradicijos panašios į kitųVakarų šalių tradicijas.Kviečiai yra pagrindinė JAV grūdinė kultūra. Tradicinėje amerikietiškoje virtuvėje naudojamakalakutiena,baltauodegių elnių mėsa,bulvės,batatai,kukurūzai,moliūgai,klevo sirupas. Amerikietišką virtuvę taip pat sudaro indėnų ir ankstyvųjų europiečių naujakurių virtuvė. Ant barbekiu lėtai kepamakiauliena irjautiena,krabų paplotėliai,bulvių traškučiai ir sausainiai su šokolado gabaliukais yra charakteringi Jungtinių Valstijų maisto kultūros pavyzdžiai. Vadinamasissielos maistas (angl.soul food) – Afrikos vergų sukurta virtuvė, šiuo metu populiari tarp afroamerikiečių, ypač JAV pietuose. Sinkretinės virtuvės, tokios kaipLuizianos kreolų virtuvė,akadų virtuvė,Teks-Meks virtuvė, yra svarbios regioniniu atžvilgiu. Būdingi Jungtinėms Valstijoms valgiai, tokie kaip obuolių pyragas, keptas viščiukas, pica, mėsainiai ir dešrainiai, kilo iš kitų tautų imigrantų receptų. Prancūziškos bulvytės, meksikietiški patiekalai, tokie kaipburitos irtakos, ir makaronų patiekalai, lengvai perimti iš italų virtuvės, šalyje yra labai populiarūs.[196] Dažniausiai amerikiečiai vietoje arbatos renkasi gerti kavą. Jungtinių Valstijų pramonės rinkodaros dėka, apelsinų sultys ir pienas tapo dažnais pusryčių gėrimais.[197] XX amžiaus 9 ir 10 dešimtmečiuose amerikiečių kalorijų suvartojimas išaugo 24 procentais.[196] Dažnas pietavimas greito maisto restoranuose yra susijęs su tuo, ką sveikatos apsaugos pareigūnai vadina amerikiečių „nutukimo epidemija”. Smarkiai saldinti gaivieji gėrimai yra taip pat labai populiarūs. Tokie gėrimai sudaro 9 procentus vidutinio amerikiečių kalorijų suvartojimo.[198]
Nuo XIX amžiaus antrosios pusės Jungtinių Valstijų nacionaliniu sportu yra laikomasbeisbolas.Amerikietiškasis futbolas,krepšinis irledo ritulys yra kiti trys vyraujantys profesionalaus komandinio sporto žaidimai. Amerikietiškasis futbolas ir krepšinis pritraukia didžiulį žiūrovų dėmesį. Amerikietiškasis futbolas išlieka populiariausias žiūrovų sportas.[199] Kadaise daugiausiai žiūrovų pritraukdavęboksas iržirgų lenktynės buvo išstumtigolfo ir automobilių lenktynių, ypačNASCAR.Futbolą dažnai žaidžia jaunimas arba mėgėjiško lygio žaidėjai. Tenisas, kaip ir daugelis lauko sportų, yra taip pat gan populiarus.
↑JAV yra 3-a didžiausia valstybė pagal plotą, po Kanados, jeigu priskaičiuojami pakrančių ir teritoriniai vandenys. Jeigu nepriskaičiuojami, JAV yra 4-a didžiausia valstybė, po Kinijos. Pakrantės/teritoriniai vandenys priskaičiuojami: 9 833 517 km². Pakrantės/teritoriniai vandenys nepriskaičiuojami: 9 572 900 km².
↑NeįtrauktasPuerto Rikas ir kitos neinkorporuotos salos, nes jos skaičiuojamos atskirai JAV surašymo statistikoje.
↑Areas of the 50 states and the District of Columbia but not Puerto Rico nor other island territories per„State Area Measurements and Internal Point Coordinates“.Census.gov. 2010 m. rugpjūčio mėn. Nuoroda tikrinta2020-03-31. „reflect base feature updates made in the MAF/TIGER database through August, 2010.“
↑Russell, David Lee (2005).The American Revolution in the Southern Colonies. Jefferson, N.C., and London: McFarland, p. 12.ISBN 0-7864-0783-2.
↑Blackburn, Robin (1998).The Making of New World Slavery: From the Baroque to the Modern, 1492–1800. London and New York: Verso, p. 460.ISBN 1-85984-195-3.
↑Morrison, Michael A. (1999).Slavery and the American West: The Eclipse of Manifest Destiny and the Coming of the Civil War. Chapel Hill: University of North Carolina Press, pp. 13–21. –ISBN 0-8078-4796-8
↑„1860 Census“(PDF). U.S. Census Bureau. Nuoroda tikrinta2007-06-10. Page 7 lists a total slave population of 3,953,760.
↑De Rosa, Marshall L. (1997).The Politics of Dissolution: The Quest for a National Identity and the American Civil War. Edison, NJ: Transaction, p. 266. –ISBN 1-56000-349-9
↑Foner, Eric, and John A. Garraty (1991).The Reader’s Companion to American History. New York: Houghton Mifflin, p. 576. –ISBN 0-395-51372-3
↑McDuffie, Jerome, Gary Wayne Piggrem, and Steven E. Woodworth (2005).U.S. History Super Review. Piscataway, NJ: Research & Education Association, p. 418. –ISBN 0-7386-0070-9
↑Kennedy, Paul (1989).The Rise and Fall of the Great Powers. New York: Vintage, p. 358. –ISBN 0670728197
↑Scheb, John M., and John M. Scheb II (2002).An Introduction to the American Legal System. Florence, KY: Delmar, p. 6. –ISBN 0-7668-2759-3
↑Raskin, James B. (2003).Overruling Democracy: The Supreme Court Vs. the American People. London and New York: Routledge, pp. 36–38.ISBN 0-415-93439-7.
↑„Gross Domestic Product“. Bureau of Economic Analysis. 2009-05-29. Suarchyvuotasoriginalas 2009-08-26. Nuoroda tikrinta2009-06-03. Change is based on chained 2000 dollars. Quarterly growth is expressed as an annualized rate.
↑78,078,1Smeeding, T. M. (2005). "Public Policy: Economic Inequality and Poverty: The United States in Comparative Perspective. "Social Science Quarterly 86, 955–983.
↑Kenworthy, L. (1999). „Do Social-Welfare Policies Reduce Poverty? A Cross-National Assessment“Social Forces 77(3), 1119–1139. Bradley, D., E. Huber, S. Moller, F. Nielsen, and J. D. Stephens (2003). „Determinants of Relative Poverty in Advanced Capitalist Democracies“American Sociological Review 68(1), 22–51.
↑Orr, D. (November–December, 2004). "Social Security Isn’t Broken: So Why the Rush to 'Fix' It? " In C. Sturr and R. Vasudevan, eds. (2007).Current Economic Issues. Boston: Economic Affairs Bureau.
↑„Daily Passenger Travel“.2001 National Household Travel Survey. U.S. Dept. of Transportation, Bureau of Transportation Statistics. Suarchyvuotasoriginalas 2007-09-29. Nuoroda tikrinta2007-08-15.
↑„Diagram 1: Energy Flow, 2007“(PDF).EIA Annual Energy Review 2007. U.S. Dept. of Energy, Energy Information Administration. Nuoroda tikrinta2008-06-25.
↑„Human Development Indicators“(PDF). United Nations Development Programme, Human Development Reports. 2005.Suarchyvuota(PDF) iš originalo 2007-06-20. Nuoroda tikrinta2008-01-14.
↑„Health, United States, 2006“(PDF). Centers for Disease Control and Prevention, National Center for Health Statistics. 2006. Nuoroda tikrinta2007-08-15.
↑Eberstadt, Nicholas, and Hans Groth (2007-04-19).„Healthy Old Europe“.International Herald Tribune.Suarchyvuota iš originalo 2007-04-23. Nuoroda tikrinta2007-06-19.{{cite web}}: CS1 priežiūra: keli vardai: autorių sąrašas (nuoroda)
↑Strauss, Lilo T.; et al. (2006-11-24).„Abortion Surveillance—United States, 2003“.MMWR. Centers for Disease Control, National Center for Chronic Disease Prevention and Health Promotion, Division of Reproductive Health. Nuoroda tikrinta2007-06-17.{{cite web}}:Rankiniu būdu įrašytas et al.:|author= (pagalba)
↑Thompson, William, and Joseph Hickey (2005).Society in Focus. Boston: Pearson.ISBN 0-205-41365-X.
↑Fiorina, Morris P., and Paul E. Peterson (2000).The New American Democracy. London: Longman, p. 97.ISBN 0-321-07058-5.
↑Holloway, Joseph E. (2005).Africanisms in American Culture, 2d ed. Bloomington: Indiana University Press, pp. 18–38.ISBN 0-253-34479-4. Johnson, Fern L. (1999).Speaking Culturally: Language Diversity in the United States. Thousand Oaks, Calif., London, and New Delhi: Sage, p. 116.ISBN 0-8039-5912-5.
↑Gutfield, Amon (2002).American Exceptionalism: The Effects of Plenty on the American Experience. Brighton and Portland: Sussex Academic Press. p. 65.ISBN1903900085.
↑„Women's Advances in Education“. Columbia University, Institute for Social and Economic Research and Policy. 2006. Suarchyvuotasoriginalas 2007-06-09. Nuoroda tikrinta2007-06-06.
↑Williams, Brian, Stacey C. Sawyer, and Carl M. Wahlstrom (2005).Marriages, Families and Intimate Relationships. Boston: Pearson.ISBN 0-205-36674-0.
↑Smith, Andrew F. (2004).The Oxford Encyclopedia of Food and Drink in America. New York: Oxford University Press, pp. 131–32.ISBN 0-19-515437-1. Levenstein, Harvey (2003).Revolution at the Table: The Transformation of the American Diet. Berkeley, Los Angeles, and London: University of California Press, pp. 154–55.ISBN 0-520-23439-1.
↑„All-Time Medal Standings, 1924–2006“. Information Please. Nuoroda tikrinta2007-06-14.Norvegija užima pirmąją vietą,Sovietų Sąjunga yra trečia, bet jei būtų prie SSRS medalių skaičiaus būtų pridėtasRusijos federacijos medalių sportininkų iškovotų medalių skaičius, ši užimtų antrąją vietą.
%2c_by_John_Trumbull.jpg)
