Šis straipsnis apie socialistinę valstybę, egzistavusią 1945–1992 m. Apie 1918–1945 m. egzistavusią Jugoslaviją skaitykite straipsnyjeJugoslavijos karalystė. Apie vėliau egzistavusią Jugoslaviją skaitykite straipsnyjeJugoslavijos Federacinė Respublika. Apie visą šalį skaitykite straipsnyjeJugoslavija.
Jugoslavijos Federacinė Liaudies Respublika (1945–1963) Federativna Narodna Republika Jugoslavija[a] Федеративна Народна Република Југославија[b] Federativna ljudska republika Jugoslavija[c]
Jugoslavijos Socialistinė Federacinė Respublika (1963–1992) Socijalistička Federativna Republika Jugoslavija[d] Социјалистичка Федеративна Република Југославија[e] Socialistična federativna republika Jugoslavija[f]
Pagal santvarką Jugoslavija buvosocialistinėfederacinė respublika. Pagal 1974konstitucijąaktyviąją rinkimo teisę turėjo piliečiai, sulaukę 18 m. Aukščiausiasis valstybės valdžios organas buvoSkupščina, susidedanti iš 2rūmų:Sąjungos večės (220 delegatų, renkamų 4 metams bendruomenių skupščinų po 30 iš kiekvienos respublikos ir po 20 iš auton. krašto) ir Respublikų ir autonominių kraštų večės (88 delegatai, renkami respublikų ir autonominių kraštų skupščinų po 12 iš respublikos ir po 8 iš krašto).
Kolektyvinis valstybės vadovas buvo Skupščinos prezidiumas, susidedantis iš 9 narių (8 renkamų po 1 iš kiekvienos respublikos ir autonominio krašto skupščinos, taip pat ir Jugoslavijos komunistų sąjungos pirmininkas, kuris galėjo būti Skupščinos išrinktas prezidiumo pirmininku ir Jugoslavijos SFR prezidentu). Respublikų ir autonominių kraštų skupščinų pasiūlymu 1974 m. Jugoslavijos SFR prezidentu neterminuotai išrinktasJosipas Brozas (Titas). Prezidentas buvo ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas, Liaudies gynybos tarybos pirmininkas. Prezidiumo nariai buvo atskaitingi juos išrinkusioms respublikos ar krašto skupščinoms.
Vykdomąją valdžią turėjo sąjungos vykdomoji večė, kuri atskaitinga skupščinai.
Kiekviena respublika ir autonominis kraštas turėjo savo konstituciją, parengtą 1974 federacijos konstitucijos pagrindu, skupščiną bei vykdomąją večę. Vietos valdžios organai buvo bendruomenių skupščinos, susidedančios iš 3 večių: vieningojo darbo večės (delegatus rinko darbo kolektyvai), vietinių sandraugų večės (delegatus renko teritoriniai susivienijimai) ir visuomeninės politinės večės (delegatus renko gyventojai iš visuomeninių politinių organizacijų pateiktų kandidatų).
Bendruomenės skupščiną renko savo vykdomąjį organą – bendruomenės vykdomąją večę. Teismų sistemą sudarė Sąjungos teismas, Konstitucinis teismas (narius rinko Jugoslavijos Skupščina), respublikų, autonominių kraštų ir bendruomenių teismai (narius renko atitinkamos skupščinos).
Pagal Konstituciją Jugoslaviją sudarė kelios oficialios „nacijos“, atitinkančios federacines respublikas. Nacijų (slovėnų, kroatų, bosnių, serbų, makedonų) mažumų interesus turėjo ginti jų vardo respublika.
Jugoslavijos socialistinę federacinę respubliką sudarė 6 socialistinės respublikos ir du autonominiai kraštai priklausę Serbijos socialistinei respublikai:
.svg)
.svg)
.svg)
.svg)
%3b_Flag_of_North_Macedonia_(1991-1992).svg)
.svg)
.svg)
.svg)
.svg)
%2c_Flag_of_Serbia_(1947%25E2%2580%25931992).svg)
.svg)
.svg)
