Žemaičių stalininkasDominykas Kosakovskis, prieSkarulių dvaro įkurdamas miestelį, jį pavadino savo sūnaus Jono Eustachijaus vardu slaviškos darybos principaisJanowo (dvarininkinis vietovardis). Ilgainiui nusistovėjo aplietuvinta pavadinimo lytisJonava.[5]
Pagalliaudies etimologiją yra legenda, kuri byloja, kad senais laikais kairiajameNeries krante, stovėjusi smuklė, kurioje gyveno Jonas ir Jonienė. Smuklė viliodavo pirklius, amatininkus, kurie sakydavo „Užsukime pas Jonus“. Pasak legendos, taip ir kilo Jonavos pavadinimas.
Baldininkai (Baldininkų gyvenvietė,Fabriko mikrorajonas) – mišrusis mikrorajonas, išsidėstęs miesto šiaurės rytuose, šaliaLiepojos-Romnų geležinkelio. Mikrorajonas buvo skirtas buvusioJonavos baldų kombinato (dabar – UAB „Baldai Jums“) darbuotojams.
Girelė – gyvenamasis-pramoninis mikrorajonas miesto šiaurės rytuose.
Jonavos miškų urėdijos gyvenvietė (Miškūkis) – šiaurrytinė miesto dalis tarp Laukagalių kaimo ir Jonava-Ukmergė plento (čia anksčiau buvo įsikūręsJonavos miškų ūkis; šiuo metu – miškų ūkio darbuotojų gyvenvietė).
Juodmena – gyvenamųjų namų mikrorajonas miesto šiaurės vakaruose, abipusPetro Vaičiūno gatvės.
Manoma, kad Jonavos vietoje ošė gūdi giria, mat ir dabar rytinė miesto dalis atsimuša į tankius miškus. Bene anksčiausiai apgyvendinta miesto dalis buvoSkarulių kaimo teritorijoje. Čia kasinėjant rasta įvairių 10-12 tūkst. pr. m. e. darbo įrankių. Didžiausia archeologinė gyvenvietė aptikta ties dabartiniu miesto senamiesčiu, seniausia – dabartinio Jonavos Kultūros centro vietoje.[6] Taip pat nemažai gyventa ir ties Jonavos autobusų stotimi, mat net ir šiais laikais randama molio puodų šukių.
Jonaviečiai minėję, jog ties Jonava perNerį buvusibrasta, kuri buvo aprašyta ir1373 m. „Livonijos kronikoje“. Brasta tuomet buvo itin svarbus to meto karinis objektas, tad ji itin slėpta, saugota.
Miesto atsiradimas siejamas suSkarulių dvaru. XVII a. jis atiteko Dominykui Kosakovskiui, kuris1740 m. pasistatė rūmus.
1750 m.rugpjūčio 8 d. Lenkijos karalius ir LDK kunigaikštisAugustas III Marijonai Kosakovskienei suteikė privilegiją įkurti Jonavos miestelį, leisti jame turgus ir prekymečius ir apgyvendinti laisvus įvairių religijų žmones.[7]
1750 m. pastatyta pirmoji medinė bažnyčia. Gyvenvietė pradėjo plėstis pietų-šiaurės kryptimi pagal vieną gatvę, ėjusią Kėdainių-Žeimių kryptimi.[7]1776 m. Skarulių kaimas atiteko Juozapui Kazimierui Kosakovskiui, įkurtas marijonų vienuolynas.1778 m. veikė alaus darykla. PagalLauryno Stuokos-Gucevičiaus projektą1791 m. pastatyta bažnyčia ir vienuolynas. Šie pastatai sudarė miesto centrą, o vėliau į jį pradėjo keltis ir pirmieji gyventojai iš aplinkinių kaimų.[8]
XVIII a. Jonava buvo sudaryta iš dvaro ir gyvenvietės, kuri buvo įsikūrusi dešiniajame Neries krante. Pati gyvenvietė plėtėsi į vakarus nuo brastos. Pro dvarą ėjo kelias išUkmergės įKauną, centrinė gatvė vedė įKėdainius.
1784 m. miestelyje gyveno 59 žydų šeimos, o1789 m. gyventojų surašymo duomenimis, bene pusė Jonavos gyventojų buvo žydai.[7] Miesteliui plėstis įtaką turėjo nebloga geografinė padėtis. Aštuoniolikto amžiaus pabaigoje Neries upe padidėjo prekyba, tad mieste atsirado nemažai prekybininkų.1812 m. per Jonavą žygiavo stambūs Napoleono kariuomenės daliniai.1820 m. Jonavoje buvo bemaž 133 kiemai.
1831 m. kilo1831 m. Jonavos krašto sukilimas, kuriam vadovavo bajoras Mauricijus Prozoras. Sukilėliai užėmė Jonavą ir miestelį bei jo apylinkes kontroliavo daugiau kaip tris mėnesius. Tuo pačiu metu Jonavos miškuose buvo susibūrę generolo Antano Gelgaudo sukilėlių būriai. Numalšinus sukilimą, Jonavoje įkurdinama Rusijos kareivių įgula, nemažai jonaviečių buvo ištremti, o į jų vietą atkelti stačiatikiai iš Rusijos gilumos gubernijų.[7]
1835 m. nutiestasPeterburgo–Varšuvos kelias, pastatyta arklių pašto stotis.1838 m. per Jonavą nutiesiama optinio telegrafo linija, vėliau buvusi pakeista elektromagnetine.1842 m. per Nerį veikė keltas. XIX a. Jonava – Kauno apskrities miestelis, valsčiaus ir seniūnijos centras.[10]
Steigiamojo Seimo susirinkimo dienos minėjimo iškilmės Jonavoje 1928 m.
Jonava statėsi be jokio plano, buvo renčiami mediniai namai, tačiau nuo baudžiavos panaikinimo iki I pasaulinio karo miestas itin nesiplėtė, o1894 m. kilęs gaisras itin nuniokojo patį miestą,1899 m. parengtas miesto atstatymo planas.1905 m. Jonavos didžiojo gaisro metu nuniokota geležinkelio stotis ir daugelis gyvenamųjų namų, 2000 šeimų liko be pastogės.[7]
1871 m. Jonavoje gyveno apie 3000 žmonių, dauguma vertėsi prekyba. Tais pačiais metaisLiepojos-Romnų geležinkeliu važiavo pirmasis traukinys. Geležinkelis itin smarkiai padidino miesto plėtimąsi į šiaurę, o laivybaNerimi ilgainiui neteko prasmės. Toliau plėtėsi prekyba – vyko didelės mugės, kūrėsi parduotuvės, turgūs. XX a. jonaviečiai garsėjo stalyste ir ratų gamyba.1893 m. ant Varnutės upelio pastatyti pirmieji malūnai.1912 m. atidarytas degtukų fabrikas.
PoII pasaulinio karo Jonava neteko daugelio pastatų ir gyventojų.1946 m.rugpjūčio 3 d. tapo apskrities pavaldumo miestu.1946 m. nutarta degtukų fabriką pertvarkyti į baldų įmonę,1958 m. tapusią Jonavos baldų kombinatu. Baldai buvo gaminami net Maskvos Kremliui, Suvažiavimų rūmams, Didžiajam teatrui. Šeštajame dešimtmetyje baldininkams pastatyta gyvenvietė, klubas, mokykla.
Jonavos herbas (1970 m.)
1950 m. Jonava tapoJonavos rajono centru.1962 m. netoliSkarulių prasidėjo chemijos (azotinių trąšų) gamyklos – „Azoto“ (dab. AB „Achema“), statybos. Pirmasis lietuviškas amoniakas pagamintas1965 m.[reikalingas šaltinis] Gamykla plėtėsi ir augo. Taip septintojo dešimtmečio pradžioje Jonava imta vadinti chemikų miestu. Dėl chemijos gamyklos plėtimosi,Skarulių kaimas buvo pradėtas naikinti, padidėjo aplinkos užterštumo problemų. Miesto centre pastatyta universalinė parduotuvė (architektas A. Beinortas).
1986 m. Jonavoje pastatytasTaurostos tiltas, sumažinęs automobilių srautus per miestą.1989 m.kovo 20 d., 11.20 valandą, Jonavos „Azote“įvyko avarija, kurios metu po sprogimo išsiliejo apie 7,5 tūkst. tonų skysto amoniako. Kilo gaisras, į atmosferą išsiskyrė daug nuodingų dujų, kurių debesis vėjas nunešė link Ukmergės, Širvintų, Kėdainių. Jonavos miestas buvo evakuotas. Žuvo 7 žmonės, daugiau nei 50 buvo sužeisti, 29 žmonės dėl avarijos tapo neįgalūs.[11] Tačiau tikrieji nelaimės nuostoliai ir padariniai nesuskaičiuoti ir neįvardinti iki šiol. Yra žinoma, kad amoniakas gali sukelti rimtus vaikų smegenų pažeidimus, ypač pavojingas embrionui nėštumo laikotarpiu.
1996 m. patvirtintas dabartinisJonavos herbas.2012 m.vasario 2 d. Jonavos miesto teritorija padidėjo 300 hektarų, prie miesto buvo prijungti besiribojantys kaimai ir bendras Jonavos plotas siekė 1366,82 ha.[12]
1782 m. Jonavoje jau veikė mokykla. Vaikus mokė vienuoliai. Rašytiniuose šaltiniuose mokykla minima1820 m. Po 13 metų šią mokyklą jau lankė 40 vaikų. Po1820 m. sukilimo ji buvo uždaryta.
1867 m. Jonavoje įkurta liaudies mokykla (t. y. pradinė mokykla), kurioje buvo mokoma rusų kalba.1871 m. išRumšiškių atkelta pradinė mokykla, prie kurios buvo įsteigta amatų klasė. XIX a. antroje pusėje prie Jonavos pradinės žydų mokyklos įsteigta batsiuvių amato klasė.1919 m. įkurta progimnazija, kuri išleido vieną abiturientų laidą.1935 m. pastatyta dviaukštė mūrinė mokykla, kuri pokario metu pakeista į vidurinę mokyklą.1968 m. Jonavoje atsidarė nauja vidurinė mokykla. Miestui augant pastatyta mokykla senojoje Kauno gatvėje.
Kultūros veiklą organizuojaJonavos kultūros centras (JKC). 1995 m. liepos 1 d. Kultūros ir švietimo skyriaus metodinis kabinetas reorganizuotas į Kultūros centrą, o po metų kultūros centras persikėlė į „AB Achema“ kultūros rūmus[13]. OrganizuojamosJoninių šventės su pagoniškomis tradicijomis,Užgavėnės, centrinėsEglės įžiebimo ceremonijos, Miesto šventės, daugelis kitų renginių.
Rajone yra per 20 meno kolektyvų. Liaudies kapelos. Įdomi jaunimo kolektyvo „Dobilia“ veikla. Dauguma metų gyvuojaJonavos Raimundo Samulevičiaus pagrindinės mokyklos šokių kolektyvas (vadovė Rima Auglienė). Kultūros centre veikia vaikų pop choras „Šuldu buldu“, trys chorai: „Žemyna“-mišrus, „Guoba“-moterų ir 'Viltis„-tremtinių, vokalinis ansamblis „Presto“, merginų tautinių šokių grupė „Siaudelė“, folkloro grupė „Laduta“, pagyvenusių žmonių šokių kolektyvas „Mazgytinis“, senjorų šokių kolektyvas.
Jonavos krašto muziejus (buv. arklių pašto stotis)
Krašto muziejaus pradžia laikoma 1987 m. organizuota paroda „Senoji Jonava“. 1989 m.Jonavos rajono taryba muziejui skyrė patalpas mokytojo tremtinio B. Garmaus name, kuriame 1989 m. rugpjūčio 1 d. atidarytas Jonavos kraštotyros muziejus. 1992 m. Jonavos kraštotyros muziejus persikėlė į senąsias Jonavos arklių pašto stoties patalpas, pakeistas pavadinimas į Jonavos krašto muziejų.[14]
Šiuo metu muziejuje įrengtos kelios parodų salės, dailės, istorijos, etnografijos skyriai, turi tris filialusJonavos rajone. Muziejininkai užsiima mokslinė tiriamąja, edukacine, kultūrine, leidybine bei ūkine veikla, organizuoja įvairius renginius bei šventes miesto bei rajono gyventojams.
1939 m. įsteigta Jonavos valstybinė viešoji biblioteka, kuri 1941 m. uždaryta, vėliau, pasibaigusII pasauliniam karui, atkurta. 1950 m. tapo rajonine biblioteka. 1976 m. persikėlė į Jonavos arklių pašto stoties patalpas, o 1992 m. – į dabartines.
Šiuo metuJonavos rajono savivaldybės viešoji biblioteka turi 15 filialų Jonavos rajono kaimuose ir vieną filialą Jonavos mieste. Centrinėje bibliotekoje organizuojama daug parodų, susitikimų su rašytojais, kraštiečiais. Per metus čia išduodama apie 200000 knygų[15].
1951 m. Jonavoje išleistas pirmasis krašto laikraštis „Pergalės vėliava“, nuo 1965 m. spausdintas „Jonavos balsas“. Šiuo metu leidžiami laikraščiai „Alio Jonava“, „Naujienos“, „Jonavos garsas“, mėnraštis „Jonavos kraštas“.
Jonavoje taip pat veikia ir du televizijos kanalai: „AVVA“, transliuojamas kabelinės televizijos abonentams bei „TV7“, transliuojamas analoginės televizijos siųstuvais Jonavos ir aplinkiniams rajonams.
Sportinę veiklą organizuojaKūno kultūros ir sporto centras. Jame įregistruota virš 13 sporto klubų, kuriuose yra virš 300 narių. „Lietavos“ komanda – Lietuvos II futbolo lygos nugalėtoja. Tinklinio moterų klubas „Achema-KKSC“ – tris kartus tapo Lietuvos čempionato nugalėtojomis. Taip pat yra bokso, šachmatų klubai. Ilgų nuotolių bėgimo klubo „Maratonas“ atstovai yra iškovoję keturis medalius tarptautiniameVilniaus maratone.
Didžiausia miesto įmonė yra chemijos bendrovė AB „Achemos grupės“ įmonė „Achema“, esanti pačiame rytiniame miesto pakraštyje, netoliNeries irŠventosios upių santakos, gaminanti trąšas.
Kitos svarbios įmonės:
UAB „Baltasis pyragas“ (seniau vadinta „Jonavos duona“) – duonos gaminiai
AB „Jonavos dujų ūkis“ – gamtinių dujų tiekimas
UAB „Baldai Jums“ – baldų gamyba (veikia vietoj buvusio „Jonavos baldų kombinato“)
UAB „Jonavos stalius“ – langai, konstrukcijos
AB „Jonavos agroservisas“ – metalinės konstrukcijos, statybos, elektros darbai
„A grupė“ – audimo fabrikas
UAB „Lonas ir partneriai“ – porolono gamyba
AB „Jonavos grūdai“ – grūdų apdorojimas, saugojimas, prekyba.
Visuomeninio transporto veiklą organizuojaAB „Jonavos autobusai“. Kursuoja 1–9 numerio autobusai ir mikroautobusai (6 numerio autobusai yra privatūs). Jonavos autobusų stotis pastatyta1978 m. Šiuo metu autobusais galima pasiekti beveik visus Lietuvos regionus. Autobusų stotis atnaujinta2013 m.
Jonavos žydai minimi aštuonioliktame amžiuje. Tarpukaryje Jonavoje veikė septynios sinagogos. 1941 m. rugpjūčio 14 d. Giraitės (Girelkos) miškelyje naciai vokiečiai ir jų talkininkai lietuviai sušaudė 552 žydus. RašytojasGrigorijus Kanovičius yra įamžinęs Jonavos žydų gyvenimą.
paminklinis biustasPetrui Vaičiūnui (skulptorius V. Vildžiūnas);
kryžius jonaviečiams, kurie buvo palaidoti iškeltose kapinėse (autorius A. Kazlauskas);
Atminimo ansamblis (autorius V. Vildžiūnas ir dailės akademijos studentai);
Lietuvos nepriklausomybės dešimtmečio paminklas: Nepriklausomybės šaulių kryžius prie išvažiavimoUkmergėn (pastatytas1928 m., autorius D. Leparskis, sovietmečiu nugriautas, atstatytas1990 m. „Taurostos“ klubo iniciatyva, autoriai A. Kazlauskas ir J. Listvina).
Atminimo akmuo AB “Achema“ 40 metų jubiliejaus proga (atvežtas 2005 metais iš Rizgonių karjero), Joninių slėnis.
.svg)
.svg)
.jpg)
